Vasario mėnesį gavome kopiją rašto, kuris buvo siųstas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento. Šis raštas – pono Kastyčio Lubio paruoštas ir L.e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Jūratės Vitkutės-Paulionienės pasirašytas atsakymas (2014-02-10, Nr. 51-11782/14(3.3.10.3-EM4)) vienam neabejingam Vilniaus viešojo transporto ateičiai troleibuso vairuotojui dėl troleibusų ir autobusų perspektyvų Vilniaus mieste.

Rašte sakoma:Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.

Vasario mėnesį gavome kopiją rašto, kuris buvo siųstas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento. Šis raštas – pono Kastyčio Lubio paruoštas ir L.e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Jūratės Vitkutės-Paulionienės pasirašytas atsakymas (2014-02-10, Nr. 51-11782/14(3.3.10.3-EM4)) vienam neabejingam Vilniaus viešojo transporto ateičiai troleibuso vairuotojui dėl troleibusų ir autobusų perspektyvų Vilniaus mieste.

Rašte sakoma:

In February, we have received a copy of the letter, which was sent from the Vilnius City Municipality, Department of Economy and Transportation. This letter has been prepared by Mr. Kastytis Lubys and signed by Temporary Deputy Director Jurate Vitkute-Paulioniene (2014-02-10 No. 51-11782/14 (3.3.10.3-EM4)) and it was a response to a letter which was sent by a trolleybus driver who cares about the future of trolleybuses or buses in Vilnius.

Letter says:

Pranešame, kad Jūsų pateiktos mintys dėl troleibusų efektyvumo ir ekonomiškumo dar kartą išnagrinėtos Miesto ūkio ir transporto departamente Miesto transporto skyriaus specialistų kartu su Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos” ir maršrutus aptarnaujančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas” specialistais.

Apie troleibusų perspektyvas Vilniaus mieste Jums ne kartą detaliai atsakė Miesto ūkio ir transporto departamento specialistai. Jūsų įsitikinimas, kad troleibusų parkai išlaiko autobusų parkus yra klaidingas, nes šiuo metu autobusais aptarnaujamų viešojo transporto maršrutų 1 km savikaina yra mažesnė už troleibusų maršrutų savikainą.

Džiugina Jūsų nusiteikimas kreiptis į Europos Sąjungos institucijas dėl ekologiško transporto plėtros. Europos Komisijos parengtoje Baltojoje knygoje numatoma, kad iki 2030 metų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutuose keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai, atsisakant gremėzdiško ir brangaus troleibusų kontaktinio tinklo.

Dėkojame už pateiktas pastabas ir siūlymus, ir tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo diegiant ekologišką transportą Vilniaus mieste.

Į ką šiame atsakyme verta atkreipti dėmesį?

Pirma. „Šiuo metu autobusais aptarnaujamų viešojo transporto maršrutų 1 km savikaina yra mažesnė už troleibusų maršrutų savikainą“. Panagrinėkime situaciją, buvusią iki „tik gerus pokyčius atnešusios“ ir „visus keleivius patenkinančios“ reformos.

Vilniuje važinėjančiu senu troleibusu (naujų savikaina turbūt būtų mažesnė, kadangi juose yra rekuperacinė sistema, kurios dėka pagaminama elektros energija vėl grąžinama į elektros tinklą ir naudojama kitų troleibusų) elektros energijos kaina 1 km nuvažiuoti buvo 0,87 Lt (2013 m. vasario 7 d., šaltinis, duomenis pateikė VVT generalinis direktorius Gintaras Nakutis), dyzeliniu dviašiu autobusu nuvažiuoti – 1,68 Lt, dujiniu – 1,32 Lt (2012 m. gegužės 22 d., šaltinis, duomenis pateikė VVT technikos direktorius Juozapas Grabys).

Dar sykį pažiūrėkime į skaičius:

0,87 Lt – troleibusas,

1,32 Lt – dujinis autobusas,

1,68 Lt – dyzelinis autobusas.

Kad dyzelinių ar dujinių autobusų 1 km savikaina galėtų sumažėti – vargu, nei kuras, nei papildomos eksploatavimo išlaidos (tepalai, aušinimo skysčiai ir t.t.) neatpigo, tad nebent sumažinti atlyginimai ar suprastinta priežiūra (tarkim, remonto metu naudojama ne nauja originali, o sena ar pigesnė neoriginali detalė). Taigi jeigu troleibusų 1 km savikaina, kuri iki reformos buvo mažesnė (ir žymiai) nei autobusų, dabar  iš tiesų tapo didesnė (beje, ar tai tiesa – sunku patikrinti, nes duomenys apie tai nėra viešai skelbiami) – kokios to priežastys?

Turbūt nedaug kas atsimena pono Kastyčio Lubio viešus pasisakymus 2013-tųjų vasarą ir rudenį. Kai jam buvo išvardinti minėti skaičiai, ponas Lubys atsakė, kad troleibusų savikaina kol kas mažesnė. Neatkreipėme dėmesio į tą „kol kas“, tačiau dabar aiškus ir dar vienas „reformos“ tikslas – tyčia padaryti troleibusus nuostolingais (pvz., sudarant absurdiškus tvarkaraščius, kad prieš pat troleibusą atvažiuotų jį dubliuojantis autobusas, ar atvažiuotų išsyk du troleibusai ta pačia kryptimi, o vėliau būtų 15 – 30 minučių laukimas). Apgailėtinos priemonės, ponai iš savivaldybės ir „Susisiekimo paslaugų“, bet kai sąžinė „išoperuota“, turbūt tinka bet kokie metodai, kad tik įrodyti savo tiesą…

Antra. Rašte pašaipiai atsakoma į įspėjimą, kad bus kreipiamasi į Europos Sąjungos institucijas dėl savivaldybės vykdomos politikos viešojo transporto atžvilgiu. Dar daugiau – akiplėšiškai iškraipomas Europos Komisijos Baltosios knygos tekstas. Vilniaus savivaldybės klerkai teigia, kad, anot jų, „Europos Komisijos parengtoje Baltojoje knygoje numatoma, kad iki 2030 metų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutuose keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai, atsisakant gremėzdiško ir brangaus troleibusų kontaktinio tinklo“.

Panagrinėkime plačiau Baltąją knygą ir paieškokime, ar iš tiesų joje rašoma tai, ką savo rašte teigia savivaldybės atstovai.

Apie Baltąją knygą

Pirmiausia derėtų apibrėžti, kas tai yra Baltoji knyga.

Baltoji knyga – Komisijos parengtas dokumentas kokia nors Europos integracijai svarbia tema, kuriame siūlomi Bendrijos veiksmai ar net teisės aktų projektai tam tikroje srityje. Baltosios knygos dažnai rengiamos Žaliųjų knygų pagrindu.

Mums aktuali yra 2011 m. Baltoji knyga pavadinimu „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“.

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/2014/04/WhitePaper_LT.pdf”]
Dokumentą (lietuvių kalba) galite atsisiųsti ir iš čia: eur-lex.europa.eu

Čia matote Baltąją knygą, kuria neva remiasi Vilniaus miesto savivaldybės specialistai. Jos tekste nepavyko rasti to, ką bando įteigti joje esant savivaldybės „specialistai“.

Nėra kalbama nei apie tai, kad „keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai“, nei kad turi būti atsisakoma troleibusų ir jų tinklo. Atvirkščiai – yra sakoma:

6 psl., 19 punktas: Ateityje būtina „didinti visų transporto rūšių transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą“.

Yra gerai žinoma, kad troleibuso variklio naudingo veikimo koeficientas yra apie 88%, elektrinio autobuso – iki 58%, apie vidaus degimo variklių efektyvumą kalbėti išvis neverta (jis nesiekia ir 40%, be to, kaip matysime vėliau, šios technologijos plėtojimas nėra palaikomas ES). Tad kuri technologija pranašesnė ir efektyviau vartoja energiją?

9 psl., 2.5 skyrius:

Dešimt konkurencingos ir efektyvaus išteklių naudojimo transporto sistemos tikslų – kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar pavyko pasiekti planinį rodiklį išmetamųjų teršalų sumažinti 60 proc.
Naujų tvarių degalų rūšių ir varymo sistemų kūrimas ir naudojimas
(1) Iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose; iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų; iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO₂ iš esmės nebūtų išmetamas.

Leiskite paklausti, kur čia matomas nurodymas (ar rekomendacija) atsisakyti troleibusų, juos keisti autobusais (kad ir elektriniais)?

Būtent dėl šio melo ir faktų iškraipymo ir buvo kreiptasi į Europos Komisiją – tam, kad būtų gautas patvirtinimas, jog savivaldybės klerkai akiplėšiškai meluoja.

Laiškas Europos Komisijos Mobilumo ir transporto Generaliniam Direktoriui (2014 m. kovo 30 d.)

2014 m. kovo 30 d. Europos Komisijos Mobilumo ir transporto Generaliniam Direktoriui Matthias Ruete buvo nusiųstas laiškas (anglų kalba, pateikiamas žemiau), norint išsiaiškinti tikrąją Europos Sąjungos poziciją, o ne Vilniaus savivaldybės interpretacijas.

Laiško tekstas lietuvių kalba:

Gerb. p. Matthias Ruete,

Kreipiuosi į Jus norėdamas sužinoti oficialią Europos Komisijos poziciją miestų viešojo transporto – konkrečiai troleibusų – atžvilgiu. Ar iš tiesų oficiali EK pozicija yra orientuota tik į elektrinius autobusus, rekomenduojant visiškai atsisakyti kitų pilnai elektrinių (nenaudojančių vidaus degimo variklių) viešojo transporto rūšių, tokių kaip troleibusas?

Vilnius (miestas su 0,5 mln. gyventojų) dar neseniai turėjo vieną didžiausių ir intensyviausių troleibusų sistemų Europoje. 22 maršrutai, daugiau ne 300 troleibusų, apie 500 km ilgio trasos – ir kasdien pervežama daugiau nei 300 tūkstančių keleivių. Deja, troleibusų skaičius pastaraisiais metais vis mažėja (nauji neperkami, seni menkai prižiūrimi), o 2013 m. panaikinti 4 maršrutai, sumažintas daugelio likusiųjų kursavimo dažnumas, juos keičiant dyzeliniais ar CNG autobusais. Dabartinė Vilniaus miesto administracija visomis išgalėmis stengiasi per kelerius metus pilnai sunaikinti troleibusų sistemą, juos pakeičiant autobusais. Taip pat miesto savivaldybė planuoja vietoj didelės troleibusų sistemos pastatyti naują – tramvajaus – sistemą su vos vienu ar dviem maršrutais, kainuosiančią neproporcingas lėšas.

Noriu išsiaiškinti EK poziciją, ar oficialiai yra remiamas naujų troleibusų – kaip ekologiškos miesto viešojo transporto priemonės – pirkimas, ar EK remia tik CNG autobusų (vietoj troleibusų) pirkimą, atnaujinant viešojo transporto priemonių parką?

Vilniuje, naudojantis Europos projektų parama, pastaraisiais metais yra perkami tik autobusai, o vienas paskelbtas konkursas troleibusams pirkti buvo atšauktas ir vietoj to buvo taip pat nupirkti autobusai. Vilniuje mėginama sudaryti įvaizdį, kad vidaus degimo variklius turintys autobusai yra tiek pat (ar gal net ir labiau) netaršūs kaip ir troleibusai (apie panaudotų akumuliatorių utilizavimą, apie taršą ne tik įvairiomis kenksmingomis dalelėmis, bet ir tepalais net nekalbama), negano to, teigiama, neva Europos struktūrinių fondų parama yra galima tik naujų autobusų įsigijimui. Visgi tuo abejoti verčia pavyzdžiai iš kitų miestų, kurie pastaruoju metu atnaujina savo turimą troleibusų parką ES fondų paramos pagalba. Pvz., Bratislava (Slovakijos sostinė), kur yra užsakyta 80 vnt. įvairios modifikacijos naujų troleibusų, didžiąją dalį jų kainos apmokant EK paramos fondų lėšomis.

Ar Komisijos manymu yra racionalu, kai miestas naikina turimo elektrinio transporto (troleibusų) infrastruktūrą ir vietoj to plečia keleivių vežimą dyzeliniais ir CNG autobusais, motyvuojant prielaida, kad kada nors bus sukurti pakankamai patikimi elektriniai autobusai, kurie šiuos autobusus pakeis? Vilniuje ir kituose miestuose vykę elektrinių autobusų bandymai rodo, kad ši technologija yra dar toli nuo patikimos, ji taip pat nėra konkurencinga ir eksploatacinėmis išlaidomis (iš esmės dėl dažno poreikio pirkti naujus brangius akumuliatorius) bei efektyvumu (troleibuso variklio naudingo veikimo koeficientas yra apie 88%, elektrinio autobuso – iki 58%). BALTOSIOS KNYGOS „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ 19 punkte sakoma, jog ateityje būtina „didinti visų transporto rūšių transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą.“ Taigi troleibusų energijos vartojimo efektyvumo pranašumas prieš kitas transporto rūšis akivaizdus – tačiau kodėl troleibusų sistemos naikinimas yra toleruojamas?

Vilniaus miesto savivaldybė į vieną iš laiškų dėl troleibusų sistemos naikinimo atsakė: „Europos Komisijos parengtoje Baltojoje Knygoje numatoma, kad iki 2030 metų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutuose keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai, atsisakant gremėzdiško ir brangaus troleibusų kontaktinio tinklo“.

Tuo tarpu BALTOSIOS KNYGOS skyriuje „Naujų tvarių degalų rūšių ir varymo sistemų kūrimas ir naudojimas“ rašoma: (1) Iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose; iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų; iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO₂ iš esmės nebūtų išmetamas.

Ar Jūs neįžvelgiate tokiame atsakyme faktų iškraipymo ir klaidingo interpretavimo? Ar iš tiesų pagal Baltąją knygą ir ES politiką miestuose privalės būti vien elektriniai autobusai (tačiau troleibusų būti nebegalės)?

Prašau Jūsų pagalbos sužinant tikrą Europos Komisijos ir kitų kompetentingų institucijų poziciją šiame laiške išdėstytais klausimais.

Pagarbiai,

Marius Markevičius

Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ koordinatorius

Pranešame, kad Jūsų pateiktos mintys dėl troleibusų efektyvumo ir ekonomiškumo dar kartą išnagrinėtos Miesto ūkio ir transporto departamente Miesto transporto skyriaus specialistų kartu su Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos” ir maršrutus aptarnaujančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas” specialistais.

Apie troleibusų perspektyvas Vilniaus mieste Jums ne kartą detaliai atsakė Miesto ūkio ir transporto departamento specialistai. Jūsų įsitikinimas, kad troleibusų parkai išlaiko autobusų parkus yra klaidingas, nes šiuo metu autobusais aptarnaujamų viešojo transporto maršrutų 1 km savikaina yra mažesnė už troleibusų maršrutų savikainą.

Džiugina Jūsų nusiteikimas kreiptis į Europos Sąjungos institucijas dėl ekologiško transporto plėtros. Europos Komisijos parengtoje Baltojoje knygoje numatoma, kad iki 2030 metų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutuose keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai, atsisakant gremėzdiško ir brangaus troleibusų kontaktinio tinklo.

Dėkojame už pateiktas pastabas ir siūlymus, ir tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo diegiant ekologišką transportą Vilniaus mieste.

Į ką šiame atsakyme verta atkreipti dėmesį?

Pirma. „Šiuo metu autobusais aptarnaujamų viešojo transporto maršrutų 1 km savikaina yra mažesnė už troleibusų maršrutų savikainą“. Panagrinėkime situaciją, buvusią iki „tik gerus pokyčius atnešusios“ ir „visus keleivius patenkinančios“ reformos.

Vilniuje važinėjančiu senu troleibusu (naujų savikaina turbūt būtų mažesnė, kadangi juose yra rekuperacinė sistema, kurios dėka pagaminama elektros energija vėl grąžinama į elektros tinklą ir naudojama kitų troleibusų) elektros energijos kaina 1 km nuvažiuoti buvo 0,87 Lt (2013 m. vasario 7 d., šaltinis, duomenis pateikė VVT generalinis direktorius Gintaras Nakutis), dyzeliniu dviašiu autobusu nuvažiuoti – 1,68 Lt, dujiniu – 1,32 Lt (2012 m. gegužės 22 d., šaltinis, duomenis pateikė VVT technikos direktorius Juozapas Grabys).

Dar sykį pažiūrėkime į skaičius:

0,87 Lt – troleibusas,

1,32 Lt – dujinis autobusas,

1,68 Lt – dyzelinis autobusas.

Kad dyzelinių ar dujinių autobusų 1 km savikaina galėtų sumažėti – vargu, nei kuras, nei papildomos eksploatavimo išlaidos (tepalai, aušinimo skysčiai ir t.t.) neatpigo, tad nebent sumažinti atlyginimai ar suprastinta priežiūra (tarkim, remonto metu naudojama ne nauja originali, o sena ar pigesnė neoriginali detalė). Taigi jeigu troleibusų 1 km savikaina, kuri iki reformos buvo mažesnė (ir žymiai) nei autobusų, dabar  iš tiesų tapo didesnė (beje, ar tai tiesa – sunku patikrinti, nes duomenys apie tai nėra viešai skelbiami) – kokios to priežastys?

Turbūt nedaug kas atsimena pono Kastyčio Lubio viešus pasisakymus 2013-tųjų vasarą ir rudenį. Kai jam buvo išvardinti minėti skaičiai, ponas Lubys atsakė, kad troleibusų savikaina kol kas mažesnė. Neatkreipėme dėmesio į tą „kol kas“, tačiau dabar aiškus ir dar vienas „reformos“ tikslas – tyčia padaryti troleibusus nuostolingais (pvz., sudarant absurdiškus tvarkaraščius, kad prieš pat troleibusą atvažiuotų jį dubliuojantis autobusas, ar atvažiuotų išsyk du troleibusai ta pačia kryptimi, o vėliau būtų 15 – 30 minučių laukimas). Apgailėtinos priemonės, ponai iš savivaldybės ir „Susisiekimo paslaugų“, bet kai sąžinė „išoperuota“, turbūt tinka bet kokie metodai, kad tik įrodyti savo tiesą…

Antra. Rašte pašaipiai atsakoma į įspėjimą, kad bus kreipiamasi į Europos Sąjungos institucijas dėl savivaldybės vykdomos politikos viešojo transporto atžvilgiu. Dar daugiau – akiplėšiškai iškraipomas Europos Komisijos Baltosios knygos tekstas. Vilniaus savivaldybės klerkai teigia, kad, anot jų, „Europos Komisijos parengtoje Baltojoje knygoje numatoma, kad iki 2030 metų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutuose keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai, atsisakant gremėzdiško ir brangaus troleibusų kontaktinio tinklo“.

Panagrinėkime plačiau Baltąją knygą ir paieškokime, ar iš tiesų joje rašoma tai, ką savo rašte teigia savivaldybės atstovai.

Apie Baltąją knygą

Pirmiausia derėtų apibrėžti, kas tai yra Baltoji knyga.

Baltoji knyga – Komisijos parengtas dokumentas kokia nors Europos integracijai svarbia tema, kuriame siūlomi Bendrijos veiksmai ar net teisės aktų projektai tam tikroje srityje. Baltosios knygos dažnai rengiamos Žaliųjų knygų pagrindu.

Mums aktuali yra 2011 m. Baltoji knyga pavadinimu „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“.

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/2014/04/WhitePaper_LT.pdf”]
Dokumentą (lietuvių kalba) galite atsisiųsti ir iš čia: eur-lex.europa.eu

Čia matote Baltąją knygą, kuria neva remiasi Vilniaus miesto savivaldybės specialistai. Jos tekste nepavyko rasti to, ką bando įteigti joje esant savivaldybės „specialistai“.

Nėra kalbama nei apie tai, kad „keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai“, nei kad turi būti atsisakoma troleibusų ir jų tinklo. Atvirkščiai – yra sakoma:

6 psl., 19 punktas: Ateityje būtina „didinti visų transporto rūšių transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą“.

Yra gerai žinoma, kad troleibuso variklio naudingo veikimo koeficientas yra apie 88%, elektrinio autobuso – iki 58%, apie vidaus degimo variklių efektyvumą kalbėti išvis neverta (jis nesiekia ir 40%, be to, kaip matysime vėliau, šios technologijos plėtojimas nėra palaikomas ES). Tad kuri technologija pranašesnė ir efektyviau vartoja energiją?

9 psl., 2.5 skyrius:

Dešimt konkurencingos ir efektyvaus išteklių naudojimo transporto sistemos tikslų – kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar pavyko pasiekti planinį rodiklį išmetamųjų teršalų sumažinti 60 proc.
Naujų tvarių degalų rūšių ir varymo sistemų kūrimas ir naudojimas
(1) Iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose; iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų; iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO₂ iš esmės nebūtų išmetamas.

Leiskite paklausti, kur čia matomas nurodymas (ar rekomendacija) atsisakyti troleibusų, juos keisti autobusais (kad ir elektriniais)?

Būtent dėl šio melo ir faktų iškraipymo ir buvo kreiptasi į Europos Komisiją – tam, kad būtų gautas patvirtinimas, jog savivaldybės klerkai akiplėšiškai meluoja.

Laiškas Europos Komisijos Mobilumo ir transporto Generaliniam Direktoriui (2014 m. kovo 30 d.)

2014 m. kovo 30 d. Europos Komisijos Mobilumo ir transporto Generaliniam Direktoriui Matthias Ruete buvo nusiųstas laiškas (anglų kalba, pateikiamas žemiau), norint išsiaiškinti tikrąją Europos Sąjungos poziciją, o ne Vilniaus savivaldybės interpretacijas.

Laiško tekstas lietuvių kalba:

Gerb. p. Matthias Ruete,

Kreipiuosi į Jus norėdamas sužinoti oficialią Europos Komisijos poziciją miestų viešojo transporto – konkrečiai troleibusų – atžvilgiu. Ar iš tiesų oficiali EK pozicija yra orientuota tik į elektrinius autobusus, rekomenduojant visiškai atsisakyti kitų pilnai elektrinių (nenaudojančių vidaus degimo variklių) viešojo transporto rūšių, tokių kaip troleibusas?

Vilnius (miestas su 0,5 mln. gyventojų) dar neseniai turėjo vieną didžiausių ir intensyviausių troleibusų sistemų Europoje. 22 maršrutai, daugiau ne 300 troleibusų, apie 500 km ilgio trasos – ir kasdien pervežama daugiau nei 300 tūkstančių keleivių. Deja, troleibusų skaičius pastaraisiais metais vis mažėja (nauji neperkami, seni menkai prižiūrimi), o 2013 m. panaikinti 4 maršrutai, sumažintas daugelio likusiųjų kursavimo dažnumas, juos keičiant dyzeliniais ar CNG autobusais. Dabartinė Vilniaus miesto administracija visomis išgalėmis stengiasi per kelerius metus pilnai sunaikinti troleibusų sistemą, juos pakeičiant autobusais. Taip pat miesto savivaldybė planuoja vietoj didelės troleibusų sistemos pastatyti naują – tramvajaus – sistemą su vos vienu ar dviem maršrutais, kainuosiančią neproporcingas lėšas.

Noriu išsiaiškinti EK poziciją, ar oficialiai yra remiamas naujų troleibusų – kaip ekologiškos miesto viešojo transporto priemonės – pirkimas, ar EK remia tik CNG autobusų (vietoj troleibusų) pirkimą, atnaujinant viešojo transporto priemonių parką?

Vilniuje, naudojantis Europos projektų parama, pastaraisiais metais yra perkami tik autobusai, o vienas paskelbtas konkursas troleibusams pirkti buvo atšauktas ir vietoj to buvo taip pat nupirkti autobusai. Vilniuje mėginama sudaryti įvaizdį, kad vidaus degimo variklius turintys autobusai yra tiek pat (ar gal net ir labiau) netaršūs kaip ir troleibusai (apie panaudotų akumuliatorių utilizavimą, apie taršą ne tik įvairiomis kenksmingomis dalelėmis, bet ir tepalais net nekalbama), negano to, teigiama, neva Europos struktūrinių fondų parama yra galima tik naujų autobusų įsigijimui. Visgi tuo abejoti verčia pavyzdžiai iš kitų miestų, kurie pastaruoju metu atnaujina savo turimą troleibusų parką ES fondų paramos pagalba. Pvz., Bratislava (Slovakijos sostinė), kur yra užsakyta 80 vnt. įvairios modifikacijos naujų troleibusų, didžiąją dalį jų kainos apmokant EK paramos fondų lėšomis.

Ar Komisijos manymu yra racionalu, kai miestas naikina turimo elektrinio transporto (troleibusų) infrastruktūrą ir vietoj to plečia keleivių vežimą dyzeliniais ir CNG autobusais, motyvuojant prielaida, kad kada nors bus sukurti pakankamai patikimi elektriniai autobusai, kurie šiuos autobusus pakeis? Vilniuje ir kituose miestuose vykę elektrinių autobusų bandymai rodo, kad ši technologija yra dar toli nuo patikimos, ji taip pat nėra konkurencinga ir eksploatacinėmis išlaidomis (iš esmės dėl dažno poreikio pirkti naujus brangius akumuliatorius) bei efektyvumu (troleibuso variklio naudingo veikimo koeficientas yra apie 88%, elektrinio autobuso – iki 58%). BALTOSIOS KNYGOS „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ 19 punkte sakoma, jog ateityje būtina „didinti visų transporto rūšių transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą.“ Taigi troleibusų energijos vartojimo efektyvumo pranašumas prieš kitas transporto rūšis akivaizdus – tačiau kodėl troleibusų sistemos naikinimas yra toleruojamas?

Vilniaus miesto savivaldybė į vieną iš laiškų dėl troleibusų sistemos naikinimo atsakė: „Europos Komisijos parengtoje Baltojoje Knygoje numatoma, kad iki 2030 metų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutuose keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai, atsisakant gremėzdiško ir brangaus troleibusų kontaktinio tinklo“.

Tuo tarpu BALTOSIOS KNYGOS skyriuje „Naujų tvarių degalų rūšių ir varymo sistemų kūrimas ir naudojimas“ rašoma: (1) Iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose; iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų; iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO₂ iš esmės nebūtų išmetamas.

Ar Jūs neįžvelgiate tokiame atsakyme faktų iškraipymo ir klaidingo interpretavimo? Ar iš tiesų pagal Baltąją knygą ir ES politiką miestuose privalės būti vien elektriniai autobusai (tačiau troleibusų būti nebegalės)?

Prašau Jūsų pagalbos sužinant tikrą Europos Komisijos ir kitų kompetentingų institucijų poziciją šiame laiške išdėstytais klausimais.

Pagarbiai,

Marius Markevičius

Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ koordinatorius

We inform you that your thoughts on the trolleybus efficiency and cost-effectiveness were re-examined in the Department of the City Economy and Transport by specialists of Urban Transport department in conjunction with the specialists from municipal company „Susisiekimo paslaugos” and specialists of JSC „Vilniaus viesasis transportas”.

You had detailed responses for many times about trolleybus prospects in Vilnius from the specialists of City’s Economics and Transportation Department. Your belief that the trolleybus parks maintain bus parks is wrong, because in the currently serviced public transport routes the cost of 1 kilometer bus routes is less than the cost of trolleybus routes.

We are delighted to know about your intentions to appeal to the European Union institutions on the development of eco-friendly vehicles. The European Commission’s White Paper anticipates that by 2030, the local regular passenger transport services to be provided by electric buses, eliminating the cumbersome and costly trolleybus overhead network.

Thank you for your comments and suggestions and we are looking forward to a constructive cooperation in the implementation of environmentally friendly transport in Vilnius.

In this reply, what is worth paying attention to?

First. „In the currently serviced public transport routes the cost of 1 kilometer bus routes is less than the cost of trolleybus routes”. Let’s examine the situation which we had before we have got that reform which has brounght „onl positive changes” and which „satisfies all passengers”.

In Vilnius, price of electricity to run 1 kilometer with an old trolleybus (the cost for modern vehicles would be lower) was 0.87 LTL (February 7, 2013, source, data provided by Director General of „Vilniaus viesasis transportas” Gintaras Nakutis), 1 km with two-axle diesel bus – 1.68 LTL, gas-powered bus – 1.32 LTL (May 22, 2012, source, data provided by the technical Director of „Vilniaus viesasis transportas” Juozapas Grabys).

Let’s have a look at the numbers one more time – how much does it cost to run 1 kilometer:

0.87 LTL (0.25 €) – trolleybus,

1.32 LTL (0.38 €) – gas bus,

1.68 LTL (0.49 €) – diesel bus.

It is unlikely that a price to run 1 kilometer with a diesel or gas bus has reduced –  neither fuel nor additional operating costs (oils, antifreeze, etc.) got cheaper, it could happen only if salaries were cut or quality of maintenance was decreased (for example, non-original or used parts are being used to do repairs instead of new original ones). So if the cost of 1 kilometer to run a trolleybus, which was cheaper (and significantly cheaper) before the reform than any type of bus, now actually become bigger (by the way, it is difficult to verify if this is true because the data is not publicly available) – what are the reasons?

Probably few who remembers public speeches of Mr. Kastytis Lubys made  in summer and fall of 2013. When the figures above were mentioned to him, Mr. Lubys said that the trolleybus has a lower cost yet. We have not paid a proper attention to that expression „yet”, but now one more goal of „reform” is clear – it was their intention to make trolleybuses to look like it is the monst expensive mean of transport (this was intentionally made with the help of ridiculous schedules when a bus comes just a minute earlier than a trolleybus to a bus stop, or several trolleybuses arrive to a bus stop at one and then you need to wait 15 – 30 minutes for another vehicle). This is pathetic, gentlemen from our municipality and „Susisiekimo paslaugos”, but of course when there’s no conscience – any methods are suitable to prove that you are right…

Second. The letter sarcastically responds to the caution that the European Union institutions will be contacted in order to spread an information on Vilnius municipality policy regarding public transport. And even more – they audaciously distort the text of White Paper which is released by the European Commission. Vilnius municipality clerks say that, according to them, „the European Commission’s White Paper estimates that by 2030, the local regular passenger transport services to be provided by electric buses, eliminating the cumbersome and costly trolleybus overhead network”.

Let’s examine White Paper and let’s check whether it actually have these propositions what was claimed by the clerks of Vilnius municipality.

About White Paper

Let’s define at first, what White Paper is:

Commission White Papers are documents containing proposals for Community action in a specific area. In some cases they follow a Green Paper published to launch a consultation process at European level. When a White Paper is favourably received by the Council, it can lead to an action programme for the Union in the area concerned.

For us, one White Paper is important, which was released in 2011 and which is titled „Roadmap to a Single European Transport Area – Towards a competitive and resource efficient transport”.

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/2014/04/WhitePaper_EN.pdf”]

This document (in English) can be also found here: eur-lex.europa.eu

Here you can see the White Paper, and specialists from Vilnius city municipality tell they are basing their words on it. It was not possible to find anywhere those words which are written by these „specialists” as a quote.

It was not possible to find anything similar that „the local regular passenger transport services will have to be provided by electric buses”, the same about eliminating trolleybuses or trolleybus overhead network. On the contrary – it is written there:

Page 6, Paragraph 19: In the future, „Improving the energy efficiency performance of vehicles across all modes” is necessary.

It is well known that the trolleybus motor efficiency is about 88%, the electric bus – up to 58% and it is even not worth to talk about efficiency of the internal combustion engine (as it is less than 40% and, moreover, as we shall see later, development of this technology is not supported by the EU ). So which technology is superior and more efficient in energy usage?

Page 9, Chapter 2.5:

Ten Goals for a competitive and resource efficient transport system: benchmarks for achieving the 60% GHG emission reduction target
Developing and deploying new and sustainable fuels and propulsion systems
(1) Halve the use of ‘conventionally-fuelled’ cars in urban transport by 2030; phase them out in cities by 2050; achieve essentially CO2-free city logistics in major urban centres by 2030.

Let me ask you, where you can see a reference (or recommendation) to refuse trolleybuses, to exchange them into buses (conventional or electric)?

It is because of this falsehood and distortion of facts, we have wrote a letter to the European Commission – in order to get a confirmation that the clerks of Vilnius municipality are impudently lying.

Letter to the Director-General for Mobility and Transport of European Commission (March 30, 2014)

On March 30, 2014, we have sent a letter to Mr. Matthias Ruete, Director-General of European Commission Mobility and Transport, in order to ascertain the true position of the European Union, instead of the interpretations from municipality of Vilnius.