Trečiadienį, 2016-12-07, Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdyje ir vėl bus pateikiamas svarstymui sprendimo „Dėl įpareigojimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atnaujinti transporto priemonių parką“ projektas. Analogišką sprendimą (kurį posėdžio metu vienas tarybos narys pavadino rašteliu)  buvo mėginama prastumti prieš 2 savaites. Šiuo sprendimu savo valdomą įmonę savivaldybė įpareigotų veiklos nuomos būdu įsigyti (t.y., 8 metus nuomotis, priežiūrą taip pat atliekant gamintojo atstovui) 150 dyzeliniu kuru varomų autobusų. Būtent toks nuomos terminas, tokia kuro rūšis ir tokia techninė priežiūra numatyta dar 2016 m. liepos mėnesį paskelbtuose Autobusų veiklos nuomos Techninių specifikacijų projekto dokumentuose.

Antras bandymas prastumti šį projektą vyksta nepaisant to, kad kad bendrame komitetų posėdyje, kuris vyko 2016-11-30, atsakymų į konkrečius klausimus pateikta nebuvo, o komitetai išsiskirstė taip nieko ir nenutarę. Tikėtina, kad sprendimas po svarstymų komitetuose bus prastumtas jau kitame posėdyje, kuris turėtų vykti prieš pat šv. Kalėdas, 2016-12-21.

Sutapimas – jau kitą dieną po komitetų posėdžio sudegė dar vienas VVT autobusas. Šį faktą tie, kurie siekia dar 150 dyzelinių autobusų Vilniaus gatvėse, panaudojo kaip argumentą, kad štai kodėl reikia naujų autobusų. Kaip sakoma, mūsų mieste dvigubų standartų tikrai nėra; jeigu užsidega autobusas – reikia naujo, o štai jeigu sugenda troleibusas – reikia šiuos naikinti.

Taigi šiame straipsnyje panagrinėkime, kas įvyko per 2 savaites, pradėdami visuomeninių organizacijų kreipimusi, tęsdami tarybos posėdžio apžvalga ir galiausiai trumpai apžvelgdami praėjusią savaitę paskelbtą naudotų autobusų viešąjį pirkimą.

Visuomeninių organizacijų kreipimasis

Po troleibusas.lt straipsnio paskelbimo penkių visuomeninių organizacijų – Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos, Lietuvos dviratininkų bendrijos, Asociacijos „Gelbėkime Vilniaus medžius“ ir Susivienijimo Žali.lt atstovai išplatino kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius „Dėl nuoseklaus CO2 emisijos mažinimo priemonių taikymo priimant sprendimus dėl viešojo transporto priemonių nuomos ar įsigijimo“. Kreipimosi tekstas:

Mes, žemiau pasirašančios visuomeninės organizacijos, šiuo kreipimusi raginame Vilniaus Miesto savivaldybės Tarybą nuosekliai ir sąžiningai laikytis Vilniaus miesto įsipareigojimų iki 2020 metų pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, priimant sprendimus dėl viešojo transporto priemonių (dyzelinių autobusų) nuomos.

Primename, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės pasirašytą Merų paktą, „vietos valdžios institucijos dalijasi atsakomybę už visuotinio atšilimo problemos sprendimą su nacionalinėmis vyriausybėmis ir šį įsipareigojimą jos turi prisiimti nepaisant kitų įsipareigojimų“. Taip pat primename, kad šis dokumentas kartu su įpareigoja jį pasirašiusias institucijas sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį „bent 20 proc. lyginant su baziniais 2003 metais“.

Augančios oro taršos Vilniaus mieste problema tiesiogiai liečia miesto gyventojų sveikatos klausimus. Sprendimas dėl nuomojamų transporto priemonių turi būti priimamas atsižvelgiant į Vilniaus miesto oro taršos matavimo stotelių fiksuojamą ketvirtus metus augančią oro taršą sostinėje bei į faktą, kad dyzelinių variklių eksploatavimas didina PM2.5 bei NOx dalelių koncentraciją. Skatiname Tarybą atsižvelgti į faktą, kad eksploatuojant troleibusus, CO2 emisija yra mažinama. Priklausomai nuo elektros generavimo šaltinio ji gali būti sumažinta iki 0.

Viešąjį interesą atstovaujančioms organizacijoms kelia susirūpinimą didėjantis atotrūkis tarp Vilniaus savivaldybės deklaruojamų tikslų, įgyvendinamų priemonių ir viešos komunikacijos. Norėtume paraginti atsakingus Vilniaus miesto savivaldybės padalinius aktyviau viešinti informaciją apie augančią oro taršą bei informuoti visuomenę apie oro taršai mažinti skirtų realių priemonių metodinį taikymą.

Europos miestai vienas po kito uždraudžia dyzelinių transporto priemonių judėjimą miestų centruose – toks sprendimas jau priimtas Paryžiuje, tai svarsto ir Londonas (https://www.carthrottle.com/post/no-diesel-cars-in-paris-by-2020-and-london-might-ban-them-too-why-the-world-now-seems-to-hate-diesels/). Tokioje perspektyvoje Vilniaus sprendimas pirkti dyzelinius autobusus atrodo lyg iš 20 amžiaus. Tikimės, kad ketinimų įsigyti ar nuomotis itin taršius dyzelinius autobusus bus atsisakyta, o bus priimtas sprendimas įsigyti ar nuomotis ne tik mažiau taršius SGD varomus autobusus, bet ir troleibusus.

Prieš tarybos posėdį – piketas

Likus pusvalandžiui iki tarybos posėdžio, kreipimąsi pasirašiusių visuomeninių organizacijų, taip pat ir dviejų politinių partijų – LŽP ir LSDP – atstovai susirinko į trumpą piketą. Piketo metu tarybos nariai buvo kviečiami susimąstyti, ar tikrai dyzelinis transportas yra tinkamas šiuo metu sprendimas, ar tikrai ketinama balsuoti už vilniečiams geriausią variantą. Pasikalbėti su piketo dalyviais atėjo Vilniaus miesto tarybos narys Mark Adam Harold, kuris norėjo sužinoti, kokias sprendimo alternatyvas piketuojantys siūlo ir kodėl. Prieš pat tarybos posėdį priėjo ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris ne tik teigė, kad būtų įsigijami nebūtinai dyzeliniai autobusai, tačiau tuo pačiu kalbėjo ir apie tai, kad VVT ir už ES skiriamas investicijas neva įsigys troleibusus, ir galbūt juos pati surinkinės (tai turėsią paaiškėti po galimybių analizės, kuri kaip tik šiuo metu atliekama).

Locomotive.press paskelbė trumpą vaizdo siužetą:

Visgi didžiausios įdomybės laukė tarybos posėdžio metu.

2016-11-23 tarybos posėdis: konkretūs klausimai ir aptakūs (arba melagingi) atsakymai

Tarybos nariams buvo pateiktas ne tik vieno sakinio sprendimo projektas, bet ir analogiškai skurdi medžiaga, turinti paaiškinti tokio sprendimo motyvus. Kiekvienam taryboje svarstomam klausimui pateikiami aiškinamieji raštai. Šalia matote fragmentą iš aiškinamojo rašto (pabraukta troleibusas.lt), o pilną dokumentą galite pamatyti čia:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/2016/12/2016-11-16_ipareigojimas_atnaujinti_parka.pdf”]

 Gan netikėta, tačiau svarstant šį klausimą tarybos posėdyje vyko tikrai audringos diskusijos (vaizdo įraše – nuo 39:40):

Klausimų buvo tikrai daug, čia pateikiame tik kai kurių tarybos narių klausimus ir į juos pateiktus atsakymus.

L.Stoškus: Noriu žinoti administracijos nuomonę, ar yra priimtina tokia įmonės pozicija, kai įmonės kaštai yra subalansuojami perkeliant išorinius kaštus ant vartotojų pečių. Ką aš turiu omenyje? Atnaujiname visą autobusų parką iki 5 metų amžiaus, ir nė kiek neinvestuojame į elektrinį transportą, kuris yra 20 metų senumo. Tai yra kaštai taršos persikelia ant visų miestiečių pečių. Ar šita pozicija yra priimtina ir ar administracija supranta šito sprendimo pasekmes?

K.Lubys, Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistas: Klausimas yra pakankamai gilus ir tikrai labai rimtas, bet būtent tie nauji autobusai, kuriuos planuoja įsigyt, išleidžiami su Euro 6 varikliu, tai geriausios emisijos ir ekologiniai parametrai tikrai yra išlaikyti. Elektrinio transporto tikrai nemanoma pamiršti ir ateitis – elektriniam transportui, nes jeigu mes pažiūrėsim, kas tai yra troleibusas, tai apibrėžimas labai paprastas, tai yra autobusas, tik jo kuro rūšis kontaktinis tinklas, o palaipsniui pereinam pagal inovacijas prie akumuliatorinių baterijų, o galbūt net prie vandeniliu kraunamų baterijų ir ta pažanga tikrai eina į priekį. Mums dar yra svarbus kitas dalykas, kad mes, turėdami numatytą pinigų sumą, norim kuo daugiau įsigyti tų transporto priemonių, kurios būtų sąlyginai pigesnės ir išlaikyti kokybės lygį. Palaipsniui siekiant, prieisim ir prie to etapo, atnaujinant ir tą mūsų elektrinių transporto priemonių parką.

D.Kuolys: Mes prašomi apsispręst dėl konkretaus autobusų pirkimo, didelės lėšos, bet mes kviečiami apsispręst nematydami strateginės perspektyvos.

K.Lubys: Būtent vizijos matymas ir ilgalaikės strategijos numatymas viešajame transporte didžiąja dalim viena iš dedamųjų, kur atsakys pradedamas rengti Darnaus judumo planas. Artimiausiame posėdyje planuojame pateikti informaciją, kas jau padaryta, ir prašysime tarybos narių, kad formuojant tą viešojo transporto viziją, turėtume tokį bendrą susitikimą, pateiktumėm savo argumentus ir matymus, labai norėsim ir politikų pastabų, į ką jie norėtų atkreipt dėmesį, be abejo atsakysim į visus pateiktus paklausimus, bet tą viziją turėsim suformuoti kartu.

R.Šimašius: Neužtenka viešojo transporto vizijos, turi būti judumo Vilniaus mieste vizija, o kad ir kas bebūtų, atnaujinimas esamo viešojo transporto yra bet kokios gyvybingos vizijos sudedamoji dalis, todėl tai neturėtų būti pagrindas atidėlioti šiuos sprendimus.

Ž.Šilgalis: Man keista, kaip meras pristatė klausimą, lyg sakydamas, kad tai yra išskirtinė (VVT) valdybos kompetencija, ir taryba čia nė prie ko. Ta įmonė yra Vilniaus miesto įmonė, ir taryba tikrai prie ko. Juo labiau, kad eina klausimas apie didelius kaštus, kurie gali sukelti ne tiktai naudą vilniečiams, bet gali ir po kurio laiko virsti ir galvos skausmu tiems patiems vilniečiams. Čia mes svarstom ne klausimą, leisti atnaujinti transportą ar neleisti. Klausimas, kaip tai yra daroma, ir eina kalba apie dideles išlaidas. Lizingas ir veiklos nuoma irgi yra skirtingi dalykai. Kodėl šitą naują transportą reikia daryti veiklos nuomos pagrindu – man nėra aišku, kai lizingas yra pigesnė įsigijimo forma. Ar dėl to, kad kažkam taip norisi? Todėl taryba turi šiuos klausimus svarstyti, turi žinoti esmę, o tie, kurie tokius sprendimus daro – turi prisiimti atsakomybę.

R.Šimašius: tarybos posėdyje medžiaga yra pateikta, ir net skuba nesiūloma, normalia tvarka svarstysim ir viską įvertinsim.

M.A.Harold: pirkimas yra vienas dalykas, bet priežiūra yra labai svarbu, jeigu kalbame apie purviną dyzelinį variklį. Noriu paklausti, ar esate patenkintas darbo kokybe ir priežiūros darbo kokybe, ir kaip kontroliuojama, kad priežiūra būtų kokybiška, ir dėl to švaresnis variklis ir būtų mažiau taršos?

K.Lubys: atsakant į klausimą dėl taršių transporto priemonių, tai ypač aukšti reikalavimai, atsižvelgiant į „Baltąją knygą“ ir net turim mes tokias nuostatas, kurios mums sudaro papildomų sunkumų, kad registruojant naują transporto priemonę nuo kitų metų neregistruos transporto priemonių Lietuvoje naujai su Euro 5 varikliais dėl taršos, bet būtent tik su Euro 6 emisijos varikliais, kad būtent užtikrinti tą taršą. Tos nuostatos eina iš Europos Komisijos, mūsų Susisiekimo ministerija aprobuoja tuos teisės aktus į nacionalinius. Taip kad visa tai palaikoma nacionaliniam lygmeny, savivaldybė tik turi nepažeisti ir mes to laikomės.

V.Urbonavičius: Mere, suklydote dėl to, kad čia išimtinė (VVT) valdybos kompetencija, nes kaip žinote, akcinių bendrovių įstatyme yra parašyta, kad sprendimus dėl įsigijimų, kurie viršija 1/20 įstatinio kapitalo, priima akcininkas, šiuo atveju taryba. Bet kuo ydingas yra tekstas šio sprendimo? Šio sprendimo tekstas yra ydingas tuo, kad mes čia visi sutariame, kad tikrai reikia atnaujinti parką ir net labiausiai kritikuojantys turbūt pritaria tam. Tačiau apie tai, kokio tipo sandorį pasirinkti – iš pateiktos informacijos vienareikšmiška nuomonė nesusidaro, netgi greičiau susidaro atvirkštinė nuomonė, nes normalaus pagrindimo nėra ir jo negali būti. Tai, ką pateiks konkurso metu nuomos ar lizingo bendrovės mes nežinome, o nuo to labai stipriai priklauso, kiek mokėsime ir kiek apskritai vilniečiams kainuos viešasis transportas. Manau, kad būtų sunku pritarti tokiam sprendimo tekstui, todėl galbūt galima siūlyti išbraukti įsigijimo būdą?

R.Šimašius: Tikrai išbraukti galima ir įsigijimo būdą, ir daugybę kitų dalykų. Dar kartą priminsiu, kad tarybos žodis yra ypatingai svarbus šioje vietoje ir niekas to neginčija, bet šioje vietoje jis nėra būtinas. Aš siūlyčiau pritarti to žodžio išbraukimui, bet kokiu atveju svarstymo metu tai galėsime dar kartą normaliau padiskutuoti.

V.Benkunskas: Pritariu, kad mūsų viešojo transporto parką reikia radikaliai atnaujinti ir mes einame teisingu keliu, bet man nepatinka, kaip mes juo einame. Turime pirmą ir paskutinį prie medžiagos pridėtą lapą, paskutiniame lape turime valdybos posėdžio protokolą, kuriame yra parašyta, kas jau yra sugalvota ir kas bus daroma. Dabar reikalingas tarybos legalizavimas valdybos seniai pasirinktam keliui. Tada reikia turėti sąžinės ir sudėti tuos sprendimus, kurie valdyboje yra priimti, į sprendimo projektą. Veiklos būdą jūs pridėjot, didelė diskusija kilo, kokiu kuru turi būti varomos transporto priemonės – tas irgi turi būti tarybos sprendime, ir galų gale uždėta kaina, kainos ribos. Protokole stebėtojų tarybos posėdžiui yra nurodyti 55 mln. (eurų), tarybos sprendime mes to neturime. Kol tų dalykų nebus sprendimo projekte, mūsų frakcija nepalaikys tokio sprendimo.

K.Lubys: Tas valdybos matymas, kad pati vertė tų autobusų, kuriais naudosis miestiečiai 8 metus, gali išaugti iki 55 mln., bet savivaldybės administracija paprašė VVT administracijos patikslinti. Informacijos patikslinimo ėjom ir į savo pagrindinį komitetą, ir administracija teikia papildomus rodiklius, ir dar svarstymo metu mes tai detalizuosim ir išsakysim aiškesnį administracijos matymą tuo klausimu. Bet tikrai tai nereiškia, kad vertė – 55 mln. ir kad tai yra ta riba, kurią mes privalėsim sumokėti.

R.Šimašius: Visi siūlymai bus svarstomi svarstymo stadijoje, jokios skubos čia nėra, nors klausimas ir nėra toks, kurį vertėtų atidėlioti.

A.Čaplikas: Skaitant dokumentus, kurie yra pateikti „Avilyje“, tai yra plikas, nuogas tarybos sprendimas. Ir to tarybos sprendimo esmė – pirkimo būdo pasirinkimas. Jeigu jau pasirinkote tokį būdą ir siūlote tarybai, tai pateikite informaciją, kodėl tokį būdą pasirenkate, kuo jis pranašesnis prieš kitus. Todėl visa pateikta medžiaga – jos tiesiog nėra, kodėl jūs to nepadarėte? Keista girdėti, kaip meras sako – nepatiks šitas būdas – pakeisim į kitą, bet jūs gi svarstėte iki atėjimo, pasirinkote šitą būdą ir tvirtai manote, kad jis pats teisingiausias. Gal jis yra geras, bet trūksta pagrindimo, kodėl.

G.Maželis, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius: Dėl įsigijimo būdo – pati įmonė pateikė valdybai veiklos nuomą ir lizingą ir pagrindė iš savo pusės, kad veiklos nuoma yra patogesnė tuo, kad per 8 metus technologinis virsmas gali būti toks, kad sunku pasakyti, ar elektrinė, ar vandenilinė technologija ateis į transportą. Su veiklos nuomos būdu įmonė nebus įsipareigojusi prie transporto priemonės, ir suėjus terminui tos transporto priemonės bus grąžintos veiklos nuomos davėjui. Kitas dalykas – kuro dedamoji, kuri sudaro 25% savikainoje. Veiklos nuomos būdu davėjas įsipareigoja, kad kuro sąnaudos bus x, o jeigu viršys – mes bauduosim veiklos nuomos davėją. Lizingo gi atveju, jeigu mes nusiperkam transporto priemonę ir ten bus pagražinti kuro sąnaudų skaičiai, tai mes jau nieko su tuo padaryt negalėsim, turėsim gyvent su ta transporto priemone visus 8 metus. Tai vieni pagrindinių dalykų, kurie lemia veiklos nuomos būdo pasirinkimą.

R.Šimašius: Pridurčiau, kad neatsidurtume spąstuose tų transporto priemonių, yra ir pradinio įnašo klausimas. Nors su VVT savivaldybė atsiskaitinėja ir skola mažėja, ji vis tiek tebėra didelė ir savivaldybės pajėgumai dabar viską paimti ir paskirti viešajam transportui ką nusprendėm pirmu klausimu tai kaip matom taip neįvyko. Natūralu, kad leidžiame apskritai vykdyti tą procesą sėkmingiau ir viso transporto atnaujinimą vykdyti.

A.Liudkovski: Negalėtumėt pritarti skubai, vienintelis (klausimą svarstęs) komitetas Ūkio ir paslaugų nepritarė šiam klausimui. Valdyba jau pritarė veiklos nuomai. Pateikta medžiaga komitetui buvo klaidinga ir tendencinga, todėl kad mes turim lenteles, kur netgi blogai sudėti lizingo kaštai, jie mažesni negu nuoma. Lizingo atveju mes turėsim turtą, o nuomos – nieko neturėsim. Vienintelis – pradinio įnašo klausimas, bet man atrodo, kad pagal įsigyjamo daikto vertingumą savivaldybė sugebėtų sukrapštyti 6-7 mln. sumokėti pradinį įnašą lizingui. Būdą, kuriuo perkame, tikrai reikėtų sekti giliai taryboje ir priimti tarybos sprendimu, o ne valdybos.

K.Nėnius: Ekonomikos komitete svarstymo metu kalbėjome apie skaičius, ir nuomos, ir lizingo, kad pateiksite labai aiškiai palyginimą pateikimo taryboje metu. Kitas klausimas, pradedant viešojo transporto pertvarką – kaip tai atsiliepia savikainai, kokia bus bilieto kaina, ar kaštai guls ant savivaldybės biudžeto, ar ant keleivių. Meras mini, kad norima persodinti automobilių vairuotojus į autobusus, bet jeigu pirkimas pakels bilieto kainą – galbūt pasieksim priešingą efektą? Visų tų skaičių, skaičiavimų, pagrindimų nėra ir toks pristatymas yra tyčiojimasis iš tarybos.

K.Lubys: Detalesnės medžiagos jeigu žiūrėt taip giliau iki bilieto kainos ir kitų kaštų tai taip giliai nėra, bet bilietų kaina tikrai nepadidės ir keleivių skaičius išaugs. Bilietų kainas patvirtina taryba ir be jūsų sutikimo jos tikrai nepadidės. O savikaina veiklos nuomos būdu yra pagal preliminarius paskaičiavimus neįvykus konkursui maždaug 6-8 ct mažesnė negu įsigyjant autobusus finansinio lizingo būdu. Tuos skaičiavimus mes vis tiek sugrįšim į komitetą ir jūsų pirmam posėdyje ta informacija tikrai bus ženkliai detalesnė ir pabandysim reabilituotis.

G.Sakson: Rodote paskaičiavimuose, kad nuoma kainuotų apie 55 mln. eurų per 8 metus (ar per 7 metus), o lizingo būdu irgi kaina būtų panaši. Klausimas – koks dabartinis vidutinis amžius autobusų ir kokia būtų vertė, jeigu pirktume lizingo būdu, po 7 metų, atskaičius nusidėvėjimą, visų 150 autobusų.

Ž.Šilgalis: Parašyti, kad lizingas ir veiklos nuoma yra praktiškai tas pats – tai yra visiškas akių dūmimas. Girdėjote sąvoką „kaštų ir naudos analizė“, bet užtektų ir paprastos SWOT analizės. Kaip atrodys projektas, labai aiškiai išdėstytas, ne parašyta, bet bankų pasiūlymai; jeigu pirktume veiklos nuomą, išdėstytume pliusus ir galimus minusus, ir kaip atrodytų, jeigu mes pirktume lizingu, visus pliusus ir minusus. Tada, natūralu, taryba nebūtų kvailio vietoje, komitetuose išnagrinėtų ir galėtų pasiūlyti valdybai geriausią ir efektyviausią pirkimo būdą. Dabar, ką sako įmonės vadovas, natūralu apginti projektą ir taktiką, bet ar jūs matėte skaičius, pagrindimą, bankų pasiūlymus – viso šito trūksta.

J.Kaminski: Nepritariame pateikimui, nes klausimas neparengtas arba parengtas nekompetetingai. Klausimas turi būti parengtas iš naujo su visais galimais papildymais, o ne taip kad svarstymo metu reikėtų lipdyti iš atskirų dalių. Turi būti klausimas normaliai parengtas ir tada bus galima netgi skubos tvarka kitą tarybos posėdį jį priimti, jeigu jis bus priimtinas, o ne kažkoks raštelis pateiktas. Tai nepagarba tarybos nariams ateiti su tokiu rašteliu į posėdį.

G.Maželis: Galime pasakyt, pateikiu išvadas, kad veiklos nuomos įsigyjant bilietų kaina nedidės, o pats įsigijimas veiklos nuomos būdu bus pigesnis lyginant su lizingu. Ta agreguota informacija yra pateikta SWOT analizės principu. Mes buvome susitikę su bankais, su lizingo bendrovėmis, klausinėjome, kokia būtų įsigijimo kaina, koks būtų pasiūlymas pinigų kainos, palūkanų normos prasme. Įsigyjant veiklos nuomos būdu transporto priemones, gamintojai ateitų su geresnėmis kainomis pinigų kainos prasme, t.y., apie 1,5% metinių palūkanų, kai tuo tarpu VVT gautų už 3,5%, t.y. 3 kartus brangiau. Visus šiuos rodiklius įvertinus, mes pateikėm šitą agreguotą informaciją jums.

L.Stoškus: Klausimas, kuris neatsakytas per visus metus – kodėl negalima vietoj lizinguojamų ar nuomojamų autobusų lizinguoti troleibusus?

Ž.Šilgalis: Man po to, ką pasakė įmonės vadovas, kyla klausimų dėl įmonės vadovo kompetencijos. Klausimas, ar valdybai nereikėtų pagalvoti apie įmonės vadovo kompetenciją ir jo galimybes toliau eiti pareigas. Kalbėti tokius dalykus, kokius jis kalbėjo, neturint skaičių, ir sakyti, kad veiklos nuoma yra pigesnis pirkimo variantas negu lizingas – atsiprašau, bet čia jau tikrai yra kompetencijos trūkumo klausimas.

Savivaldybės specialistas remiasi dokumentu, kurį vargu ar skaitė

Savivaldybės tarybos, taip pat VVT stebėtojų tarybos narys Liutauras Stoškus po šio posėdžio socialiniame tinkle paskelbė tokį komentarą:

Vilniaus viešojo transporto (VVT) direktorius G. Maželis, VVT valdyba ir administracija akivaizdžiai turi problemų su VVT vaidmens supratimu. Bandomas buldozeriu stumti elektrinio transporto keitimas dyzeliniu, rodos, prieštarauja bet kokiai šiuolaikinei miesto vystymo logikai, tarptautiniams įsipareigojimams ir ES politikai, kuri sako,kad aplamai miestuose turėtų būti palaipsniui uždraustas dyzelinis transportas.

Laimei, šį kartą Lietuvos Sąrašo frakcijai su konservatorių ir socialdemokratų palaikymu pavyko atidėti netgi šio klausimo pateikimą Tarybai. Laimei todėl, kad yra pakankamai duomenų įrodyti, jog mes nesunkiai galime atnaujinti apie 100 labiausiai susidėvėjusių elektrinių transporto priemonių ir tuo pačiu išlaikyti gerą autobusų parko kokybę.

Tačiau VVT įmonė nerodo jokio suinteresuotumo tokiam sprendimui, nes ji iš elektrinio ir dyzelino transporto kainos skirtumo nori pasidaryti sau pelną. Matant tai, kad įmonė pelną daro didindama taršą mieste ir likviduodama esamą elektrinio transporto infrastruktūrą, kyla pagrįstas klausimas, kodėl VVT turi būti pelno siekianti įmonė, jei jos misija yra kita – užtikrinti kokybišką vežimo paslaugą. Ji pelną investuoti turėtų į infrastruktūros gerinimą, o ne jos naikinimą. Tad ar UAB neturėtų būti reorganizuotas į ne pelno siekiančią organizaciją būtų visai vietoje.

Kaip matote, klausimų buvo daug, jie buvo gan konkretūs ir motyvuoti – už ką tikrai labai ačiū tarybos nariams. Tačiau kokie buvo atsakymai į juos? Ir klausimą pristatęs bei išsamų sprendimo projektą ruošęs Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistas K.Lubys, ir jam atsakymuose talkinęs meras R.Šimašius, ir pora kartų pasisakęs UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius G.Maželis į klausimus taip ir neatsakė, abejonių taip ir neišsklaidė.

Dar liūdniau – nežinia, sąmoningai ar iš nežinojimo, kai kurie atsakymai buvo klaidinantys. Gal ir galima atleisti, kad vyr. specialistas K.Lubys kaip kuro rūšį nurodo ne elektros energiją, bet kontaktinį tinklą, tačiau kuomet jis sąmoningai ar iš nežinojimo kalba netiesą apie „Baltosios transporto knygos“ turinį – tai verčia abejoti kompetencija. Ir tai vyksta jau ne pirmą kartą – 2014 m. viename iš K.Lubio ruoštų raštų buvo teigiama:

„Europos Komisijos parengtoje Baltojoje knygoje numatoma, kad iki 2030 metų vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutuose keleivių vežimo paslaugas turi teikti elektra varomi autobusai, atsisakant gremėzdiško ir brangaus troleibusų kontaktinio tinklo“.

Kaip paaiškėjo iš rašto, kurį pasirašė Europos Komisijos Mobilumo ir transporto Generalinio Direktoriaus pavaduotojas Fotis Karamitsos, savivaldybės atstovas K.Lubys kalbėjo netiesą.

Galbūt pats laikas savivaldybės vyr. specialistui perskaityti dokumentus, kuriais remiasi ir kuriuos neva cituoja?

Savotiškai skambėjo ir VVT vadovo G.Maželio atsakymai. Galbūt galima atleisti už tai, kad 3,5% yra net 3 kartus daugiau už 1,5%, tačiau kuomet teigiama, kad veiklos nuoma yra pigesnis variantas, nors kalbinti verslininkai (tarp jų ir transporto specialistai) teigia priešingai…

Beje, apie tai, kaip VVT administracija žongliruoja skaičiais, tikrai bus galima rašyti dar daug; informacijos daug, o nesutapimų, klaustukų ir neatitikimų oficialioje informacijoje (už kurios teisingumą turėtų būti kažkokia atsakomybė) – dar daugiau.

Naudotų autobusų pirkimai jau prasideda

2016 m. gruodžio 2 d., prieš tai net nepaskelbus techninių specifikacijų projekto, buvo paskelbtas naudotų autobusų viešasis pirkimas. Perkama 15 vnt. įprastinės talpos ir 9 vnt. 18m ilgio dyzelinių autobusų.

Akivaizdu, kad skelbiant formalų viešąjį pirkimą, iš anksto aišku, kas jį laimės. Akivaizdu, kad tiekėjas galėjo pasiūlyti būtent tokį kiekį autobusų, todėl būtent tiek jų ir perkama. VVT stebėtojų tarybos nariams buvo teigiama, kad bus perkama 30 naudotų autobusų, tačiau akivaizdu, kad tiekėjas neturi tokio skaičiaus net ir tuos gan nuosaikius reikalavimus atitinkančių autobusų. Jeigu kas netingės – galės po oficialiai pasibaigusio konkurso pasižiūrėti, iš kur tie autobusai atkeliaus, ir įsitikins, kad daugiau tokių pat autobusų tiesiog nebuvo. Na, o kai yra vienas dalyvis – yra ir atitinkamos galimybės gauti geresnes kainas, daryti spaudimą dėl kokybės ir t.t.

Reikalaujama, kad pagrindiniams mazgams ir kondicionieriams būtų suteikiama 2 mėn. garantija. Kadangi kondicionierių dabar niekas nenaudos, atėjus vasarai gali būti įdomu, kiek jie veiks. Na bet, kaip sakoma, kas čia tokio, nupirks naujus 🙂

Ir dar vienas įdomus momentas. Nors gal pasirodys, kad autobusų kiekis juokingas, tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad tie 15+9 autobusai turės būti pristatyti ne iškart, bet dalimis (5+5+5 ir 3+3+3). Ir tai tik dar kartą įrodo būsimą problemą, jeigu iš tiesų bus mėginama iškart įsisavinti smūginį 150 vnt. naujų autobusų. Jokia įmonė (o tuo labiau VVT) tiesiog fiziškai negali įsisavinti (ne tik registruoti, bet ir patikrinti, ar viskas gerai, apmokyti darbuotojus ir t.t., jau nekalbant apie tuo pat metu turintį vykti nudėvėtų autobusų nurašymą, utilizavimą) tokio didelio kiekio transporto priemonių vienu metu. Tinkamai atlikti tokius didelius naujos technikos įsisavinimo (ir senos utilizavimo) darbus gali prireikti žymiai daugiau negu pusmečio. Bet gal svarbiausia – ne tinkamai atliktas darbas, bet kuo garsesnė „pompa“ (o gal ir dar kiti tikslai)?