Foto: huffingtonpost.ca

Kaip žinome, egzistuoja daugybė įvairiausių specialybių, daugybė įvairiausių darbų. Vienus darbus dirbant yra svarbūs vieni dalykai, kitus – kiti. Viename darbe reikia iškalbos, kitame – fenomenalios atminties, trečiame – kruopštumo, atidumo.

Kaip manote, kokių savybių reikia žmogui, sėdinčiam už viešojo transporto priemonės vairo? Ar pakanka tik laiku ateiti į darbą ir mokėti sukioti vairą? Pripažinkime – ne. Visi keleiviai norėtų, kad vairuotojas ir atidžiai žiūrėtų į kelią, ir matytų, ar spėjo pro duris įlipti (išlipti) visi keleiviai. Ne paskutinėje vietoje ir tai, kokia yra vairavimo kultūra, ar netgi tai, kaip vairuotojas apsirengęs. Nėra abejonių, kad keleiviai nelabai džiaugiasi, matydami, kaip vairuotojas (ar vairuotoja) viena ranka sukioja vairą, o kita ranka spaudžia telefono ragelį prie ausies. Ir turbūt visi sutiks: užvis mažiausiai norėtųsi, kad jus vežtų vairuotojas, kuris vakar turėjo audringą vakarėlį, po jo neišsimiegojęs atėjo į darbą ir dabar nesunkiai priverstų pyptelėti alkotesterį.

Foto: huffingtonpost.ca

Kaip žinome, egzistuoja daugybė įvairiausių specialybių, daugybė įvairiausių darbų. Vienus darbus dirbant yra svarbūs vieni dalykai, kitus – kiti. Viename darbe reikia iškalbos, kitame – fenomenalios atminties, trečiame – kruopštumo, atidumo.

Kaip manote, kokių savybių reikia žmogui, sėdinčiam už viešojo transporto priemonės vairo? Ar pakanka tik laiku ateiti į darbą ir mokėti sukioti vairą? Pripažinkime – ne. Visi keleiviai norėtų, kad vairuotojas ir atidžiai žiūrėtų į kelią, ir matytų, ar spėjo pro duris įlipti (išlipti) visi keleiviai. Ne paskutinėje vietoje ir tai, kokia yra vairavimo kultūra, ar netgi tai, kaip vairuotojas apsirengęs. Nėra abejonių, kad keleiviai nelabai džiaugiasi, matydami, kaip vairuotojas (ar vairuotoja) viena ranka sukioja vairą, o kita ranka spaudžia telefono ragelį prie ausies. Ir turbūt visi sutiks: užvis mažiausiai norėtųsi, kad jus vežtų vairuotojas, kuris vakar turėjo audringą vakarėlį, po jo neišsimiegojęs atėjo į darbą ir dabar nesunkiai priverstų pyptelėti alkotesterį.

Foto: huffingtonpost.ca

Anot senbuvių, įmonėje „Vilniaus troleibusai“ būdavo tokios taisyklės: jeigu tikrinant alkotesteriu nustatoma, kad vairuotojas neblaivus, jis būdavo atleidžiamas iš darbo. Visi darbuotojai puikiai žinojo šią tvarką – pripažinkime, žinoti, kad už vieną grubų darbo drausmės pažeidimą neteksi darbo, yra nebloga prevencinė priemonė. Jei visgi atsirasdavo norintis surizikuoti – ir jis, ir kolegos sužinodavo, kad ši taisyklė ne šiaip parašyta, bet ir veikia. Dabar bendroje su autobusais įmonėje UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo drausmės pažeidėjų neatleidžia – jiems tėra nuimama atlyginimo dalis, metinė priemoka, tačiau toks žmogus paliekamas ir toliau dirbti, vežti keleivius – o nuo darbo jis nušalinamas tik tą dieną, kai sugaunamas neblaivus.

Dauguma turbūt mano, kad normaliose įmonėse darbuotojai, kurie dirba pareigingai, neturi jokių nuobaudų, yra skatinami, jiems skiriamos geriausios turimos darbo priemonės ir panašiai. Panašu, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ tokia tvarka nelabai galioja – matant paskutinius įvykius, galima daryti išvadą, kad administracija suteikia privilegijas „alaus mėgėjams“, motyvuojant nuobaudos galiojimo pasibaigimu. Nuo nuobaudos skyrimo dar nepraėjo nė metai, o nubaustajam jau skiriamas geresnis ir naujesnis troleibusas. Aišku, jei jam skiriamas geresnis troleibusas, kažkas darbo juo netenka; o taip, deja, pasielgiama net ir su tokiu žmogumi, kuris su tuo troleibusu dirbo daugiau nei metus ir neturėjo jokių nusižengimų. Naujausias atvejis – pareigingas vairuotojas, kuris daugiau nei metus buvo priskirtas prie troleibuso „Amber“ vairavimo, ne tik netenka darbo su šiuo troleibusu, tačiau išvis yra pervedamas į „rezervinius“ vairuotojus, kur, kaip suprantama, atlyginimas priklausys nuo to, kiek daug gausi darbo, o jo gausi tik tada, jei kažkas iš nuolatinių vairuotojų susirgs…

Tokia karšta administracijos meilė „alaus mėgėjams“ sudaro problemų tvarkingai dirbantiems vairuotojams. Įmonės administracija, atsakydama į vienos iš profsąjungų klausimus dėl tokios abejotinos darbuotojų motyvavimo politikos, aiškina, kad pagal savo darbo sutartis vairuotojai neturi nei jiems skirtų pastoviam darbui troleibusų, nei maršrutų, ir kad vairuotojai bet kada gali būti pervedami į rezervo sąrašus su neprognozuojamu atlyginimu. Tokiu būdu kiekvienas iš vairuotojų bet kuriuo momentu gali būti išmestas iš pastovios darbo vietos ir jo vietą bus pastatytas kitas – palankesnis administracijai – darbuotojas. Kas galėtų paneigti, kad tokios paslaugos nėra suteikiamos darant slaptus neteisėtus susitarimus, sutvirtintus neapskaitytais piniginiais įnašais?

Niekam nėra paslaptis, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra nusprendusi palaipsniui naikinti troleibusų sistemą. Suprantama, tai darant bus mažinamas ir darbo vietų skaičius. Darbuotojų skaičius bus mažinamas ir autobusų parke – jau kitąmet privačiai įmonei planuojama atiduoti nemažai autobusų maršrutų. Ir jeigu seniau mažinant darbuotojų skaičių pirmiausia būdavo atsisveikinama su turėjusiais šiurkščių darbo drausmės pažeidimų – dabar situacija kažkodėl pasikeitė. Dabar, vykstant tokiai sunkiai suvokiamai kadrų politikai, nebėra aišku, kas paklius tarp tų „laimingųjų“, kurie pirmieji gaus atleidimo lapelius…

Akivaizdu, kad turintis silpnybių, pažeidžiamas, turintis nuobaudų darbuotojas yra administracijai labiau parankus. Tokį darbuotoją lengva valdyti, jis neprieštarauja viršininkams ir nieko nereikalauja. Bet šiame kontekste pralaimi ne tik kiti darbuotojai – pralaimi ir keleiviai, netenkantys atsakingai į savo darbą žiūrinčių vairuotojų.

Ar kokiems nors įstatymams prieštarauja „alaus mėgėjų“ palikimas darbe ir privilegijų suteikimas jiems? – ne, darbdavys turi teisę elgtis savo nuožiūra. Įstatymai nieko blogo nemato ir tame, kai darbdavys nusprendžia išmesti iš pastovaus troleibuso be priekaištų dirbantį vairuotoją į rezervą tam, kad į jo vietą pastatytų nusižengusį kolegą… Rezervinis vairuotojas neturi jokių garantijų išdirbti valandų normą, be to, jis dažniausiai turi dirbti su senais, prastesnės techninės būklės troleibusais, kuriuose ne tik kabinos apšildymas neužtikrina nustatyto darbo higienos normose šilumos komforto, bet būna ir kitų problemų, t.y. darbo sąlygos būna prastesnės.

Kaip informavo profsąjunga, dėl šios situacijos buvo kreiptasi į Valstybinę darbo inspekciją, deja, paaiškėjo, kad darbdavys viską gali spręsti savo nuožiūra…

Šis svetainės įrašas paruoštas gavus informaciją apie vieną konkretų atvejį. Tačiau kas galėtų paneigti, kad tokių atvejų (tik neiškylančių į paviršių) yra ir daugiau, ar netgi žymiai daugiau?

Kaip manote, ar tokia įmonės vidaus tvarka yra teisinga – ir savo darbuotojų, ir mūsų, keleivių, atžvilgiu?

Mes, keleiviai, norime pareigingų, pasitempusių vairuotojų, kurie į darbą ateina blaivūs, nerūko kabinoje, neplepa telefonu jį spausdami prie ausies ta ranka, kuria turėtų sukioti vairą. Mums patinka, kai vairuotojas mandagiai parduoda keleiviui vienkartinius bilietus. Mums taip pat patinka, kai vairuotojas stengiasi keleivius vežti kaip įmanoma komfortiškiau, be staigių stabdymų ar staigių akseleratoriaus paspaudimų. Suprantama, visi mes (ir vairuotojai, ir keleiviai) esame žmonės, ir kiekvienas turime savų trūkumų, ir kartais padarome klaidų. Tačiau tai vis tiek neatsako į paprastą klausimą – nejaugi ne pareigingiausi darbuotojai turi būti visokeriopai palaikomi ir skatinami?

O dabar pamėginkime atspėti – koks vairuotojas Jus veš rytoj?

Anot senbuvių, įmonėje „Vilniaus troleibusai“ būdavo tokios taisyklės: jeigu tikrinant alkotesteriu nustatoma, kad vairuotojas neblaivus, jis būdavo atleidžiamas iš darbo. Visi darbuotojai puikiai žinojo šią tvarką – pripažinkime, žinoti, kad už vieną grubų darbo drausmės pažeidimą neteksi darbo, yra nebloga prevencinė priemonė. Jei visgi atsirasdavo norintis surizikuoti – ir jis, ir kolegos sužinodavo, kad ši taisyklė ne šiaip parašyta, bet ir veikia. Dabar bendroje su autobusais įmonėje UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo drausmės pažeidėjų neatleidžia – jiems tėra nuimama atlyginimo dalis, metinė priemoka, tačiau toks žmogus paliekamas ir toliau dirbti, vežti keleivius – o nuo darbo jis nušalinamas tik tą dieną, kai sugaunamas neblaivus.

Dauguma turbūt mano, kad normaliose įmonėse darbuotojai, kurie dirba pareigingai, neturi jokių nuobaudų, yra skatinami, jiems skiriamos geriausios turimos darbo priemonės ir panašiai. Panašu, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ tokia tvarka nelabai galioja – matant paskutinius įvykius, galima daryti išvadą, kad administracija suteikia privilegijas „alaus mėgėjams“, motyvuojant nuobaudos galiojimo pasibaigimu. Nuo nuobaudos skyrimo dar nepraėjo nė metai, o nubaustajam jau skiriamas geresnis ir naujesnis troleibusas. Aišku, jei jam skiriamas geresnis troleibusas, kažkas darbo juo netenka; o taip, deja, pasielgiama net ir su tokiu žmogumi, kuris su tuo troleibusu dirbo daugiau nei metus ir neturėjo jokių nusižengimų. Naujausias atvejis – pareigingas vairuotojas, kuris daugiau nei metus buvo priskirtas prie troleibuso „Amber“ vairavimo, ne tik netenka darbo su šiuo troleibusu, tačiau išvis yra pervedamas į „rezervinius“ vairuotojus, kur, kaip suprantama, atlyginimas priklausys nuo to, kiek daug gausi darbo, o jo gausi tik tada, jei kažkas iš nuolatinių vairuotojų susirgs…

Tokia karšta administracijos meilė „alaus mėgėjams“ sudaro problemų tvarkingai dirbantiems vairuotojams. Įmonės administracija, atsakydama į vienos iš profsąjungų klausimus dėl tokios abejotinos darbuotojų motyvavimo politikos, aiškina, kad pagal savo darbo sutartis vairuotojai neturi nei jiems skirtų pastoviam darbui troleibusų, nei maršrutų, ir kad vairuotojai bet kada gali būti pervedami į rezervo sąrašus su neprognozuojamu atlyginimu. Tokiu būdu kiekvienas iš vairuotojų bet kuriuo momentu gali būti išmestas iš pastovios darbo vietos ir jo vietą bus pastatytas kitas – palankesnis administracijai – darbuotojas. Kas galėtų paneigti, kad tokios paslaugos nėra suteikiamos darant slaptus neteisėtus susitarimus, sutvirtintus neapskaitytais piniginiais įnašais?

Niekam nėra paslaptis, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra nusprendusi palaipsniui naikinti troleibusų sistemą. Suprantama, tai darant bus mažinamas ir darbo vietų skaičius. Darbuotojų skaičius bus mažinamas ir autobusų parke – jau kitąmet privačiai įmonei planuojama atiduoti nemažai autobusų maršrutų. Ir jeigu seniau mažinant darbuotojų skaičių pirmiausia būdavo atsisveikinama su turėjusiais šiurkščių darbo drausmės pažeidimų – dabar situacija kažkodėl pasikeitė. Dabar, vykstant tokiai sunkiai suvokiamai kadrų politikai, nebėra aišku, kas paklius tarp tų „laimingųjų“, kurie pirmieji gaus atleidimo lapelius…

Akivaizdu, kad turintis silpnybių, pažeidžiamas, turintis nuobaudų darbuotojas yra administracijai labiau parankus. Tokį darbuotoją lengva valdyti, jis neprieštarauja viršininkams ir nieko nereikalauja. Bet šiame kontekste pralaimi ne tik kiti darbuotojai – pralaimi ir keleiviai, netenkantys atsakingai į savo darbą žiūrinčių vairuotojų.

Ar kokiems nors įstatymams prieštarauja „alaus mėgėjų“ palikimas darbe ir privilegijų suteikimas jiems? – ne, darbdavys turi teisę elgtis savo nuožiūra. Įstatymai nieko blogo nemato ir tame, kai darbdavys nusprendžia išmesti iš pastovaus troleibuso be priekaištų dirbantį vairuotoją į rezervą tam, kad į jo vietą pastatytų nusižengusį kolegą… Rezervinis vairuotojas neturi jokių garantijų išdirbti valandų normą, be to, jis dažniausiai turi dirbti su senais, prastesnės techninės būklės troleibusais, kuriuose ne tik kabinos apšildymas neužtikrina nustatyto darbo higienos normose šilumos komforto, bet būna ir kitų problemų, t.y. darbo sąlygos būna prastesnės.

Kaip informavo profsąjunga, dėl šios situacijos buvo kreiptasi į Valstybinę darbo inspekciją, deja, paaiškėjo, kad darbdavys viską gali spręsti savo nuožiūra…

Šis svetainės įrašas paruoštas gavus informaciją apie vieną konkretų atvejį. Tačiau kas galėtų paneigti, kad tokių atvejų (tik neiškylančių į paviršių) yra ir daugiau, ar netgi žymiai daugiau?

Kaip manote, ar tokia įmonės vidaus tvarka yra teisinga – ir savo darbuotojų, ir mūsų, keleivių, atžvilgiu?

Mes, keleiviai, norime pareigingų, pasitempusių vairuotojų, kurie į darbą ateina blaivūs, nerūko kabinoje, neplepa telefonu jį spausdami prie ausies ta ranka, kuria turėtų sukioti vairą. Mums patinka, kai vairuotojas mandagiai parduoda keleiviui vienkartinius bilietus. Mums taip pat patinka, kai vairuotojas stengiasi keleivius vežti kaip įmanoma komfortiškiau, be staigių stabdymų ar staigių akseleratoriaus paspaudimų. Suprantama, visi mes (ir vairuotojai, ir keleiviai) esame žmonės, ir kiekvienas turime savų trūkumų, ir kartais padarome klaidų. Tačiau tai vis tiek neatsako į paprastą klausimą – nejaugi ne pareigingiausi darbuotojai turi būti visokeriopai palaikomi ir skatinami?

O dabar pamėginkime atspėti – koks vairuotojas Jus veš rytoj?

Kaip žinome, egzistuoja daugybė įvairiausių specialybių, daugybė įvairiausių darbų. Vienus darbus dirbant yra svarbūs vieni dalykai, kitus – kiti. Viename darbe reikia iškalbos, kitame – fenomenalios atminties, trečiame – kruopštumo, atidumo.

Kaip manote, kokių savybių reikia žmogui, sėdinčiam už viešojo transporto priemonės vairo? Ar pakanka tik laiku ateiti į darbą ir mokėti sukioti vairą? Pripažinkime – ne. Visi keleiviai norėtų, kad vairuotojas ir atidžiai žiūrėtų į kelią, ir matytų, ar spėjo pro duris įlipti (išlipti) visi keleiviai. Ne paskutinėje vietoje ir tai, kokia yra vairavimo kultūra, ar netgi tai, kaip vairuotojas apsirengęs. Nėra abejonių, kad keleiviai nelabai džiaugiasi, matydami, kaip vairuotojas (ar vairuotoja) viena ranka sukioja vairą, o kita ranka spaudžia telefono ragelį prie ausies. Ir turbūt visi sutiks: užvis mažiausiai norėtųsi, kad jus vežtų vairuotojas, kuris vakar turėjo audringą vakarėlį, po jo neišsimiegojęs atėjo į darbą ir dabar nesunkiai priverstų pyptelėti alkotesterį.

Anot senbuvių, įmonėje „Vilniaus troleibusai“ būdavo tokios taisyklės: jeigu tikrinant alkotesteriu nustatoma, kad vairuotojas neblaivus, jis būdavo atleidžiamas iš darbo. Visi darbuotojai puikiai žinojo šią tvarką – pripažinkime, žinoti, kad už vieną grubų darbo drausmės pažeidimą neteksi darbo, yra nebloga prevencinė priemonė. Jei visgi atsirasdavo norintis surizikuoti – ir jis, ir kolegos sužinodavo, kad ši taisyklė ne šiaip parašyta, bet ir veikia. Dabar bendroje su autobusais įmonėje UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbo drausmės pažeidėjų neatleidžia – jiems tėra nuimama atlyginimo dalis, metinė priemoka, tačiau toks žmogus paliekamas ir toliau dirbti, vežti keleivius – o nuo darbo jis nušalinamas tik tą dieną, kai sugaunamas neblaivus.

Dauguma turbūt mano, kad normaliose įmonėse darbuotojai, kurie dirba pareigingai, neturi jokių nuobaudų, yra skatinami, jiems skiriamos geriausios turimos darbo priemonės ir panašiai. Panašu, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ tokia tvarka nelabai galioja – matant paskutinius įvykius, galima daryti išvadą, kad administracija suteikia privilegijas „alaus mėgėjams“, motyvuojant nuobaudos galiojimo pasibaigimu. Nuo nuobaudos skyrimo dar nepraėjo nė metai, o nubaustajam jau skiriamas geresnis ir naujesnis troleibusas. Aišku, jei jam skiriamas geresnis troleibusas, kažkas darbo juo netenka; o taip, deja, pasielgiama net ir su tokiu žmogumi, kuris su tuo troleibusu dirbo daugiau nei metus ir neturėjo jokių nusižengimų. Naujausias atvejis – pareigingas vairuotojas, kuris daugiau nei metus buvo priskirtas prie troleibuso „Amber“ vairavimo, ne tik netenka darbo su šiuo troleibusu, tačiau išvis yra pervedamas į „rezervinius“ vairuotojus, kur, kaip suprantama, atlyginimas priklausys nuo to, kiek daug gausi darbo, o jo gausi tik tada, jei kažkas iš nuolatinių vairuotojų susirgs…

Tokia karšta administracijos meilė „alaus mėgėjams“ sudaro problemų tvarkingai dirbantiems vairuotojams. Įmonės administracija, atsakydama į vienos iš profsąjungų klausimus dėl tokios abejotinos darbuotojų motyvavimo politikos, aiškina, kad pagal savo darbo sutartis vairuotojai neturi nei jiems skirtų pastoviam darbui troleibusų, nei maršrutų, ir kad vairuotojai bet kada gali būti pervedami į rezervo sąrašus su neprognozuojamu atlyginimu. Tokiu būdu kiekvienas iš vairuotojų bet kuriuo momentu gali būti išmestas iš pastovios darbo vietos ir jo vietą bus pastatytas kitas – palankesnis administracijai – darbuotojas. Kas galėtų paneigti, kad tokios paslaugos nėra suteikiamos darant slaptus neteisėtus susitarimus, sutvirtintus neapskaitytais piniginiais įnašais?

Niekam nėra paslaptis, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra nusprendusi palaipsniui naikinti troleibusų sistemą. Suprantama, tai darant bus mažinamas ir darbo vietų skaičius. Darbuotojų skaičius bus mažinamas ir autobusų parke – jau kitąmet privačiai įmonei planuojama atiduoti nemažai autobusų maršrutų. Ir jeigu seniau mažinant darbuotojų skaičių pirmiausia būdavo atsisveikinama su turėjusiais šiurkščių darbo drausmės pažeidimų – dabar situacija kažkodėl pasikeitė. Dabar, vykstant tokiai sunkiai suvokiamai kadrų politikai, nebėra aišku, kas paklius tarp tų „laimingųjų“, kurie pirmieji gaus atleidimo lapelius…

Akivaizdu, kad turintis silpnybių, pažeidžiamas, turintis nuobaudų darbuotojas yra administracijai labiau parankus. Tokį darbuotoją lengva valdyti, jis neprieštarauja viršininkams ir nieko nereikalauja. Bet šiame kontekste pralaimi ne tik kiti darbuotojai – pralaimi ir keleiviai, netenkantys atsakingai į savo darbą žiūrinčių vairuotojų.

Ar kokiems nors įstatymams prieštarauja „alaus mėgėjų“ palikimas darbe ir privilegijų suteikimas jiems? – ne, darbdavys turi teisę elgtis savo nuožiūra. Įstatymai nieko blogo nemato ir tame, kai darbdavys nusprendžia išmesti iš pastovaus troleibuso be priekaištų dirbantį vairuotoją į rezervą tam, kad į jo vietą pastatytų nusižengusį kolegą… Rezervinis vairuotojas neturi jokių garantijų išdirbti valandų normą, be to, jis dažniausiai turi dirbti su senais, prastesnės techninės būklės troleibusais, kuriuose ne tik kabinos apšildymas neužtikrina nustatyto darbo higienos normose šilumos komforto, bet būna ir kitų problemų, t.y. darbo sąlygos būna prastesnės.

Kaip informavo profsąjunga, dėl šios situacijos buvo kreiptasi į Valstybinę darbo inspekciją, deja, paaiškėjo, kad darbdavys viską gali spręsti savo nuožiūra…

Šis svetainės įrašas paruoštas gavus informaciją apie vieną konkretų atvejį. Tačiau kas galėtų paneigti, kad tokių atvejų (tik neiškylančių į paviršių) yra ir daugiau, ar netgi žymiai daugiau?

Kaip manote, ar tokia įmonės vidaus tvarka yra teisinga – ir savo darbuotojų, ir mūsų, keleivių, atžvilgiu?

Mes, keleiviai, norime pareigingų, pasitempusių vairuotojų, kurie į darbą ateina blaivūs, nerūko kabinoje, neplepa telefonu jį spausdami prie ausies ta ranka, kuria turėtų sukioti vairą. Mums patinka, kai vairuotojas mandagiai parduoda keleiviui vienkartinius bilietus. Mums taip pat patinka, kai vairuotojas stengiasi keleivius vežti kaip įmanoma komfortiškiau, be staigių stabdymų ar staigių akseleratoriaus paspaudimų. Suprantama, visi mes (ir vairuotojai, ir keleiviai) esame žmonės, ir kiekvienas turime savų trūkumų, ir kartais padarome klaidų. Tačiau tai vis tiek neatsako į paprastą klausimą – nejaugi ne pareigingiausi darbuotojai turi būti visokeriopai palaikomi ir skatinami?

O dabar pamėginkime atspėti – koks vairuotojas Jus veš rytoj?