Prieš metus pasakojome apie knygą „Troleibuso istorijos“ – knygą, susijusią su troleibusais netiesiogiai. Šį kartą norime trumpai pristatyti dar vieną knygą, kuri yra kitokia – ne meninė, sudaryta iš apsakymų, bet istorinė.

Tai – neseniai išleista Ričardo Žičkaus knyga „Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų: vežikai, konkė, piegutka, siaurukas, autobusai, taksi“.

Knygoje nagrinėjamas laikotarpis leidžia suprasti, kad joje nėra daug kalbama apie troleibusus. Visgi autorius užsimena, kad diskusijų dėl troleibusų atsiradimo Vilniuje būta dar lenkų okupacijos metais – tačiau galbūt dėl požiūrio į Vilniaus kraštą kaip į periferinį, galbūt dėl paties šios teritorijos statuso visa tai tuomet ir teliko diskusijomis.

Nepaisant to, kad apie troleibusus knygoje parašyta nedaug, ją reikėtų turėti ir atidžiai perskaityti kiekvienam, kuris save vadina viešojo transporto entuziastu, taip pat kiekvienam, kuriam įdomu ne tik fantazuoti apie ateitį, bet ir žinoti bei suprasti, kaip miestas vystėsi. Vargu ar žmogus gali kalbėti, kad žino miesto istoriją, jeigu jo žinios baigiasi ties 10 ar 20 metų trukmės „archyvu“ asmeniniuose atsiminimuose. Knygos autorius Ričardas Žičkus – Energetikos ir technikos muziejaus Transporto ekspozicijos kuratorius – medžiagą šiai knygai kruopščiai rinko keletą metų, peržiūrėdamas daugybę archyvų. Akivaizdu, kad ne viskas, kas rasta – į knygą sudėta, tačiau ją perskaitę sužinosite tikrai nemažai.

Kiekvieno miesto gyvenimas ir veikimas susideda iš daugelio svarbių dalykų. Sunku įsivaizduoti šiuolaikinį miestą be elektros, vandentiekio, kanalizacijos ar viešojo transporto. Šiandieniniu požiūriu suprantamos išvardintos miesto infrastruktūros dalys Lietuvos sostinėje pradėjo veikti XX a. pradžioje, tik viešasis transportas atsirado gerokai anksčiau.

Pirmoji Vilniaus viešojo transporto rūšis buvo vežikai. Jie miesto gatvėmis pradėjo vežioti keleivius dar XVIII a. antroje pusėje ir išnyko tik XX a. penktame dešimtmetyje. Arklinis tramvajus, Carinės Rusijos miestuose vadintas „konke“, Vilniuje pradėjo veikti 1893 m. ir veiklą baigė prasidėjus Pirmam pasauliniam karui. Pasibaigus karui miesto gatvėmis pradėjo važinėti autobusai, keletą metų iš Katedros aikštės į Antakalnį keleivius vežiojo tramvajus su vidaus degimo varikliu, gatvėse pasirodė taksi automobiliai taip ir nesugebėję įveikti iki XX a. penkto dešimtmečio vežikų.

Apie visus šiuos įvykius išsamiau galima sužinoti 176 puslapių Ričardo Žičkaus knygoje „Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų: vežikai, konkė, piegutka, siaurukas, autobusai, taksi“. Beveik pusę knygos puslapių sudaro iliustracijos, tad skaitymas tikrai neprailgs.

Knygą galima įsigyti knygyne „Akademinė knyga“ Vilniuje, Universiteto g. 4. Jeigu neturite galimybės atvykti ir įsigyti knygą knygyne (o norėtumėte ją gauti paštu), jeigu norite įsigyti daugiau šios knygos egzempliorių ar gauti knygą su autoriaus parašu ir t.t. – kreipkitės į knygos autorių.

Gero skaitymo!