[:lt]

Žmogus su Baltąja lazdele (cnib.ca foto)

Šiandien, spalio 15-tąją, minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Šios dienos simboliu laikoma baltoji lazdelė – vienas pagrindinių įrankių, kuriuo naudojasi regėjimo negalią turintis žmogus. Pasaulinė baltosios lazdelės diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare. 

Baltosios lazdelės dienos proga pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis, iš anksto užkertant kelią ligoms.

Šiuolaikinė kompiuterinė technika gali padėti akliesiems, silpnaregiams bendrauti. Speciali programinė įranga geba paversti ekrane matomą tekstą į garsą. Naudodamiesi tokiomis programomis aklieji gali naršyti ir po internetą. Sukurti ir specialūs Brailio rašto ekranai, leidžiantys „matyti“ tekstą. Naudojant skenerius, galima įvesti reikiamą informaciją, o Brailio spausdintuvai gali atspausdinti tekstą Brailio raštu.

Na, o ar draugiškas akliesiems bei silpnaregiams Vilniaus viešasis transportas ir ypač troleibusai? Apie tai papasakojo VšĮ „Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras“ direktorius Algimantas Arbočius.

Pašnekovas net keliskart pasidžiaugė, kad sėkmingai veikia Neįgaliųjų reikalų komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės, kurią sudaro 12 narių: 6 nariai – iš įvairių neįgaliųjų organizacijų, 6 nariai – iš Vilniaus miesto savivaldybės. Bendradarbiavimas sėkmingas, ir įvairios problemos, su kuriomis susiduria turintys įvairias negalias, nuosekliai sprendžiamos.

Garsiakalbis, pro kurį neregiai išgirsta informaciją apie troleibuso maršrutą

Sugrįžtant prie regos negalią turinčiųjų ir pereinant prie kalbos apie viešąjį transportą, A.Arbočius apibendrino, kad su troleibusais situacija yra nebloga. Nuo 2004 metų Vilniaus troleibusuose įrengta speciali įranga, apie kurią daugelis keleivių galbūt net nežino. Privažiavus troleibusui, aklasis pasinaudoja specialiu pulteliu, kurį nuspaudus troleibusas balsu praneša troleibuso maršruto numerį ir kryptį (galbūt pastebėjote šalia priekinių troleibuso durų esantį apvalų dangtelį?). Supratote teisingai – lauke esantis žmogus paspaudžia pultelį ir informacija apie troleibuso maršrutą transliuojama būtent į lauką, o ne į troleibuso saloną. Sistema paprasta ir veikia praktiškai idealiai, problemos būna jeigu, pvz., pamirštama pakeisti pultelio baterijas. Šia sistema Vilniuje naudojasi 400 – 500 žmonių. Ir net jeigu Vilniuje atsirastų nauji troleibusai – juose ši įranga galėtų būti sumontuota, nes LASS turi dar apie 200 vnt. šios įrangos komplektų. Beje, autobusuose šios įrangos nėra – ji yra tik Vilniaus troleibusuose.

Pašnekovas nesureikšmino to, kad viešojo transporto salone skelbiami garsiniai stotelių pranešimai yra prastokai girdimi (kartais – dėl garsiai dirbančio autobuso variklio, kartais dėl to, kad vairuotojas per stipriai sumažina garsiakalbių garso stiprumą). Žymiai didesnė problema buvo tuomet, kai apie kitą stotelę buvo skelbiama tik užsidarius transporto priemonės durims ir pradėjus važiuoti. Dabar, kai artėjant prie stotelės, yra skelbiami ir stotelės į kurią atvykstama, ir kitos stotelės pavadinimai – problemos iš esmės neliko.

Didelės problemos akliesiems buvo, kai Vilniuje pradėta eksploatuoti „Vilniečio kortelė“ – aklieji neturėjo galimybių naudotis taip vadinama „e.pinigine“. Tik 2013 metų pavasarį – vasarą komposteriuose atsirado specialios duobutės, kurių dėka aklieji pagaliau galėjo naudotis arba 30, arba 60 minučių bilietais.

Tebeegzistuojanti problema – senojo tipo viešojo transporto priemonių švieslentės; silpnaregiams sunku įžiūrėti žalios spalvos tekstą tamsiame fone – reikia aiškaus, ryškaus, kontrastingo apšvietimo. Visgi Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius yra pažadėjęs rengiant viešojo transporto priemonių pirkimų sąlygas, atsižvelgti į silpnaregių poreikius dėl švieslenčių matomumo.

A.Arbočius pastebėjo, kad Kaune, kur maršrutų numerių trafaretai tvirtinami ne viduje, už stiklo, tačiau išorėje – silpnaregiams jie yra žymiai geriau matomi. Daugybę metų Kaune geriau negu Vilniuje buvo matomas ir trafaretų šriftas – tik dabar, padidinus šrifto dydį, trafaretai geriau įžiūrimi silpnaregiams ir Vilniuje.

Pašnekovo teigimu, regėjimo negalią turintiems žmonėms nežemagrindis viešasis transportas nėra didelė problema. Tiesa, vieno dalyko jiems visgi norėtųsi (o ir kainuotų tai tikrai nedaug) – silpnaregiams labai pagelbėtų ryškia geltona juosta apklijuoti laiptelių kraštai. Taigi, jeigu šį tekstą skaito atstovai iš reklamos gamybos įmonės, kuri galėtų padėti išspręsti šią problemą – būtų tikrai smagu, būtinai tokia gera žinia pasidalinsime!

[:ru]

Žmogus su Baltąja lazdele (cnib.ca foto)

Šiandien, spalio 15-tąją, minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Šios dienos simboliu laikoma baltoji lazdelė – vienas pagrindinių įrankių, kuriuo naudojasi regėjimo negalią turintis žmogus. Pasaulinė baltosios lazdelės diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare.

Baltosios lazdelės dienos proga pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis, iš anksto užkertant kelią ligoms.

Šiuolaikinė kompiuterinė technika gali padėti akliesiems, silpnaregiams bendrauti. Speciali programinė įranga geba paversti ekrane matomą tekstą į garsą. Naudodamiesi tokiomis programomis aklieji gali naršyti ir po internetą. Sukurti ir specialūs Brailio rašto ekranai, leidžiantys „matyti“ tekstą. Naudojant skenerius, galima įvesti reikiamą informaciją, o Brailio spausdintuvai gali atspausdinti tekstą Brailio raštu.

Na, o ar draugiškas akliesiems bei silpnaregiams Vilniaus viešasis transportas ir ypač troleibusai? Apie tai papasakojo VšĮ „Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras“ direktorius Algimantas Arbočius.

Pašnekovas net keliskart pasidžiaugė, kad sėkmingai veikia Neįgaliųjų reikalų komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės, kurią sudaro 12 narių: 6 nariai – iš įvairių neįgaliųjų organizacijų, 6 nariai – iš Vilniaus miesto savivaldybės. Bendradarbiavimas sėkmingas, ir įvairios problemos, su kuriomis susiduria turintys įvairias negalias, nuosekliai sprendžiamos.

Garsiakalbis, pro kurį neregiai išgirsta informaciją apie troleibuso maršrutą

Sugrįžtant prie regos negalią turinčiųjų ir pereinant prie kalbos apie viešąjį transportą, A.Arbočius apibendrino, kad su troleibusais situacija yra nebloga. Nuo 2004 metų Vilniaus troleibusuose įrengta speciali įranga, apie kurią daugelis keleivių galbūt net nežino. Privažiavus troleibusui, aklasis pasinaudoja specialiu pulteliu, kurį nuspaudus troleibusas balsu praneša troleibuso maršruto numerį ir kryptį (galbūt pastebėjote šalia priekinių troleibuso durų esantį apvalų dangtelį?). Supratote teisingai – lauke esantis žmogus paspaudžia pultelį ir informacija apie troleibuso maršrutą transliuojama būtent į lauką, o ne į troleibuso saloną. Sistema paprasta ir veikia praktiškai idealiai, problemos būna jeigu, pvz., pamirštama pakeisti pultelio baterijas. Šia sistema Vilniuje naudojasi 400 – 500 žmonių. Ir net jeigu Vilniuje atsirastų nauji troleibusai – juose ši įranga galėtų būti sumontuota, nes LASS turi dar apie 200 vnt. šios įrangos komplektų. Beje, autobusuose šios įrangos nėra – ji yra tik Vilniaus troleibusuose.

Pašnekovas nesureikšmino to, kad viešojo transporto salone skelbiami garsiniai stotelių pranešimai yra prastokai girdimi (kartais – dėl garsiai dirbančio autobuso variklio, kartais dėl to, kad vairuotojas per stipriai sumažina garsiakalbių garso stiprumą). Žymiai didesnė problema buvo tuomet, kai apie kitą stotelę buvo skelbiama tik užsidarius transporto priemonės durims ir pradėjus važiuoti. Dabar, kai artėjant prie stotelės, yra skelbiami ir stotelės į kurią atvykstama, ir kitos stotelės pavadinimai – problemos iš esmės neliko.

Didelės problemos akliesiems buvo, kai Vilniuje pradėta eksploatuoti „Vilniečio kortelė“ – aklieji neturėjo galimybių naudotis taip vadinama „e.pinigine“. Tik 2013 metų pavasarį – vasarą komposteriuose atsirado specialios duobutės, kurių dėka aklieji pagaliau galėjo naudotis arba 30, arba 60 minučių bilietais.

Tebeegzistuojanti problema – senojo tipo viešojo transporto priemonių švieslentės; silpnaregiams sunku įžiūrėti žalios spalvos tekstą tamsiame fone – reikia aiškaus, ryškaus, kontrastingo apšvietimo. Visgi Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius yra pažadėjęs rengiant viešojo transporto priemonių pirkimų sąlygas, atsižvelgti į silpnaregių poreikius dėl švieslenčių matomumo.

A.Arbočius pastebėjo, kad Kaune, kur maršrutų numerių trafaretai tvirtinami ne viduje, už stiklo, tačiau išorėje – silpnaregiams jie yra žymiai geriau matomi. Daugybę metų Kaune geriau negu Vilniuje buvo matomas ir trafaretų šriftas – tik dabar, padidinus šrifto dydį, trafaretai geriau įžiūrimi silpnaregiams ir Vilniuje.

Pašnekovo teigimu, regėjimo negalią turintiems žmonėms nežemagrindis viešasis transportas nėra didelė problema. Tiesa, vieno dalyko jiems visgi norėtųsi (o ir kainuotų tai tikrai nedaug) – silpnaregiams labai pagelbėtų ryškia geltona juosta apklijuoti laiptelių kraštai. Taigi, jeigu šį tekstą skaito atstovai iš reklamos gamybos įmonės, kuri galėtų padėti išspręsti šią problemą – būtų tikrai smagu, būtinai tokia gera žinia pasidalinsime!

[:en]

Žmogus su Baltąja lazdele (cnib.ca foto)

Šiandien, spalio 15-tąją, minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Šios dienos simboliu laikoma baltoji lazdelė – vienas pagrindinių įrankių, kuriuo naudojasi regėjimo negalią turintis žmogus. Pasaulinė baltosios lazdelės diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare.

Baltosios lazdelės dienos proga pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis, iš anksto užkertant kelią ligoms.

Šiuolaikinė kompiuterinė technika gali padėti akliesiems, silpnaregiams bendrauti. Speciali programinė įranga geba paversti ekrane matomą tekstą į garsą. Naudodamiesi tokiomis programomis aklieji gali naršyti ir po internetą. Sukurti ir specialūs Brailio rašto ekranai, leidžiantys „matyti“ tekstą. Naudojant skenerius, galima įvesti reikiamą informaciją, o Brailio spausdintuvai gali atspausdinti tekstą Brailio raštu.

Na, o ar draugiškas akliesiems bei silpnaregiams Vilniaus viešasis transportas ir ypač troleibusai? Apie tai papasakojo VšĮ „Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras“ direktorius Algimantas Arbočius.

Pašnekovas net keliskart pasidžiaugė, kad sėkmingai veikia Neįgaliųjų reikalų komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės, kurią sudaro 12 narių: 6 nariai – iš įvairių neįgaliųjų organizacijų, 6 nariai – iš Vilniaus miesto savivaldybės. Bendradarbiavimas sėkmingas, ir įvairios problemos, su kuriomis susiduria turintys įvairias negalias, nuosekliai sprendžiamos.

Garsiakalbis, pro kurį neregiai išgirsta informaciją apie troleibuso maršrutą

Sugrįžtant prie regos negalią turinčiųjų ir pereinant prie kalbos apie viešąjį transportą, A.Arbočius apibendrino, kad su troleibusais situacija yra nebloga. Nuo 2004 metų Vilniaus troleibusuose įrengta speciali įranga, apie kurią daugelis keleivių galbūt net nežino. Privažiavus troleibusui, aklasis pasinaudoja specialiu pulteliu, kurį nuspaudus troleibusas balsu praneša troleibuso maršruto numerį ir kryptį (galbūt pastebėjote šalia priekinių troleibuso durų esantį apvalų dangtelį?). Supratote teisingai – lauke esantis žmogus paspaudžia pultelį ir informacija apie troleibuso maršrutą transliuojama būtent į lauką, o ne į troleibuso saloną. Sistema paprasta ir veikia praktiškai idealiai, problemos būna jeigu, pvz., pamirštama pakeisti pultelio baterijas. Šia sistema Vilniuje naudojasi 400 – 500 žmonių. Ir net jeigu Vilniuje atsirastų nauji troleibusai – juose ši įranga galėtų būti sumontuota, nes LASS turi dar apie 200 vnt. šios įrangos komplektų. Beje, autobusuose šios įrangos nėra – ji yra tik Vilniaus troleibusuose.

Pašnekovas nesureikšmino to, kad viešojo transporto salone skelbiami garsiniai stotelių pranešimai yra prastokai girdimi (kartais – dėl garsiai dirbančio autobuso variklio, kartais dėl to, kad vairuotojas per stipriai sumažina garsiakalbių garso stiprumą). Žymiai didesnė problema buvo tuomet, kai apie kitą stotelę buvo skelbiama tik užsidarius transporto priemonės durims ir pradėjus važiuoti. Dabar, kai artėjant prie stotelės, yra skelbiami ir stotelės į kurią atvykstama, ir kitos stotelės pavadinimai – problemos iš esmės neliko.

Didelės problemos akliesiems buvo, kai Vilniuje pradėta eksploatuoti „Vilniečio kortelė“ – aklieji neturėjo galimybių naudotis taip vadinama „e.pinigine“. Tik 2013 metų pavasarį – vasarą komposteriuose atsirado specialios duobutės, kurių dėka aklieji pagaliau galėjo naudotis arba 30, arba 60 minučių bilietais.

Tebeegzistuojanti problema – senojo tipo viešojo transporto priemonių švieslentės; silpnaregiams sunku įžiūrėti žalios spalvos tekstą tamsiame fone – reikia aiškaus, ryškaus, kontrastingo apšvietimo. Visgi Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius yra pažadėjęs rengiant viešojo transporto priemonių pirkimų sąlygas, atsižvelgti į silpnaregių poreikius dėl švieslenčių matomumo.

A.Arbočius pastebėjo, kad Kaune, kur maršrutų numerių trafaretai tvirtinami ne viduje, už stiklo, tačiau išorėje – silpnaregiams jie yra žymiai geriau matomi. Daugybę metų Kaune geriau negu Vilniuje buvo matomas ir trafaretų šriftas – tik dabar, padidinus šrifto dydį, trafaretai geriau įžiūrimi silpnaregiams ir Vilniuje.

Pašnekovo teigimu, regėjimo negalią turintiems žmonėms nežemagrindis viešasis transportas nėra didelė problema. Tiesa, vieno dalyko jiems visgi norėtųsi (o ir kainuotų tai tikrai nedaug) – silpnaregiams labai pagelbėtų ryškia geltona juosta apklijuoti laiptelių kraštai. Taigi, jeigu šį tekstą skaito atstovai iš reklamos gamybos įmonės, kuri galėtų padėti išspręsti šią problemą – būtų tikrai smagu, būtinai tokia gera žinia pasidalinsime!

[:]