[:lt]

Visuomet žinai, kada kuri nors iš amžinų temų ir vėl išlįs į dienos šviesą. Viena iš tokių temų – prasidėjus itin karštiems orams, pasipilantys straipsniai apie tai, kaip žmonės leipsta nuo karščio viešajame transporte. Pamąstykime ta tema ir mes, jau perskaitę didžiuosiuose naujienų portaluose oficialių asmenų pasisakymus.

Ne paslaptis, kad Vilniaus viešojo transporto įmonei kaip ir šalta žiema, taip ir karšta vasara būna didžiausias netikėtumas. Žurnalistams kalbama, kad štai tik nedidelė dalis viešojo transporto priemonių turi kondicionierius, tad kur čia žmonės tokius mieste suras. Visgi žmonės tokias transporto priemones daug lengviau surastų, jeigu įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“, kaip kad įprasta daugumoje analogiškų įmonių, jau pavasarį būtų patikrintos ir sutvarkytos kondicionavimo sistemos. Juk Vilniaus gatvėmis darbo dienomis vasarą važinėja vos 145 troleibusai, ir jeigu mieste važinėtų visi 45 troleibusai Solaris Trollino su veikiančiais kondicionieriais – tai būtų tikrai pastebima. Deja, pas mus atsibundama tik tuomet, kai su klausimais „kodėl žmones dusinat?“ ima kreiptis žurnalistai, bet atsibundama tik tam, kad būtų pasakytos įprastinės frazės. Panagrinėkime kai kurias iš jų.

1. „Iš 251 turimo troleibuso kondicionavimo sistemos yra 45-iuose“ – pirmiausia, kaip jau minėta aukščiau, vasarą darbo dienomis į reisus išvažiuoja vos 145 troleibusai, tad 45 troleibusai su kondicionieriais sudarytų net trečdalį visų miesto troleibusų. Deja, troleibusuose kondicionieriai šiemet buvo pamiršti: nepavyko rasti nė vieno (iš 23) troleibuso Solaris iš 1-ojo troleibusų parko su veikiančiu kondicionieriumi, jie veikia vos keliuose 2-ojo troleibusų parko troleibusuose.

Birželio mėnesio pabaigoje viešėdamas Rygos 2-ajame troleibusų parke, paklausiau, ar visuose Rygos troleibusuose (išskyrus, žinoma, keletą likusių Škoda 14Tr ir 15Tr) veikia kondicionieriai. Įmonės atstovas Jurijs Deļņikovs, akivaizdžiai nesupratęs ką turiu omenyje, atsakė, „taip, visuose yra kondicionieriai“. Teko pasitikslinti, ar kondicionieriai ne tik yra, bet ir veikia. Tuomet pašnekovo balse pasigirdo dar didesnis nustebimas: „Žinoma, kad veikia! Jeigu transporto priemonėje yra sumontuota viena ar kita įranga – ji privalo ir veikti“. Ką gi, Vilniaus transportą kuruojantiems iki Rygos lygmens dar nemažai augti…

2. „Autobusų/troleibusų kondicionavimo sistema nepajėgi palaikyti nustatytos temperatūros, nes tarp miesto centrinėje dalyje esančių stotelių vidutinis atstumas yra apie 300–400 metrų, autobusai/troleibusai jose sustoja kas 1, 2 minutes ir, atidarius duris, į transporto priemonių vidų iš lauko plūsteli šiltas oras“. Miesto centrinėje dalyje 300 – 400 metrų nuvažiuoti neretai užtrunka ilgiau negu 1000 metrų toliau už miesto centro, tad vargu ar problema slypi vien trumpame atstume tarp stotelių. Greičiau jau problema – itin prasta kondicionierių priežiūra, netinkama eksploatacija (pvz., Rygos viešojo transporto kondicionierių filtrai keičiami kas savaitę, įdomu, kas kiek laiko tai daroma Vilniuje?). Nepakenktų peržiūrėti ir autobusų/troleibusų durų atidarymo tvarką tvankiomis dienomis: Vilniuje viešojo transporto priemonės stotelėse stovi atlapotomis durimis nepaisant to, ar pro jas įlipa/išlipa keleiviai, ar tiesiog tuo metu vairuotojas parduoda bilietus. Vėlgi paimkime pavyzdžiu Rygą, kurioje įdiegta sistema „Atsidaryk duris pats“: troleibusui sustojus, atsidaro tik tos durys, ties kuriomis specialų mygtuką paspaudžia keleiviai (analogiškai yra ir su įlipimu į vidų). Keleiviams įlipus/išlipus (tai kontroliuoja specialūs davikliai virš durų), durys užsidaro. Tokiu būdu karštą vasaros dieną į troleibusą nepatenka tvankus, o žiemą neįleidžiamas šaltas oras.

3. „Esant karščiams, neleidžiame į miestą tokių autobusų, kur yra mažai orlaidžių ir stoglangių, ar kur neatsidaro elektra atidaromi stoglangiai“. Tenka apgailestauti, kad tai nėra tiesa, ir netgi šiemet mieste važiuoja triašiai autobusai su užkniedytais stoglangiais. O kaip jaustis salone autobuso, kuris teturi vos pora nedidelių orlaidžių?

4. „Tokie karščiai Lietuvoje yra neįprasti, sakytume, kad tai stichinė nelaimė, todėl tai iššūkis visiems – ir mums, bendrovės darbuotojams, ir keleiviams. Supraskime vieni kitus“. Panašiais žodžiais kalbančių VVT vadovų norisi paklausti: o savo asmeninius automobilius ar šiai stichinei nelaimei pasiruošiate? Turbūt pasiruošiate. Tad kodėl savo įmonės darbuotojams ir keleiviams siūlote kentėti? Galbūt todėl, kad patys viešuoju transportu nesinaudojate, nors ir dirbate šioje sferoje? Būtent todėl mums, keleiviams, suprasti tokį Vilniaus viešojo transporto specialistų požiūrį, švelniai tariant, sudėtinga.

VVT atstovai nutyli tai, kad pastaraisiais metais nupirkti ir nauji, ir naudoti autobusai – taip pat be kondicionierių (tiesa, buvo nupirkti keli dėvėti Neoplan autobusai su neveikiančiais kondicionieriais, tačiau jie visi stovi patvoryje dėl šiuose autobusuose kilusių gaisrų). Apie blogas tendencijas – perkant nepilnos komplektacijos transporto priemones – troleibusas.lt buvo rašyta pernai (Kaip Vilniuje troleibusai autobusais pavirto, 2014-06-17 spaudos konferencija BNS apie Vilniaus viešąjį transportą).

Kažkodėl viešai nekalbama ir apie tai, kad prieš savaitę, 2015-08-04 į savivaldybę atvykęs UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis prašė leidimo pirkti dar 50 autobusų. Žinoma, naudotų ir žinoma, be kondicionierių (žinoma, leidimo pirkti troleibusus ir vėl neprašė). Leidimo juos pirkti tuos autobusus kol kas negavo. Tačiau pažadės, kad kondicionieriai autobusuose bus – leidimą turbūt gaus. O ar kondicionieriai juose bus tik dėl grožio, ar ir veiks – jau kitas klausimas…

Tiesa, šiemet VVT vadovai viešai žiniasklaidoje neprikalbėjo tokių dalykų, kokie buvo pasirodę, pvz., pernai: Autobuse – kaip pirtyje: keleiviai nuo karščio turi gelbėtis patys. Tai, kad giriamasi (o gal ginamasi), jog autobusų vėdinimo sistemos atitinka Skandinavijos standartus (buvusius ten prieš 10 ar 15 metų), pamirštant, kad Lietuvos klimatas kiek kitoks negu Skandinavijos – tik gėlytės. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Technikos direktorius Juozapas Grabys turi pasiūlymą keleiviams: „Asmenims su širdies problemomis ar aukštu spaudimu, jei įmanoma, reikia vengti kelionių viešuoju transportu arba kitaip planuoti savo kelionę“. Taigi, vienas iš viešojo transporto įmonės vadovų siūlo keleiviams naudotis ne viešuoju, o individualiu transportu. Nepakartojama.

Mėginantiems argumentuoti, kad štai, prieš kažkiek metų važinėdavom be jokių kondicionierių ir išgyvenom, yra ne vienas atsakymas. Pirma, skirtinga prieš keliasdešimt metų ir dabar gaminamų transporto priemonių konstrukcija: turbūt pastebite, kad naujesnių viešojo transporto priemonių orlaidės yra itin nedidelės, galima sakyti, simbolinės, orlaidžių skaičius transporto priemonėje neretai irgi mažesnis. Palyginkime su „senukų“ orlaidėmis, ir pamatysime skirtumą – važiuojant, pvz., senu Škoda troleibusu salone juntamas gan neblogas oro judėjimas, ko deja negalima pasakyti apie autobusą ar troleibusą siaurais šiuolaikiniais langeliais. Kodėl konstrukcija pakeista? – atsakymas paprastas – gamintojai yra įsitikinę, kad transporto priemonėje bus montuojama kondicionavimo sistema, kuri palaikys tinkamą temperatūrą (o tai padaryti kliudytų plačiai atvertas didelis langas). Taigi, perėjome ir prie antrojo argumento – kondicionavimo sistema naujai įsigytose viešojo transporto priemonėse turi būti savaime suprantama, arba, blogiausiu atveju, privalo būti daug ir didelių orlaidžių.

Vakar, 2015 m. rugpjūčio 10 dieną, vienas Solaris troleibuso vairuotojas buvo atrastas sukniubęs prie troleibuso vairo ir pateko į ligoninę. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įvairių grandžių vadovai neoficialiai kartoja maldelę – kondicionierius ir pirkti, ir juos tinkamai prižiūrėti yra per brangu. Tačiau leiskite jūsų, gerbiamieji ponai, paklausti – kokia yra jūsų darbuotojų, jūsų klientų gyvybės ir sveikatos kaina? Ir kaip ilgai, prisidengiant taupymu, lėšų stoka ar stichinėmis nelaimėmis bus slepiamas neveiklumas ar nenoras atlikti savo darbo?

 

[:ru]

Visuomet žinai, kada kuri nors iš amžinų temų ir vėl išlįs į dienos šviesą. Viena iš tokių temų – prasidėjus itin karštiems orams, pasipilantys straipsniai apie tai, kaip žmonės leipsta nuo karščio viešajame transporte. Pamąstykime ta tema ir mes, jau perskaitę didžiuosiuose naujienų portaluose oficialių asmenų pasisakymus.

Ne paslaptis, kad Vilniaus viešojo transporto įmonei kaip ir šalta žiema, taip ir karšta vasara būna didžiausias netikėtumas. Žurnalistams kalbama, kad štai tik nedidelė dalis viešojo transporto priemonių turi kondicionierius, tad kur čia žmonės tokius mieste suras. Visgi žmonės tokias transporto priemones daug lengviau surastų, jeigu įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“, kaip kad įprasta daugumoje analogiškų įmonių, jau pavasarį būtų patikrintos ir sutvarkytos kondicionavimo sistemos. Juk Vilniaus gatvėmis darbo dienomis vasarą važinėja vos 145 troleibusai, ir jeigu mieste važinėtų visi 45 troleibusai Solaris Trollino su veikiančiais kondicionieriais – tai būtų tikrai pastebima. Deja, pas mus atsibundama tik tuomet, kai su klausimais „kodėl žmones dusinat?“ ima kreiptis žurnalistai, bet atsibundama tik tam, kad būtų pasakytos įprastinės frazės. Panagrinėkime kai kurias iš jų.

1. „Iš 251 turimo troleibuso kondicionavimo sistemos yra 45-iuose“ – pirmiausia, kaip jau minėta aukščiau, vasarą darbo dienomis į reisus išvažiuoja vos 145 troleibusai, tad 45 troleibusai su kondicionieriais sudarytų net trečdalį visų miesto troleibusų. Deja, troleibusuose kondicionieriai šiemet buvo pamiršti: nepavyko rasti nė vieno (iš 23) troleibuso Solaris iš 1-ojo troleibusų parko su veikiančiu kondicionieriumi, jie veikia vos keliuose 2-ojo troleibusų parko troleibusuose.

Birželio mėnesio pabaigoje viešėdamas Rygos 2-ajame troleibusų parke, paklausiau, ar visuose Rygos troleibusuose (išskyrus, žinoma, keletą likusių Škoda 14Tr ir 15Tr) veikia kondicionieriai. Įmonės atstovas Jurijs Deļņikovs, akivaizdžiai nesupratęs ką turiu omenyje, atsakė, „taip, visuose yra kondicionieriai“. Teko pasitikslinti, ar kondicionieriai ne tik yra, bet ir veikia. Tuomet pašnekovo balse pasigirdo dar didesnis nustebimas: „Žinoma, kad veikia! Jeigu transporto priemonėje yra sumontuota viena ar kita įranga – ji privalo ir veikti“. Ką gi, Vilniaus transportą kuruojantiems iki Rygos lygmens dar nemažai augti…

2. „Autobusų/troleibusų kondicionavimo sistema nepajėgi palaikyti nustatytos temperatūros, nes tarp miesto centrinėje dalyje esančių stotelių vidutinis atstumas yra apie 300–400 metrų, autobusai/troleibusai jose sustoja kas 1, 2 minutes ir, atidarius duris, į transporto priemonių vidų iš lauko plūsteli šiltas oras“. Miesto centrinėje dalyje 300 – 400 metrų nuvažiuoti neretai užtrunka ilgiau negu 1000 metrų toliau už miesto centro, tad vargu ar problema slypi vien trumpame atstume tarp stotelių. Greičiau jau problema – itin prasta kondicionierių priežiūra, netinkama eksploatacija (pvz., Rygos viešojo transporto kondicionierių filtrai keičiami kas savaitę, įdomu, kas kiek laiko tai daroma Vilniuje?). Nepakenktų peržiūrėti ir autobusų/troleibusų durų atidarymo tvarką tvankiomis dienomis: Vilniuje viešojo transporto priemonės stotelėse stovi atlapotomis durimis nepaisant to, ar pro jas įlipa/išlipa keleiviai, ar tiesiog tuo metu vairuotojas parduoda bilietus. Vėlgi paimkime pavyzdžiu Rygą, kurioje įdiegta sistema „Atsidaryk duris pats“: troleibusui sustojus, atsidaro tik tos durys, ties kuriomis specialų mygtuką paspaudžia keleiviai (analogiškai yra ir su įlipimu į vidų). Keleiviams įlipus/išlipus (tai kontroliuoja specialūs davikliai virš durų), durys užsidaro. Tokiu būdu karštą vasaros dieną į troleibusą nepatenka tvankus, o žiemą neįleidžiamas šaltas oras.

3. „Esant karščiams, neleidžiame į miestą tokių autobusų, kur yra mažai orlaidžių ir stoglangių, ar kur neatsidaro elektra atidaromi stoglangiai“. Tenka apgailestauti, kad tai nėra tiesa, ir netgi šiemet mieste važiuoja triašiai autobusai su užkniedytais stoglangiais. O kaip jaustis salone autobuso, kuris teturi vos pora nedidelių orlaidžių?

4. „Tokie karščiai Lietuvoje yra neįprasti, sakytume, kad tai stichinė nelaimė, todėl tai iššūkis visiems – ir mums, bendrovės darbuotojams, ir keleiviams. Supraskime vieni kitus“. Panašiais žodžiais kalbančių VVT vadovų norisi paklausti: o savo asmeninius automobilius ar šiai stichinei nelaimei pasiruošiate? Turbūt pasiruošiate. Tad kodėl savo įmonės darbuotojams ir keleiviams siūlote kentėti? Galbūt todėl, kad patys viešuoju transportu nesinaudojate, nors ir dirbate šioje sferoje? Būtent todėl mums, keleiviams, suprasti tokį Vilniaus viešojo transporto specialistų požiūrį, švelniai tariant, sudėtinga.

VVT atstovai nutyli tai, kad pastaraisiais metais nupirkti ir nauji, ir naudoti autobusai – taip pat be kondicionierių (tiesa, buvo nupirkti keli dėvėti Neoplan autobusai su neveikiančiais kondicionieriais, tačiau jie visi stovi patvoryje dėl šiuose autobusuose kilusių gaisrų). Apie blogas tendencijas – perkant nepilnos komplektacijos transporto priemones – troleibusas.lt buvo rašyta pernai (Kaip Vilniuje troleibusai autobusais pavirto, 2014-06-17 spaudos konferencija BNS apie Vilniaus viešąjį transportą).

Kažkodėl viešai nekalbama ir apie tai, kad prieš savaitę, 2015-08-04 į savivaldybę atvykęs UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis prašė leidimo pirkti dar 50 autobusų. Žinoma, naudotų ir žinoma, be kondicionierių (žinoma, leidimo pirkti troleibusus ir vėl neprašė). Leidimo juos pirkti tuos autobusus kol kas negavo. Tačiau pažadės, kad kondicionieriai autobusuose bus – leidimą turbūt gaus. O ar kondicionieriai juose bus tik dėl grožio, ar ir veiks – jau kitas klausimas…

Tiesa, šiemet VVT vadovai viešai žiniasklaidoje neprikalbėjo tokių dalykų, kokie buvo pasirodę, pvz., pernai: Autobuse – kaip pirtyje: keleiviai nuo karščio turi gelbėtis patys. Tai, kad giriamasi (o gal ginamasi), jog autobusų vėdinimo sistemos atitinka Skandinavijos standartus (buvusius ten prieš 10 ar 15 metų), pamirštant, kad Lietuvos klimatas kiek kitoks negu Skandinavijos – tik gėlytės. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Technikos direktorius Juozapas Grabys turi pasiūlymą keleiviams: „Asmenims su širdies problemomis ar aukštu spaudimu, jei įmanoma, reikia vengti kelionių viešuoju transportu arba kitaip planuoti savo kelionę“. Taigi, vienas iš viešojo transporto įmonės vadovų siūlo keleiviams naudotis ne viešuoju, o individualiu transportu. Nepakartojama.

Mėginantiems argumentuoti, kad štai, prieš kažkiek metų važinėdavom be jokių kondicionierių ir išgyvenom, yra ne vienas atsakymas. Pirma, skirtinga prieš keliasdešimt metų ir dabar gaminamų transporto priemonių konstrukcija: turbūt pastebite, kad naujesnių viešojo transporto priemonių orlaidės yra itin nedidelės, galima sakyti, simbolinės, orlaidžių skaičius transporto priemonėje neretai irgi mažesnis. Palyginkime su „senukų“ orlaidėmis, ir pamatysime skirtumą – važiuojant, pvz., senu Škoda troleibusu salone juntamas gan neblogas oro judėjimas, ko deja negalima pasakyti apie autobusą ar troleibusą siaurais šiuolaikiniais langeliais. Kodėl konstrukcija pakeista? – atsakymas paprastas – gamintojai yra įsitikinę, kad transporto priemonėje bus montuojama kondicionavimo sistema, kuri palaikys tinkamą temperatūrą (o tai padaryti kliudytų plačiai atvertas didelis langas). Taigi, perėjome ir prie antrojo argumento – kondicionavimo sistema naujai įsigytose viešojo transporto priemonėse turi būti savaime suprantama, arba, blogiausiu atveju, privalo būti daug ir didelių orlaidžių.

Vakar, 2015 m. rugpjūčio 10 dieną, vienas Solaris troleibuso vairuotojas buvo atrastas sukniubęs prie troleibuso vairo ir pateko į ligoninę. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įvairių grandžių vadovai neoficialiai kartoja maldelę – kondicionierius ir pirkti, ir juos tinkamai prižiūrėti yra per brangu. Tačiau leiskite jūsų, gerbiamieji ponai, paklausti – kokia yra jūsų darbuotojų, jūsų klientų gyvybės ir sveikatos kaina? Ir kaip ilgai, prisidengiant taupymu, lėšų stoka ar stichinėmis nelaimėmis bus slepiamas neveiklumas ar nenoras atlikti savo darbo?

 

[:en]

Visuomet žinai, kada kuri nors iš amžinų temų ir vėl išlįs į dienos šviesą. Viena iš tokių temų – prasidėjus itin karštiems orams, pasipilantys straipsniai apie tai, kaip žmonės leipsta nuo karščio viešajame transporte. Pamąstykime ta tema ir mes, jau perskaitę didžiuosiuose naujienų portaluose oficialių asmenų pasisakymus.

Ne paslaptis, kad Vilniaus viešojo transporto įmonei kaip ir šalta žiema, taip ir karšta vasara būna didžiausias netikėtumas. Žurnalistams kalbama, kad štai tik nedidelė dalis viešojo transporto priemonių turi kondicionierius, tad kur čia žmonės tokius mieste suras. Visgi žmonės tokias transporto priemones daug lengviau surastų, jeigu įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“, kaip kad įprasta daugumoje analogiškų įmonių, jau pavasarį būtų patikrintos ir sutvarkytos kondicionavimo sistemos. Juk Vilniaus gatvėmis darbo dienomis vasarą važinėja vos 145 troleibusai, ir jeigu mieste važinėtų visi 45 troleibusai Solaris Trollino su veikiančiais kondicionieriais – tai būtų tikrai pastebima. Deja, pas mus atsibundama tik tuomet, kai su klausimais „kodėl žmones dusinat?“ ima kreiptis žurnalistai, bet atsibundama tik tam, kad būtų pasakytos įprastinės frazės. Panagrinėkime kai kurias iš jų.

1. „Iš 251 turimo troleibuso kondicionavimo sistemos yra 45-iuose“ – pirmiausia, kaip jau minėta aukščiau, vasarą darbo dienomis į reisus išvažiuoja vos 145 troleibusai, tad 45 troleibusai su kondicionieriais sudarytų net trečdalį visų miesto troleibusų. Deja, troleibusuose kondicionieriai šiemet buvo pamiršti: nepavyko rasti nė vieno (iš 23) troleibuso Solaris iš 1-ojo troleibusų parko su veikiančiu kondicionieriumi, jie veikia vos keliuose 2-ojo troleibusų parko troleibusuose.

Birželio mėnesio pabaigoje viešėdamas Rygos 2-ajame troleibusų parke, paklausiau, ar visuose Rygos troleibusuose (išskyrus, žinoma, keletą likusių Škoda 14Tr ir 15Tr) veikia kondicionieriai. Įmonės atstovas Jurijs Deļņikovs, akivaizdžiai nesupratęs ką turiu omenyje, atsakė, „taip, visuose yra kondicionieriai“. Teko pasitikslinti, ar kondicionieriai ne tik yra, bet ir veikia. Tuomet pašnekovo balse pasigirdo dar didesnis nustebimas: „Žinoma, kad veikia! Jeigu transporto priemonėje yra sumontuota viena ar kita įranga – ji privalo ir veikti“. Ką gi, Vilniaus transportą kuruojantiems iki Rygos lygmens dar nemažai augti…

2. „Autobusų/troleibusų kondicionavimo sistema nepajėgi palaikyti nustatytos temperatūros, nes tarp miesto centrinėje dalyje esančių stotelių vidutinis atstumas yra apie 300–400 metrų, autobusai/troleibusai jose sustoja kas 1, 2 minutes ir, atidarius duris, į transporto priemonių vidų iš lauko plūsteli šiltas oras“. Miesto centrinėje dalyje 300 – 400 metrų nuvažiuoti neretai užtrunka ilgiau negu 1000 metrų toliau už miesto centro, tad vargu ar problema slypi vien trumpame atstume tarp stotelių. Greičiau jau problema – itin prasta kondicionierių priežiūra, netinkama eksploatacija (pvz., Rygos viešojo transporto kondicionierių filtrai keičiami kas savaitę, įdomu, kas kiek laiko tai daroma Vilniuje?). Nepakenktų peržiūrėti ir autobusų/troleibusų durų atidarymo tvarką tvankiomis dienomis: Vilniuje viešojo transporto priemonės stotelėse stovi atlapotomis durimis nepaisant to, ar pro jas įlipa/išlipa keleiviai, ar tiesiog tuo metu vairuotojas parduoda bilietus. Vėlgi paimkime pavyzdžiu Rygą, kurioje įdiegta sistema „Atsidaryk duris pats“: troleibusui sustojus, atsidaro tik tos durys, ties kuriomis specialų mygtuką paspaudžia keleiviai (analogiškai yra ir su įlipimu į vidų). Keleiviams įlipus/išlipus (tai kontroliuoja specialūs davikliai virš durų), durys užsidaro. Tokiu būdu karštą vasaros dieną į troleibusą nepatenka tvankus, o žiemą neįleidžiamas šaltas oras.

3. „Esant karščiams, neleidžiame į miestą tokių autobusų, kur yra mažai orlaidžių ir stoglangių, ar kur neatsidaro elektra atidaromi stoglangiai“. Tenka apgailestauti, kad tai nėra tiesa, ir netgi šiemet mieste važiuoja triašiai autobusai su užkniedytais stoglangiais. O kaip jaustis salone autobuso, kuris teturi vos pora nedidelių orlaidžių?

4. „Tokie karščiai Lietuvoje yra neįprasti, sakytume, kad tai stichinė nelaimė, todėl tai iššūkis visiems – ir mums, bendrovės darbuotojams, ir keleiviams. Supraskime vieni kitus“. Panašiais žodžiais kalbančių VVT vadovų norisi paklausti: o savo asmeninius automobilius ar šiai stichinei nelaimei pasiruošiate? Turbūt pasiruošiate. Tad kodėl savo įmonės darbuotojams ir keleiviams siūlote kentėti? Galbūt todėl, kad patys viešuoju transportu nesinaudojate, nors ir dirbate šioje sferoje? Būtent todėl mums, keleiviams, suprasti tokį Vilniaus viešojo transporto specialistų požiūrį, švelniai tariant, sudėtinga.

VVT atstovai nutyli tai, kad pastaraisiais metais nupirkti ir nauji, ir naudoti autobusai – taip pat be kondicionierių (tiesa, buvo nupirkti keli dėvėti Neoplan autobusai su neveikiančiais kondicionieriais, tačiau jie visi stovi patvoryje dėl šiuose autobusuose kilusių gaisrų). Apie blogas tendencijas – perkant nepilnos komplektacijos transporto priemones – troleibusas.lt buvo rašyta pernai (Kaip Vilniuje troleibusai autobusais pavirto, 2014-06-17 spaudos konferencija BNS apie Vilniaus viešąjį transportą).

Kažkodėl viešai nekalbama ir apie tai, kad prieš savaitę, 2015-08-04 į savivaldybę atvykęs UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis prašė leidimo pirkti dar 50 autobusų. Žinoma, naudotų ir žinoma, be kondicionierių (žinoma, leidimo pirkti troleibusus ir vėl neprašė). Leidimo juos pirkti tuos autobusus kol kas negavo. Tačiau pažadės, kad kondicionieriai autobusuose bus – leidimą turbūt gaus. O ar kondicionieriai juose bus tik dėl grožio, ar ir veiks – jau kitas klausimas…

Tiesa, šiemet VVT vadovai viešai žiniasklaidoje neprikalbėjo tokių dalykų, kokie buvo pasirodę, pvz., pernai: Autobuse – kaip pirtyje: keleiviai nuo karščio turi gelbėtis patys. Tai, kad giriamasi (o gal ginamasi), jog autobusų vėdinimo sistemos atitinka Skandinavijos standartus (buvusius ten prieš 10 ar 15 metų), pamirštant, kad Lietuvos klimatas kiek kitoks negu Skandinavijos – tik gėlytės. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Technikos direktorius Juozapas Grabys turi pasiūlymą keleiviams: „Asmenims su širdies problemomis ar aukštu spaudimu, jei įmanoma, reikia vengti kelionių viešuoju transportu arba kitaip planuoti savo kelionę“. Taigi, vienas iš viešojo transporto įmonės vadovų siūlo keleiviams naudotis ne viešuoju, o individualiu transportu. Nepakartojama.

Mėginantiems argumentuoti, kad štai, prieš kažkiek metų važinėdavom be jokių kondicionierių ir išgyvenom, yra ne vienas atsakymas. Pirma, skirtinga prieš keliasdešimt metų ir dabar gaminamų transporto priemonių konstrukcija: turbūt pastebite, kad naujesnių viešojo transporto priemonių orlaidės yra itin nedidelės, galima sakyti, simbolinės, orlaidžių skaičius transporto priemonėje neretai irgi mažesnis. Palyginkime su „senukų“ orlaidėmis, ir pamatysime skirtumą – važiuojant, pvz., senu Škoda troleibusu salone juntamas gan neblogas oro judėjimas, ko deja negalima pasakyti apie autobusą ar troleibusą siaurais šiuolaikiniais langeliais. Kodėl konstrukcija pakeista? – atsakymas paprastas – gamintojai yra įsitikinę, kad transporto priemonėje bus montuojama kondicionavimo sistema, kuri palaikys tinkamą temperatūrą (o tai padaryti kliudytų plačiai atvertas didelis langas). Taigi, perėjome ir prie antrojo argumento – kondicionavimo sistema naujai įsigytose viešojo transporto priemonėse turi būti savaime suprantama, arba, blogiausiu atveju, privalo būti daug ir didelių orlaidžių.

Vakar, 2015 m. rugpjūčio 10 dieną, vienas Solaris troleibuso vairuotojas buvo atrastas sukniubęs prie troleibuso vairo ir pateko į ligoninę. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įvairių grandžių vadovai neoficialiai kartoja maldelę – kondicionierius ir pirkti, ir juos tinkamai prižiūrėti yra per brangu. Tačiau leiskite jūsų, gerbiamieji ponai, paklausti – kokia yra jūsų darbuotojų, jūsų klientų gyvybės ir sveikatos kaina? Ir kaip ilgai, prisidengiant taupymu, lėšų stoka ar stichinėmis nelaimėmis bus slepiamas neveiklumas ar nenoras atlikti savo darbo?

 

[:]