[:lt]

2016-04-05 įvyko tai, apie ką pradėjo kalbėti dar ankstenis meras A.Zuokas beveik iškart po 2013-taisiais įvykdytos „viešojo transporto reformos“ – buvo paskelbta apie viešąjį konkursą, kurio dėka dalis Vilniaus miesto viešojo transporto mašrutų bus perduota privačiam vežėjui. Žiniasklaida, kaip visada, žodis žodin nurašė savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus paruoštą informaciją, todėl jokios analizės, ar šis sprendimas tikrai duos vien tik teigiamą efektą, nebuvo. Žinoma, tai nestebina, tai ne pirmas kartas – juk svarbiausia kuo greitesnis teksto atsiradimas svetainėje.

Tenka apgailestauti, kad savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovai dar neseniai kalbėjo: „tai nėra konkursas privačiam vežėjui, jame galės dalyvauti ir VVT“. Naujoji miesto valdžia dar prieš rinkimus žadėjo pirmiau stabilizuoti įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ finansus, grąžinti jai įsiskolinimus, kad ir ši įmonė turėtų lygias galimybes dalyvauti konkurse, ir tik tuomet jį skelbti. Juk puikiai suvokiama, kad skolose skendinčiai įmonei nepavyks gauti paskolos naujų transporto priemonių įsigijimui, nebent itin prastomis sąlygomis. Kaip puikiai žinome, skolos negrąžintos, todėl VVT dalyvauti konkurse tegali teoriškai – tačiau realiai galimybių nėra jokių.

Pamėginkime pažvelgti, ar iš tiesų privati įmonė atneš vien pliusus. O gal ir tie iš pirmo žvilgsnio matomi pliusai jau gan greit virs minusais?

Miestiečiai ir žiniasklaida įsitikinę privačios įmonės nuostabumu. Kokia realybė?

Pradėkime nuo faktų, apie kuriuos nemaža dalis gyventojų nepagalvoja (tenka apgailestauti, apie tai negalvoja ir nemaža dalis politikų):

1. Viešojo transporto nepadaugės – tiesiog privačiai įmonei bus atiduota dalis maršrutų, aptarnaujamų VVT. Atvirkščiai, su laiku viešojo transporto gali mažėti, savivaldybei neatsilaikant prieš privačios įmonės spaudimą laiku atsiskaityti (kaip žinia, savivaldybė skolinga įmonei VVT ne vieną milijoną eurų, tačiau savivaldybės įmonė jų paklusniai laukia – privati įmonė taip nežais) ar mažinti nuostolingų reisų skaičių. Dar daugiau – sumažinus nuostolingų reisų skaičių, privatininkui tuo pačiu bus perduodami kiti VVT aptarnaujami maršrutai, kadangi turi būti užtikrinama sutartyje nurodyta rida. Apie tai sako „Viešųjų paslaugų teikimo sutarties“ 51 punktas: „Savivaldybė turi teisę siūlyti Vežėjui aptarnauti naują maršrutą, kai jo trasa sutampa su esamų Maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų lyginant su kiekvienu esamu Maršrutu atskirai“.

2. Autobusai bus nauji tik iš pradžių. Stebina naivus tikėjimas, kad privati įmonė nuolat vežios naujais autobusais. Taip, kitąmet autobusai atvyks nauji ar apynaujai (pagaminti ne seniau negu 2015 metais). Tačiau tie patys autobusai keleivius vežios ne tik 2017 metais, bet ir, tikėtina, 2026 metais – o kokios būklės yra daugmaž tokio pat amžiaus Volvo 7700 ir 7700A autobusai Vilniuje, puikiai žinome (dalis jų autobusų parko patvoryje laukia variklio kapitalinio remonto).

3. Tikimybė, kad kelionės viešuoju transportu brangs ir jo liks mažiau. Nors savivaldybės atstovai kalba apie tai, kad privatus vežėjas pasiūlys geresnes kainas ir suteiks kokybiškesnę paslaugą, sumažės savikainos ir todėl sumažės savivaldybės išlaidos – realybėje gali nutikti ir kitaip. Vienas pavyzdys – Klaipėda, kur nuo šių metų buvo padidintos ir vienkartinių, ir mėnesinių bilietos kainos. Šiuo metu mieste, turinčiame tris dešimtis maršrutų, mėnesinio bilieto kaina – 29 eurai, t.y., didesnė negu Vilniuje (28,96 eurų). Klaipėdoje didelė dalis maršrutų yra atiduoti privatiems vežėjams, maršrutų tinklas lankstus (nes juk nėra „nelanksčių“ troleibusų, neva didinančių išlaidas) ir optimizuotas – tad kur ta keleiviui patraukli kaina? Antras pavyzdys – Kaunas, kur privatus vežėjas „Kautra“, motyvuodamas nepakankamu keleivių skaičiumi ir maršrutų nuostolingumu, padidino bilietų kainas ir darbą baigia anksčiau. Beje, apie tai, kad galimas vežėjas jau dabar susirūpinęs dėl per reto kainų peržiūrėjimo, skaitykite žemiau. Ir tai dar ne viskas.

4. Savivaldybė teigia, kad kontroliuos paslaugos kokybę, tačiau kažin ar nebus atvirkščiai. Privatus vežėjas laikys savivaldybę už apynasrio. Nors ir numatyta, už kokius pažeidimus privatus vežėjas galės susilaukti finansinių sankcijų, realybėje privatus vežėjas galės pasakyti „tai patys ir vežkit“ – ir savivaldybei teks nuleidus galvą pretenzijų atsisakyti, nes savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ neturės nei transporto primonių, nei vairuotojų visiems privatininkų perimtiems maršrutams aptarnauti. Analogiška situacija laukia ir tuo atveju, jeigu savivaldybė laiku neatsiskaitys už suteiktas paslaugas – privatus vežėjas tiesiog nebeveš, kai tuo tarpu savivaldybės įmonė iki šiol laukia milijonų, kuriuos savivaldybė jiems skolinga. Netikite? Šalia matote vicemero G.Palucko komentarą iš „Facebook“ – štai tokia yra realybė.

5. Beveik garantuotas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ keliavimas į dugną. Akivaizdu, kad savivaldybė privalės pilnai atsiskaityti su privačia įmone – kitu atveju ši tiesiog atsisakys dirbti. Be abejo, už suteiktas paslaugas turi būti atsiskaitoma su visais, tačiau puikiai žinome, kad savivaldybės biudžetas – ne guminis, ir atsiskaityti su visomis įmonėmis ji tiesiog neturi galimybių. Taigi, privatininkui bus mokama ir iš tų pinigų, kuriuos uždirbs VVT, o šiai liks tik trupiniai (jeigu jie apskritai liks). Vienodų atsiskaitymo sąlygų tiesiog nerealu tikėtis.

6. Troleibusai bus palaipsniui keičiami autobusais. Jau kelis mėnesius savivaldybės atstovams tiesiog užsiriša burnos, kuomet jų kas nors paklausia apie troleibusų sistemos atnaujinimą, o vos pradedama kalbėti, kad savivaldybė troleibusų sistemą ir toliau planingai naikina – prasideda priekaištai „išsigalvojate, meluojate“. Visgi nereikia būti genijumi, norint suprasti tai, kas vyksta. Pastaraisiais mėnesiais vienas po kito patyliukais į metalo laužą supjaustomi Škoda14Tr (o neseniai – ir Škoda15Tr) troleibusai, vargu ar į gatves galės išvažiuoti kuris iš 2-ajame troleibusų parke 3 metus „konservuojamų“ troleibusų. Į konkretų pasiūlymą, kur galima įsigyti nenaujų, tačiau puikios būklės vakarietiškų žemagrindžių troleibusų, buvo atsakyta, kad „jie nebus perkami vien todėl, kad jų yra“ – iš tokio atsakymo nesunku daryti išvadą, kad troleibusų ir neieškoma, nepaisant to, kad praktiškai nebėra rezervo (kai tuo tarpu vyksta nuolatinė autobusų nuoma, už metinę nuomą praktiškai sumokant tų autobusų kainą). Netgi svarstant transporto parko atnaujinimo klausimą, buvo kalbama ne apie naujų troleibusų pirkimo, bet apie troleibusų nuomos galimybę. Kodėl? Kodėl su ES parama norima įsigyti ne troleibusus, bet dujinius autobusus (jeigu VVT galėtų be ES paramos, už savo lėšas, ir toliau sėkmingai pirkti taip savo mėgiamus dyzelinius autobusus)? Taigi, tuo pačiu griūna viešųjų ryšių melas ir apie tai, kad „privataus vežėjo Vilniuje atsiradimas padės viešajam transportui tapti ekologiškesniam“ – nuo kada dyzelinė ar dujinė transporto priemonė yra ekologiškesnė už elektrinę?

Ką oficialiame susitikime su miesto vadovais kalbėjo privatūs vežėjai?

2016 m. vasario 26 dieną, ruošiantis konkurso paskelbimui, buvo paskelbtas Techninių specifikacijų projektas, tuomet paaiškėjo dauguma būsimo konkurso sąlygų. Tiesa, būsimi dalyviai turėjo galimybes ne tik įprastiniais būdais teikti savo pastabas, tačiau ir pakalbėti apie tai oficialaus susitikimo su Vilniaus miesto meru, kitais savivaldybės atstovais, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vadovybe.

Šioje vietoje būtina padėkoti Vilniaus miesto mero patarėjui informacinių technologijų klausimais Povilui Poderskiui, kurio dėka vykdomas projektas „Atviras Vilnius“ (nuorodą į projektą visuomet galite rasti troleibusas.lt svetainėje, skydelis dešinėje puslapio pusėje). Būtent šio projekto dėka ir galime susipažinti su paviešintu protokolu susitikimo, kuris įvyko 2016 m. kovo 4 d.

Susitikime su savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovais dalyvavo bent 7 privačių vežėjų įmonių vadovai (dalis galbūt nepasirašė dalyvių sąraše), taip pat VVT laikinasis direktorius.

Bent jau iš protokolo susidaro vaizdas, kad VVT susitikime dalyvavo tik formaliai ir jokių pastabų bei komentarų nepateikė – jei iš tiesų taip buvo, telieka apgailestauti. Galima spėti, kad VVT susitaikė su tuo, kad praras dalį rinkos, o įmonės vadovai net nemėgina prieštarauti dė to, kad įmonei iki šiol skolos nėra grąžintos, todėl VVT neturi net teorinių galimybių konkurse dalyvauti dėl priežasčių, jau išvardintų aukščiau. Na, o kas įdomaus aiškėja iš privačių įmonių vadovų kalbų?

Konkursą laimėjusi įmonė pradės dirbti praėjus daugmaž 7 mėnesiams po konkurso laimėtojo paskelbimo (tiek laiko užtruks naujų transporto priemonių užsakymas, gamyba, įsigijimas ir transportavimas į Vilnių) – techninėje specifikacijoje nurodoma, kad „paslaugų  teikimo  pradžia visais  maršrutais  numatoma  ne  vėliau  kaip  po 300 (trijų šimtų) kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo datos“. Beje, kuo anksčiau pasižadės dirbti – tuo daugiau papildomų balų gaus. Laimėtojas (laimėtojai) turėtų paaiškėti gegužės mėnesį, ir jeigu konkurso rezultatų neapskųs jo nelaimėję dalyviai – VVT praras dalį maršrutų jau 2017 metų pradžioje.

Dar viena įdomybė – privatus vežėjas siekia galimybės dažniau peržiūrėti bilietų kainas (šiuo metu tokia galimybė yra kas metus) – turbūt nereikia aiškinti, kuo tai kvepia mums, keleiviams. Na ir, žinoma, privatūs vežėjai buvo užtikrinti dėl reguliaraus atsiskaitymo už paslaugas – todėl labai norėsis matyti, ar bus lygiai taip pat atsiskaitoma ir su savivaldybės valdoma įmone.

Susitikimo metu vežėjai sužinojo, kad visgi nenumatoma keisti nuostatos dėl autobusų amžiaus (t.y., pagaminti ne seniau negu 2015 metais), taigi kitąmet Vilniuje privatus vežėjas pradės dirbti su ne senesniais negu 2 metų autobusais. Kadangi pasibaigus sutarčiai po 7 metų yra galimybė pratęsti sutartį dar 3 metams (vargu ar įvyks kitaip), vadinasi baigiantis sutarties pratęsimui (2027 metais) privati įmonė turės teisę keleivius vežti jau gerokai nuvažinėtais 12 metų amžiaus autobusais, nuvažiavusiais ir apie 600 tūkst. km Vilniaus gatvėmis.

Taip pat nenumatyta dar labiau skaidyti konkurso paketus, taigi po konkurso dalį maršrutų perims arba vienas, arba du vežėjai.

Vežėjai pageidavo – ir, pataisius techninės specifikacijos sąlygas, to pasiekė – išbraukti iš sąlygų reikalavimą turėti savo plovyklą ir autoservisą, netgi autobusų „nakvojimo“ vieta gali būti subtiekėjo. Savivaldybė nusileido ir sutiko, kad vežėjai gali turėti subtiekėjus visoms šioms paslaugoms. Taigi, mėginkime spėti, kaip dažnai bus plaunami privataus vežėjo autobusai? Kita vertus, neįmanoma pasiekti, kad privati įmonė „Corpus A“ tinkamai plautų Vilniaus troleibusus, nors ir  yra įsipareigojusi tai daryti, ir vargu ar ji sulaukia už tokią darbo kokybę kokių nors sankcijų – tad gal nebus nieko baisaus, jeigu ir nauji privataus vežėjo autobusai bus ne mažiau purvini? Tiesa, numatytos sankcijos (50 Eur už kiekvieną nustatytą atvejį), tačiau vargu ar jos labai stipriai išgąsdins ir kažin ar bus atliekami atitinkami tyrimai (juk ir įmonės „Corpus A“ atžvilgiu sankcijos turėtų būti – bet jų nėra). Visgi įdomesnis klausimas – kur privati įmonė savo transporto priemones laikys naktį ir, esant poreikiui, atliks remonto darbus? Galbūt įsibėgėjęs troleibusų pjaustymas irgi su tuo susijęs? Pagyvensim – pamatysim.

 Apie kai kurias konkurso sąlygas

Skelbimą apie pirkimą galima rasti čia, o viešojo pirkimo viešuosius dokumentus galima rasti čia, iš kurių svarbiausias – „Vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus mieste pirkimo Atviro konkurso būdu sąlygos“ (failo pavadinimas PD_galutinis var.docx).

Šalia esančiame paveiksliuke matote pasiūlymų vertinimo kriterijus, o mes peržvelkime kai kuriuos šių sąlygų punktus:

Terminas: sutartis sudaroma 7 metams su galimybe pratęsti dar 3 metams, t.y., maksimaliam 10 metų terminui.

Rida/rinkos dalis: Preliminari 12 mėnesių rida 6 748 260 km, paskirstoma į dvi pirkimo objekto dalis (dviems maršrutų grupėms) – taigi, į sistemą ateis viena arba dvi privačios įmonės, kurioms atiduodama šeštadalis visos (įskaitant troleibusų maršrutus) Vilniaus viešojo transporto ridos.

Autobusai: I pirkimo dalis – 43 triašiai („dvigubi“) autobusai (įskaitant ne mažesnį kaip 10 proc. transporto priemonių rezervą), II pirkimo dalis – 52 vidutinės talpos autobusai (įskaitant ne mažesnį kaip 10 proc. transporto priemonių rezervą).

Mokėjimai: Vienas įdomesnių punktų. Vos pradėjus kalbas (2014-tais metais) apie privataus vežėjo atėjimą į rinką, buvo žadama, kad privačiam vežėjui bus mokama tik už ridą, t.y., tik už nuvažiuotus kilometrus. Kaip dabar paaiškėjo, privatūs vežėjai visgi išsireikalavo visko, kuo taip piktinasi municipalinių vežėjų kritikai. Privačiam vežėjui bus mokama ne tik už ridą, bet ir už parduotus bilietus, kompensuojama už lengvatinius bilietus ir kompensuojama už nuostolius, t.y., mokamos dotacijos (skelbimo III dalis). Bus mokama net ir už nulinę ridą.

Autobusų išvaizda: sunku patikėti, tačiau nesugebėta nurodyti, kokia turės būti autobusų dažymo schema – „išorinė kėbulo dažų danga bus tikslinama sutarties pasirašymo metu“. Panašu, kad reklama autobusų priekinėje dalyje ir šonuose draudžiama – „reklamos plotas galimas galinėje transporto priemonės dalyje“. Įdomus reikalavimas „visi užrašai salone lietuvių ir anglų k.“ – jį galima suprasti taip, kad anglų kalba turės atsirasti net ir „Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės“ – panašu, kad autobusų viduje tekstų netrūks.

WiFi: nors viešieji ryšiai trimitavo apie WiFi, pagal sąlygas jis nebus privalomas – tiesiog, jeigu įsipareigojama įrengti WiFi internetinį ryšį keleiviams autobusuose, už tai tebus skiriami simboliniai papildomi taškai vertinant pasiūlymus. Atkreipkite dėmesį į žodį „įrengti“ – jeigu WiFi prieiga neveiks, jokių baudų sutartyje rasti nepavyko. Analogiškai – ir su kitais dviem toliau išvardintais punktais.

Elektroninio bilieto sistema: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ šią sistemą diegė savarankiškai (tai ir troleibusams, ir autobusams atliekama 1-ajame troleibusų parke). Sąlygose rašoma, kad už elektroninio bilieto įrangos privačiai įmonei sumontavimą ir įdiegimą bus atsakinga „įgaliota įstaiga“ (t.y., SĮ „Susisiekimo paslaugos“). Dabar jau paaiškėjo, kad ilgai slėpta kokybiškesnė el. bilieto įranga keliaus pas privačius vežėjus – tik štai, kas ją montuos? Nejaugi VVT nusižemins ir nemokamai (ar už apgailėtinus įkainius) montuos įrangą konkurentams?

Alkoholinė blokuotė: autobuso variklis neužsivestų, jeigu vairuotojui papūtus į prietaisą, būtų nustatyta, kad jis apsvaigęs. Tokia įranga bus privaloma visose su ES investicijomis perkamose transporto priemonėse, na o čia nuspręsta už tokios įrangos įrengimą skirti papildomų balų. Tiesa, tai nereiškia, kad vėliau ši įranga negalės būti atjungta.

SOS mygtukas: už įsipareigojimą įrengti šią funkciją taip pat būtų skiriamas papildomas balas (tiesa, vargu ar kas tikrins, ar šis mygtukas veikia). „SOS mygtukas skirtas vairuotojui užfiksuoti incidentą transporto priemonės viduje: paspaudus mygtuką, kamera turi išsiųsti aliarminį pranešimą į su pirkėju (t.y., savivaldybe – troleibusas.lt pastaba) suderintą vietą, padaryti įvykio įrašą, operatorius turi turėti galimybę stebėti vaizdą tiesiogiai, girdėti garsą iš kameros“.

Keleivių skaičiavimo sistema: ji turės būti įdiegta dalyje autobusų, tačiau koks sistemos praktiškumas, nematant kiek realiai keleivių turi aktyvuotus bilietus, ir kokios galimybės skaičiuoti keleivių srautus, kai šią sistemą turi tik dalis transporto priemonių – kitas klausimas.

Vairuotojas – mygtukų spaudinėtojas: įrengta vaizdo kamera turės fiksuoti pažeidėjus, kai vairuotojas paspaus atitinkamą mygtuką. Ar tikrai saugu naudoti tokią, o ne automatinę sistemą – diskutuotina.

Reziumė

Yra labai mažai šansų, kad šiam konkursui įvykti galėtų sutrukdyti kažkas kitas, išskyrus pačius vežėjus. VVT vadovybė niekada nerodė tvirto stuburo kovodama dėl rinkos, lygiai taip pat tyli ir jos galingoji, „įgaliotoji“ profsąjunga (dar keisčiau, kad teko girdėti šių žmonių minčių, jog jiems bus lengviau…). Nors yra nuomonių, kad konkursas apskritai gali neįvykti dėl gan nemažo skaičiaus reikalavimų – vargu ar tam lemta išsipildyti. Privačios įmonės gali sutikti kurį laiką dirbti nuostolingai, dempinguoti kainą vien tam, kad užimtų rinką – tačiau jau netrukus jos pradės diktuoti savo sąlygas, o tuomet jau kito kelio nebus – teks jas vykdyti.

Nelabai daug kalbama ir apie žmones – tuos, kurie dabar dirba VVT, bet atėjus privačiam vežėjui neteks darbo. Turbūt tuoj pasigirs balsai, kad geri vairuotojai galės eiti dirbti pas privatų vežėją – galbūt ir galės, tik ar norės? Vargu ar bus daug norinčių dirbti daugiau valandų už mažesnį atlyginimą – juk ir dabar tenka neretai girdėti skundus, kad atlyginimai per maži, tad ar darbuotojams patiks privatininko pasiūlytos sąlygos? Ir, būtina pabrėžti, darbo neteks ne tik vairuotojai, bet ir aptarnaujantis personalas – tad kai kurių žmonių mąstymas, jog tas pats žmonių skaičius bus paliktas aptarnauti daug mažesnį autobusų skaičių, yra daugiau negu naivus.

troleibusas.lt žiniomis, šiandien, 2016-04-11, pas Vilniaus miesto merą vyksiančiame koalicijos partnerių pasitarime kelių politinių partijų miesto taryboje atstovai pasiryžę kalbėti dėl šio konkurso. Ar jiems pavyks kažką pakeisti, kažko pasiekti? Informuosime.

 

[:ru]

2016-04-05 įvyko tai, apie ką pradėjo kalbėti dar ankstenis meras A.Zuokas beveik iškart po 2013-taisiais įvykdytos „viešojo transporto reformos“ – buvo paskelbta apie viešąjį konkursą, kurio dėka dalis Vilniaus miesto viešojo transporto mašrutų bus perduota privačiam vežėjui. Žiniasklaida, kaip visada, žodis žodin nurašė savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus paruoštą informaciją, todėl jokios analizės, ar šis sprendimas tikrai duos vien tik teigiamą efektą, nebuvo. Žinoma, tai nestebina, tai ne pirmas kartas – juk svarbiausia kuo greitesnis teksto atsiradimas svetainėje.

Tenka apgailestauti, kad savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovai dar neseniai kalbėjo: „tai nėra konkursas privačiam vežėjui, jame galės dalyvauti ir VVT“. Naujoji miesto valdžia dar prieš rinkimus žadėjo pirmiau stabilizuoti įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ finansus, grąžinti jai įsiskolinimus, kad ir ši įmonė turėtų lygias galimybes dalyvauti konkurse, ir tik tuomet jį skelbti. Juk puikiai suvokiama, kad skolose skendinčiai įmonei nepavyks gauti paskolos naujų transporto priemonių įsigijimui, nebent itin prastomis sąlygomis. Kaip puikiai žinome, skolos negrąžintos, todėl VVT dalyvauti konkurse tegali teoriškai – tačiau realiai galimybių nėra jokių.

Pamėginkime pažvelgti, ar iš tiesų privati įmonė atneš vien pliusus. O gal ir tie iš pirmo žvilgsnio matomi pliusai jau gan greit virs minusais?

Miestiečiai ir žiniasklaida įsitikinę privačios įmonės nuostabumu. Kokia realybė?

Pradėkime nuo faktų, apie kuriuos nemaža dalis gyventojų nepagalvoja (tenka apgailestauti, apie tai negalvoja ir nemaža dalis politikų):

1. Viešojo transporto nepadaugės – tiesiog privačiai įmonei bus atiduota dalis maršrutų, aptarnaujamų VVT. Atvirkščiai, su laiku viešojo transporto gali mažėti, savivaldybei neatsilaikant prieš privačios įmonės spaudimą laiku atsiskaityti (kaip žinia, savivaldybė skolinga įmonei VVT ne vieną milijoną eurų, tačiau savivaldybės įmonė jų paklusniai laukia – privati įmonė taip nežais) ar mažinti nuostolingų reisų skaičių. Dar daugiau – sumažinus nuostolingų reisų skaičių, privatininkui tuo pačiu bus perduodami kiti VVT aptarnaujami maršrutai, kadangi turi būti užtikrinama sutartyje nurodyta rida. Apie tai sako „Viešųjų paslaugų teikimo sutarties“ 51 punktas: „Savivaldybė turi teisę siūlyti Vežėjui aptarnauti naują maršrutą, kai jo trasa sutampa su esamų Maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų lyginant su kiekvienu esamu Maršrutu atskirai“.

2. Autobusai bus nauji tik iš pradžių. Stebina naivus tikėjimas, kad privati įmonė nuolat vežios naujais autobusais. Taip, kitąmet autobusai atvyks nauji ar apynaujai (pagaminti ne seniau negu 2015 metais). Tačiau tie patys autobusai keleivius vežios ne tik 2017 metais, bet ir, tikėtina, 2026 metais – o kokios būklės yra daugmaž tokio pat amžiaus Volvo 7700 ir 7700A autobusai Vilniuje, puikiai žinome (dalis jų autobusų parko patvoryje laukia variklio kapitalinio remonto).

3. Tikimybė, kad kelionės viešuoju transportu brangs ir jo liks mažiau. Nors savivaldybės atstovai kalba apie tai, kad privatus vežėjas pasiūlys geresnes kainas ir suteiks kokybiškesnę paslaugą, sumažės savikainos ir todėl sumažės savivaldybės išlaidos – realybėje gali nutikti ir kitaip. Vienas pavyzdys – Klaipėda, kur nuo šių metų buvo padidintos ir vienkartinių, ir mėnesinių bilietos kainos. Šiuo metu mieste, turinčiame tris dešimtis maršrutų, mėnesinio bilieto kaina – 29 eurai, t.y., didesnė negu Vilniuje (28,96 eurų). Klaipėdoje didelė dalis maršrutų yra atiduoti privatiems vežėjams, maršrutų tinklas lankstus (nes juk nėra „nelanksčių“ troleibusų, neva didinančių išlaidas) ir optimizuotas – tad kur ta keleiviui patraukli kaina? Antras pavyzdys – Kaunas, kur privatus vežėjas „Kautra“, motyvuodamas nepakankamu keleivių skaičiumi ir maršrutų nuostolingumu, padidino bilietų kainas ir darbą baigia anksčiau. Beje, apie tai, kad galimas vežėjas jau dabar susirūpinęs dėl per reto kainų peržiūrėjimo, skaitykite žemiau. Ir tai dar ne viskas.

4. Savivaldybė teigia, kad kontroliuos paslaugos kokybę, tačiau kažin ar nebus atvirkščiai. Privatus vežėjas laikys savivaldybę už apynasrio. Nors ir numatyta, už kokius pažeidimus privatus vežėjas galės susilaukti finansinių sankcijų, realybėje privatus vežėjas galės pasakyti „tai patys ir vežkit“ – ir savivaldybei teks nuleidus galvą pretenzijų atsisakyti, nes savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ neturės nei transporto primonių, nei vairuotojų visiems privatininkų perimtiems maršrutams aptarnauti. Analogiška situacija laukia ir tuo atveju, jeigu savivaldybė laiku neatsiskaitys už suteiktas paslaugas – privatus vežėjas tiesiog nebeveš, kai tuo tarpu savivaldybės įmonė iki šiol laukia milijonų, kuriuos savivaldybė jiems skolinga. Netikite? Šalia matote vicemero G.Palucko komentarą iš „Facebook“ – štai tokia yra realybė.

5. Beveik garantuotas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ keliavimas į dugną. Akivaizdu, kad savivaldybė privalės pilnai atsiskaityti su privačia įmone – kitu atveju ši tiesiog atsisakys dirbti. Be abejo, už suteiktas paslaugas turi būti atsiskaitoma su visais, tačiau puikiai žinome, kad savivaldybės biudžetas – ne guminis, ir atsiskaityti su visomis įmonėmis ji tiesiog neturi galimybių. Taigi, privatininkui bus mokama ir iš tų pinigų, kuriuos uždirbs VVT, o šiai liks tik trupiniai (jeigu jie apskritai liks). Vienodų atsiskaitymo sąlygų tiesiog nerealu tikėtis.

6. Troleibusai bus palaipsniui keičiami autobusais. Jau kelis mėnesius savivaldybės atstovams tiesiog užsiriša burnos, kuomet jų kas nors paklausia apie troleibusų sistemos atnaujinimą, o vos pradedama kalbėti, kad savivaldybė troleibusų sistemą ir toliau planingai naikina – prasideda priekaištai „išsigalvojate, meluojate“. Visgi nereikia būti genijumi, norint suprasti tai, kas vyksta. Pastaraisiais mėnesiais vienas po kito patyliukais į metalo laužą supjaustomi Škoda14Tr (o neseniai – ir Škoda15Tr) troleibusai, vargu ar į gatves galės išvažiuoti kuris iš 2-ajame troleibusų parke 3 metus „konservuojamų“ troleibusų. Į konkretų pasiūlymą, kur galima įsigyti nenaujų, tačiau puikios būklės vakarietiškų žemagrindžių troleibusų, buvo atsakyta, kad „jie nebus perkami vien todėl, kad jų yra“ – iš tokio atsakymo nesunku daryti išvadą, kad troleibusų ir neieškoma, nepaisant to, kad praktiškai nebėra rezervo (kai tuo tarpu vyksta nuolatinė autobusų nuoma, už metinę nuomą praktiškai sumokant tų autobusų kainą). Netgi svarstant transporto parko atnaujinimo klausimą, buvo kalbama ne apie naujų troleibusų pirkimo, bet apie troleibusų nuomos galimybę. Kodėl? Kodėl su ES parama norima įsigyti ne troleibusus, bet dujinius autobusus (jeigu VVT galėtų be ES paramos, už savo lėšas, ir toliau sėkmingai pirkti taip savo mėgiamus dyzelinius autobusus)? Taigi, tuo pačiu griūna viešųjų ryšių melas ir apie tai, kad „privataus vežėjo Vilniuje atsiradimas padės viešajam transportui tapti ekologiškesniam“ – nuo kada dyzelinė ar dujinė transporto priemonė yra ekologiškesnė už elektrinę?

Ką oficialiame susitikime su miesto vadovais kalbėjo privatūs vežėjai?

2016 m. vasario 26 dieną, ruošiantis konkurso paskelbimui, buvo paskelbtas Techninių specifikacijų projektas, tuomet paaiškėjo dauguma būsimo konkurso sąlygų. Tiesa, būsimi dalyviai turėjo galimybes ne tik įprastiniais būdais teikti savo pastabas, tačiau ir pakalbėti apie tai oficialaus susitikimo su Vilniaus miesto meru, kitais savivaldybės atstovais, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vadovybe.

Šioje vietoje būtina padėkoti Vilniaus miesto mero patarėjui informacinių technologijų klausimais Povilui Poderskiui, kurio dėka vykdomas projektas „Atviras Vilnius“ (nuorodą į projektą visuomet galite rasti troleibusas.lt svetainėje, skydelis dešinėje puslapio pusėje). Būtent šio projekto dėka ir galime susipažinti su paviešintu protokolu susitikimo, kuris įvyko 2016 m. kovo 4 d.

Susitikime su savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovais dalyvavo bent 7 privačių vežėjų įmonių vadovai (dalis galbūt nepasirašė dalyvių sąraše), taip pat VVT laikinasis direktorius.

Bent jau iš protokolo susidaro vaizdas, kad VVT susitikime dalyvavo tik formaliai ir jokių pastabų bei komentarų nepateikė – jei iš tiesų taip buvo, telieka apgailestauti. Galima spėti, kad VVT susitaikė su tuo, kad praras dalį rinkos, o įmonės vadovai net nemėgina prieštarauti dė to, kad įmonei iki šiol skolos nėra grąžintos, todėl VVT neturi net teorinių galimybių konkurse dalyvauti dėl priežasčių, jau išvardintų aukščiau. Na, o kas įdomaus aiškėja iš privačių įmonių vadovų kalbų?

Konkursą laimėjusi įmonė pradės dirbti praėjus daugmaž 7 mėnesiams po konkurso laimėtojo paskelbimo (tiek laiko užtruks naujų transporto priemonių užsakymas, gamyba, įsigijimas ir transportavimas į Vilnių) – techninėje specifikacijoje nurodoma, kad „paslaugų teikimo pradžia visais maršrutais numatoma ne vėliau kaip po 300 (trijų šimtų) kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo datos“. Beje, kuo anksčiau pasižadės dirbti – tuo daugiau papildomų balų gaus. Laimėtojas (laimėtojai) turėtų paaiškėti gegužės mėnesį, ir jeigu konkurso rezultatų neapskųs jo nelaimėję dalyviai – VVT praras dalį maršrutų jau 2017 metų pradžioje.

Dar viena įdomybė – privatus vežėjas siekia galimybės dažniau peržiūrėti bilietų kainas (šiuo metu tokia galimybė yra kas metus) – turbūt nereikia aiškinti, kuo tai kvepia mums, keleiviams. Na ir, žinoma, privatūs vežėjai buvo užtikrinti dėl reguliaraus atsiskaitymo už paslaugas – todėl labai norėsis matyti, ar bus lygiai taip pat atsiskaitoma ir su savivaldybės valdoma įmone.

Susitikimo metu vežėjai sužinojo, kad visgi nenumatoma keisti nuostatos dėl autobusų amžiaus (t.y., pagaminti ne seniau negu 2015 metais), taigi kitąmet Vilniuje privatus vežėjas pradės dirbti su ne senesniais negu 2 metų autobusais. Kadangi pasibaigus sutarčiai po 7 metų yra galimybė pratęsti sutartį dar 3 metams (vargu ar įvyks kitaip), vadinasi baigiantis sutarties pratęsimui (2027 metais) privati įmonė turės teisę keleivius vežti jau gerokai nuvažinėtais 12 metų amžiaus autobusais, nuvažiavusiais ir apie 600 tūkst. km Vilniaus gatvėmis.

Taip pat nenumatyta dar labiau skaidyti konkurso paketus, taigi po konkurso dalį maršrutų perims arba vienas, arba du vežėjai.

Vežėjai pageidavo – ir, pataisius techninės specifikacijos sąlygas, to pasiekė – išbraukti iš sąlygų reikalavimą turėti savo plovyklą ir autoservisą, netgi autobusų „nakvojimo“ vieta gali būti subtiekėjo. Savivaldybė nusileido ir sutiko, kad vežėjai gali turėti subtiekėjus visoms šioms paslaugoms. Taigi, mėginkime spėti, kaip dažnai bus plaunami privataus vežėjo autobusai? Kita vertus, neįmanoma pasiekti, kad privati įmonė „Corpus A“ tinkamai plautų Vilniaus troleibusus, nors ir yra įsipareigojusi tai daryti, ir vargu ar ji sulaukia už tokią darbo kokybę kokių nors sankcijų – tad gal nebus nieko baisaus, jeigu ir nauji privataus vežėjo autobusai bus ne mažiau purvini? Tiesa, numatytos sankcijos (50 Eur už kiekvieną nustatytą atvejį), tačiau vargu ar jos labai stipriai išgąsdins ir kažin ar bus atliekami atitinkami tyrimai (juk ir įmonės „Corpus A“ atžvilgiu sankcijos turėtų būti – bet jų nėra). Visgi įdomesnis klausimas – kur privati įmonė savo transporto priemones laikys naktį ir, esant poreikiui, atliks remonto darbus? Galbūt įsibėgėjęs troleibusų pjaustymas irgi su tuo susijęs? Pagyvensim – pamatysim.

Apie kai kurias konkurso sąlygas

Skelbimą apie pirkimą galima rasti čia, o viešojo pirkimo viešuosius dokumentus galima rasti čia, iš kurių svarbiausias – „Vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus mieste pirkimo Atviro konkurso būdu sąlygos“ (failo pavadinimas PD_galutinis var.docx).

Šalia esančiame paveiksliuke matote pasiūlymų vertinimo kriterijus, o mes peržvelkime kai kuriuos šių sąlygų punktus:

Terminas: sutartis sudaroma 7 metams su galimybe pratęsti dar 3 metams, t.y., maksimaliam 10 metų terminui.

Rida/rinkos dalis: Preliminari 12 mėnesių rida 6 748 260 km, paskirstoma į dvi pirkimo objekto dalis (dviems maršrutų grupėms) – taigi, į sistemą ateis viena arba dvi privačios įmonės, kurioms atiduodama šeštadalis visos (įskaitant troleibusų maršrutus) Vilniaus viešojo transporto ridos.

Autobusai: I pirkimo dalis – 43 triašiai („dvigubi“) autobusai (įskaitant ne mažesnį kaip 10 proc. transporto priemonių rezervą), II pirkimo dalis – 52 vidutinės talpos autobusai (įskaitant ne mažesnį kaip 10 proc. transporto priemonių rezervą).

Mokėjimai: Vienas įdomesnių punktų. Vos pradėjus kalbas (2014-tais metais) apie privataus vežėjo atėjimą į rinką, buvo žadama, kad privačiam vežėjui bus mokama tik už ridą, t.y., tik už nuvažiuotus kilometrus. Kaip dabar paaiškėjo, privatūs vežėjai visgi išsireikalavo visko, kuo taip piktinasi municipalinių vežėjų kritikai. Privačiam vežėjui bus mokama ne tik už ridą, bet ir už parduotus bilietus, kompensuojama už lengvatinius bilietus ir kompensuojama už nuostolius, t.y., mokamos dotacijos (skelbimo III dalis). Bus mokama net ir už nulinę ridą.

Autobusų išvaizda: sunku patikėti, tačiau nesugebėta nurodyti, kokia turės būti autobusų dažymo schema – „išorinė kėbulo dažų danga bus tikslinama sutarties pasirašymo metu“. Panašu, kad reklama autobusų priekinėje dalyje ir šonuose draudžiama – „reklamos plotas galimas galinėje transporto priemonės dalyje“. Įdomus reikalavimas „visi užrašai salone lietuvių ir anglų k.“ – jį galima suprasti taip, kad anglų kalba turės atsirasti net ir „Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės“ – panašu, kad autobusų viduje tekstų netrūks.

WiFi: nors viešieji ryšiai trimitavo apie WiFi, pagal sąlygas jis nebus privalomas – tiesiog, jeigu įsipareigojama įrengti WiFi internetinį ryšį keleiviams autobusuose, už tai tebus skiriami simboliniai papildomi taškai vertinant pasiūlymus. Atkreipkite dėmesį į žodį „įrengti“ – jeigu WiFi prieiga neveiks, jokių baudų sutartyje rasti nepavyko. Analogiškai – ir su kitais dviem toliau išvardintais punktais.

Elektroninio bilieto sistema: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ šią sistemą diegė savarankiškai (tai ir troleibusams, ir autobusams atliekama 1-ajame troleibusų parke). Sąlygose rašoma, kad už elektroninio bilieto įrangos privačiai įmonei sumontavimą ir įdiegimą bus atsakinga „įgaliota įstaiga“ (t.y., SĮ „Susisiekimo paslaugos“). Dabar jau paaiškėjo, kad ilgai slėpta kokybiškesnė el. bilieto įranga keliaus pas privačius vežėjus – tik štai, kas ją montuos? Nejaugi VVT nusižemins ir nemokamai (ar už apgailėtinus įkainius) montuos įrangą konkurentams?

Alkoholinė blokuotė: autobuso variklis neužsivestų, jeigu vairuotojui papūtus į prietaisą, būtų nustatyta, kad jis apsvaigęs. Tokia įranga bus privaloma visose su ES investicijomis perkamose transporto priemonėse, na o čia nuspręsta už tokios įrangos įrengimą skirti papildomų balų. Tiesa, tai nereiškia, kad vėliau ši įranga negalės būti atjungta.

SOS mygtukas: už įsipareigojimą įrengti šią funkciją taip pat būtų skiriamas papildomas balas (tiesa, vargu ar kas tikrins, ar šis mygtukas veikia). „SOS mygtukas skirtas vairuotojui užfiksuoti incidentą transporto priemonės viduje: paspaudus mygtuką, kamera turi išsiųsti aliarminį pranešimą į su pirkėju (t.y., savivaldybe – troleibusas.lt pastaba) suderintą vietą, padaryti įvykio įrašą, operatorius turi turėti galimybę stebėti vaizdą tiesiogiai, girdėti garsą iš kameros“.

Keleivių skaičiavimo sistema: ji turės būti įdiegta dalyje autobusų, tačiau koks sistemos praktiškumas, nematant kiek realiai keleivių turi aktyvuotus bilietus, ir kokios galimybės skaičiuoti keleivių srautus, kai šią sistemą turi tik dalis transporto priemonių – kitas klausimas.

Vairuotojas – mygtukų spaudinėtojas: įrengta vaizdo kamera turės fiksuoti pažeidėjus, kai vairuotojas paspaus atitinkamą mygtuką. Ar tikrai saugu naudoti tokią, o ne automatinę sistemą – diskutuotina.

Reziumė

Yra labai mažai šansų, kad šiam konkursui įvykti galėtų sutrukdyti kažkas kitas, išskyrus pačius vežėjus. VVT vadovybė niekada nerodė tvirto stuburo kovodama dėl rinkos, lygiai taip pat tyli ir jos galingoji, „įgaliotoji“ profsąjunga (dar keisčiau, kad teko girdėti šių žmonių minčių, jog jiems bus lengviau…). Nors yra nuomonių, kad konkursas apskritai gali neįvykti dėl gan nemažo skaičiaus reikalavimų – vargu ar tam lemta išsipildyti. Privačios įmonės gali sutikti kurį laiką dirbti nuostolingai, dempinguoti kainą vien tam, kad užimtų rinką – tačiau jau netrukus jos pradės diktuoti savo sąlygas, o tuomet jau kito kelio nebus – teks jas vykdyti.

Nelabai daug kalbama ir apie žmones – tuos, kurie dabar dirba VVT, bet atėjus privačiam vežėjui neteks darbo. Turbūt tuoj pasigirs balsai, kad geri vairuotojai galės eiti dirbti pas privatų vežėją – galbūt ir galės, tik ar norės? Vargu ar bus daug norinčių dirbti daugiau valandų už mažesnį atlyginimą – juk ir dabar tenka neretai girdėti skundus, kad atlyginimai per maži, tad ar darbuotojams patiks privatininko pasiūlytos sąlygos? Ir, būtina pabrėžti, darbo neteks ne tik vairuotojai, bet ir aptarnaujantis personalas – tad kai kurių žmonių mąstymas, jog tas pats žmonių skaičius bus paliktas aptarnauti daug mažesnį autobusų skaičių, yra daugiau negu naivus.

troleibusas.lt žiniomis, šiandien, 2016-04-11, pas Vilniaus miesto merą vyksiančiame koalicijos partnerių pasitarime kelių politinių partijų miesto taryboje atstovai pasiryžę kalbėti dėl šio konkurso. Ar jiems pavyks kažką pakeisti, kažko pasiekti? Informuosime.

 

[:en]

2016-04-05 įvyko tai, apie ką pradėjo kalbėti dar ankstenis meras A.Zuokas beveik iškart po 2013-taisiais įvykdytos „viešojo transporto reformos“ – buvo paskelbta apie viešąjį konkursą, kurio dėka dalis Vilniaus miesto viešojo transporto mašrutų bus perduota privačiam vežėjui. Žiniasklaida, kaip visada, žodis žodin nurašė savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus paruoštą informaciją, todėl jokios analizės, ar šis sprendimas tikrai duos vien tik teigiamą efektą, nebuvo. Žinoma, tai nestebina, tai ne pirmas kartas – juk svarbiausia kuo greitesnis teksto atsiradimas svetainėje.

Tenka apgailestauti, kad savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovai dar neseniai kalbėjo: „tai nėra konkursas privačiam vežėjui, jame galės dalyvauti ir VVT“. Naujoji miesto valdžia dar prieš rinkimus žadėjo pirmiau stabilizuoti įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ finansus, grąžinti jai įsiskolinimus, kad ir ši įmonė turėtų lygias galimybes dalyvauti konkurse, ir tik tuomet jį skelbti. Juk puikiai suvokiama, kad skolose skendinčiai įmonei nepavyks gauti paskolos naujų transporto priemonių įsigijimui, nebent itin prastomis sąlygomis. Kaip puikiai žinome, skolos negrąžintos, todėl VVT dalyvauti konkurse tegali teoriškai – tačiau realiai galimybių nėra jokių.

Pamėginkime pažvelgti, ar iš tiesų privati įmonė atneš vien pliusus. O gal ir tie iš pirmo žvilgsnio matomi pliusai jau gan greit virs minusais?

Miestiečiai ir žiniasklaida įsitikinę privačios įmonės nuostabumu. Kokia realybė?

Pradėkime nuo faktų, apie kuriuos nemaža dalis gyventojų nepagalvoja (tenka apgailestauti, apie tai negalvoja ir nemaža dalis politikų):

1. Viešojo transporto nepadaugės – tiesiog privačiai įmonei bus atiduota dalis maršrutų, aptarnaujamų VVT. Atvirkščiai, su laiku viešojo transporto gali mažėti, savivaldybei neatsilaikant prieš privačios įmonės spaudimą laiku atsiskaityti (kaip žinia, savivaldybė skolinga įmonei VVT ne vieną milijoną eurų, tačiau savivaldybės įmonė jų paklusniai laukia – privati įmonė taip nežais) ar mažinti nuostolingų reisų skaičių. Dar daugiau – sumažinus nuostolingų reisų skaičių, privatininkui tuo pačiu bus perduodami kiti VVT aptarnaujami maršrutai, kadangi turi būti užtikrinama sutartyje nurodyta rida. Apie tai sako „Viešųjų paslaugų teikimo sutarties“ 51 punktas: „Savivaldybė turi teisę siūlyti Vežėjui aptarnauti naują maršrutą, kai jo trasa sutampa su esamų Maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų lyginant su kiekvienu esamu Maršrutu atskirai“.

2. Autobusai bus nauji tik iš pradžių. Stebina naivus tikėjimas, kad privati įmonė nuolat vežios naujais autobusais. Taip, kitąmet autobusai atvyks nauji ar apynaujai (pagaminti ne seniau negu 2015 metais). Tačiau tie patys autobusai keleivius vežios ne tik 2017 metais, bet ir, tikėtina, 2026 metais – o kokios būklės yra daugmaž tokio pat amžiaus Volvo 7700 ir 7700A autobusai Vilniuje, puikiai žinome (dalis jų autobusų parko patvoryje laukia variklio kapitalinio remonto).

3. Tikimybė, kad kelionės viešuoju transportu brangs ir jo liks mažiau. Nors savivaldybės atstovai kalba apie tai, kad privatus vežėjas pasiūlys geresnes kainas ir suteiks kokybiškesnę paslaugą, sumažės savikainos ir todėl sumažės savivaldybės išlaidos – realybėje gali nutikti ir kitaip. Vienas pavyzdys – Klaipėda, kur nuo šių metų buvo padidintos ir vienkartinių, ir mėnesinių bilietos kainos. Šiuo metu mieste, turinčiame tris dešimtis maršrutų, mėnesinio bilieto kaina – 29 eurai, t.y., didesnė negu Vilniuje (28,96 eurų). Klaipėdoje didelė dalis maršrutų yra atiduoti privatiems vežėjams, maršrutų tinklas lankstus (nes juk nėra „nelanksčių“ troleibusų, neva didinančių išlaidas) ir optimizuotas – tad kur ta keleiviui patraukli kaina? Antras pavyzdys – Kaunas, kur privatus vežėjas „Kautra“, motyvuodamas nepakankamu keleivių skaičiumi ir maršrutų nuostolingumu, padidino bilietų kainas ir darbą baigia anksčiau. Beje, apie tai, kad galimas vežėjas jau dabar susirūpinęs dėl per reto kainų peržiūrėjimo, skaitykite žemiau. Ir tai dar ne viskas.

4. Savivaldybė teigia, kad kontroliuos paslaugos kokybę, tačiau kažin ar nebus atvirkščiai. Privatus vežėjas laikys savivaldybę už apynasrio. Nors ir numatyta, už kokius pažeidimus privatus vežėjas galės susilaukti finansinių sankcijų, realybėje privatus vežėjas galės pasakyti „tai patys ir vežkit“ – ir savivaldybei teks nuleidus galvą pretenzijų atsisakyti, nes savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ neturės nei transporto primonių, nei vairuotojų visiems privatininkų perimtiems maršrutams aptarnauti. Analogiška situacija laukia ir tuo atveju, jeigu savivaldybė laiku neatsiskaitys už suteiktas paslaugas – privatus vežėjas tiesiog nebeveš, kai tuo tarpu savivaldybės įmonė iki šiol laukia milijonų, kuriuos savivaldybė jiems skolinga. Netikite? Šalia matote vicemero G.Palucko komentarą iš „Facebook“ – štai tokia yra realybė.

5. Beveik garantuotas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ keliavimas į dugną. Akivaizdu, kad savivaldybė privalės pilnai atsiskaityti su privačia įmone – kitu atveju ši tiesiog atsisakys dirbti. Be abejo, už suteiktas paslaugas turi būti atsiskaitoma su visais, tačiau puikiai žinome, kad savivaldybės biudžetas – ne guminis, ir atsiskaityti su visomis įmonėmis ji tiesiog neturi galimybių. Taigi, privatininkui bus mokama ir iš tų pinigų, kuriuos uždirbs VVT, o šiai liks tik trupiniai (jeigu jie apskritai liks). Vienodų atsiskaitymo sąlygų tiesiog nerealu tikėtis.

6. Troleibusai bus palaipsniui keičiami autobusais. Jau kelis mėnesius savivaldybės atstovams tiesiog užsiriša burnos, kuomet jų kas nors paklausia apie troleibusų sistemos atnaujinimą, o vos pradedama kalbėti, kad savivaldybė troleibusų sistemą ir toliau planingai naikina – prasideda priekaištai „išsigalvojate, meluojate“. Visgi nereikia būti genijumi, norint suprasti tai, kas vyksta. Pastaraisiais mėnesiais vienas po kito patyliukais į metalo laužą supjaustomi Škoda14Tr (o neseniai – ir Škoda15Tr) troleibusai, vargu ar į gatves galės išvažiuoti kuris iš 2-ajame troleibusų parke 3 metus „konservuojamų“ troleibusų. Į konkretų pasiūlymą, kur galima įsigyti nenaujų, tačiau puikios būklės vakarietiškų žemagrindžių troleibusų, buvo atsakyta, kad „jie nebus perkami vien todėl, kad jų yra“ – iš tokio atsakymo nesunku daryti išvadą, kad troleibusų ir neieškoma, nepaisant to, kad praktiškai nebėra rezervo (kai tuo tarpu vyksta nuolatinė autobusų nuoma, už metinę nuomą praktiškai sumokant tų autobusų kainą). Netgi svarstant transporto parko atnaujinimo klausimą, buvo kalbama ne apie naujų troleibusų pirkimo, bet apie troleibusų nuomos galimybę. Kodėl? Kodėl su ES parama norima įsigyti ne troleibusus, bet dujinius autobusus (jeigu VVT galėtų be ES paramos, už savo lėšas, ir toliau sėkmingai pirkti taip savo mėgiamus dyzelinius autobusus)? Taigi, tuo pačiu griūna viešųjų ryšių melas ir apie tai, kad „privataus vežėjo Vilniuje atsiradimas padės viešajam transportui tapti ekologiškesniam“ – nuo kada dyzelinė ar dujinė transporto priemonė yra ekologiškesnė už elektrinę?

Ką oficialiame susitikime su miesto vadovais kalbėjo privatūs vežėjai?

2016 m. vasario 26 dieną, ruošiantis konkurso paskelbimui, buvo paskelbtas Techninių specifikacijų projektas, tuomet paaiškėjo dauguma būsimo konkurso sąlygų. Tiesa, būsimi dalyviai turėjo galimybes ne tik įprastiniais būdais teikti savo pastabas, tačiau ir pakalbėti apie tai oficialaus susitikimo su Vilniaus miesto meru, kitais savivaldybės atstovais, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vadovybe.

Šioje vietoje būtina padėkoti Vilniaus miesto mero patarėjui informacinių technologijų klausimais Povilui Poderskiui, kurio dėka vykdomas projektas „Atviras Vilnius“ (nuorodą į projektą visuomet galite rasti troleibusas.lt svetainėje, skydelis dešinėje puslapio pusėje). Būtent šio projekto dėka ir galime susipažinti su paviešintu protokolu susitikimo, kuris įvyko 2016 m. kovo 4 d.

Susitikime su savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovais dalyvavo bent 7 privačių vežėjų įmonių vadovai (dalis galbūt nepasirašė dalyvių sąraše), taip pat VVT laikinasis direktorius.

Bent jau iš protokolo susidaro vaizdas, kad VVT susitikime dalyvavo tik formaliai ir jokių pastabų bei komentarų nepateikė – jei iš tiesų taip buvo, telieka apgailestauti. Galima spėti, kad VVT susitaikė su tuo, kad praras dalį rinkos, o įmonės vadovai net nemėgina prieštarauti dė to, kad įmonei iki šiol skolos nėra grąžintos, todėl VVT neturi net teorinių galimybių konkurse dalyvauti dėl priežasčių, jau išvardintų aukščiau. Na, o kas įdomaus aiškėja iš privačių įmonių vadovų kalbų?

Konkursą laimėjusi įmonė pradės dirbti praėjus daugmaž 7 mėnesiams po konkurso laimėtojo paskelbimo (tiek laiko užtruks naujų transporto priemonių užsakymas, gamyba, įsigijimas ir transportavimas į Vilnių) – techninėje specifikacijoje nurodoma, kad „paslaugų teikimo pradžia visais maršrutais numatoma ne vėliau kaip po 300 (trijų šimtų) kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo datos“. Beje, kuo anksčiau pasižadės dirbti – tuo daugiau papildomų balų gaus. Laimėtojas (laimėtojai) turėtų paaiškėti gegužės mėnesį, ir jeigu konkurso rezultatų neapskųs jo nelaimėję dalyviai – VVT praras dalį maršrutų jau 2017 metų pradžioje.

Dar viena įdomybė – privatus vežėjas siekia galimybės dažniau peržiūrėti bilietų kainas (šiuo metu tokia galimybė yra kas metus) – turbūt nereikia aiškinti, kuo tai kvepia mums, keleiviams. Na ir, žinoma, privatūs vežėjai buvo užtikrinti dėl reguliaraus atsiskaitymo už paslaugas – todėl labai norėsis matyti, ar bus lygiai taip pat atsiskaitoma ir su savivaldybės valdoma įmone.

Susitikimo metu vežėjai sužinojo, kad visgi nenumatoma keisti nuostatos dėl autobusų amžiaus (t.y., pagaminti ne seniau negu 2015 metais), taigi kitąmet Vilniuje privatus vežėjas pradės dirbti su ne senesniais negu 2 metų autobusais. Kadangi pasibaigus sutarčiai po 7 metų yra galimybė pratęsti sutartį dar 3 metams (vargu ar įvyks kitaip), vadinasi baigiantis sutarties pratęsimui (2027 metais) privati įmonė turės teisę keleivius vežti jau gerokai nuvažinėtais 12 metų amžiaus autobusais, nuvažiavusiais ir apie 600 tūkst. km Vilniaus gatvėmis.

Taip pat nenumatyta dar labiau skaidyti konkurso paketus, taigi po konkurso dalį maršrutų perims arba vienas, arba du vežėjai.

Vežėjai pageidavo – ir, pataisius techninės specifikacijos sąlygas, to pasiekė – išbraukti iš sąlygų reikalavimą turėti savo plovyklą ir autoservisą, netgi autobusų „nakvojimo“ vieta gali būti subtiekėjo. Savivaldybė nusileido ir sutiko, kad vežėjai gali turėti subtiekėjus visoms šioms paslaugoms. Taigi, mėginkime spėti, kaip dažnai bus plaunami privataus vežėjo autobusai? Kita vertus, neįmanoma pasiekti, kad privati įmonė „Corpus A“ tinkamai plautų Vilniaus troleibusus, nors ir yra įsipareigojusi tai daryti, ir vargu ar ji sulaukia už tokią darbo kokybę kokių nors sankcijų – tad gal nebus nieko baisaus, jeigu ir nauji privataus vežėjo autobusai bus ne mažiau purvini? Tiesa, numatytos sankcijos (50 Eur už kiekvieną nustatytą atvejį), tačiau vargu ar jos labai stipriai išgąsdins ir kažin ar bus atliekami atitinkami tyrimai (juk ir įmonės „Corpus A“ atžvilgiu sankcijos turėtų būti – bet jų nėra). Visgi įdomesnis klausimas – kur privati įmonė savo transporto priemones laikys naktį ir, esant poreikiui, atliks remonto darbus? Galbūt įsibėgėjęs troleibusų pjaustymas irgi su tuo susijęs? Pagyvensim – pamatysim.

Apie kai kurias konkurso sąlygas

Skelbimą apie pirkimą galima rasti čia, o viešojo pirkimo viešuosius dokumentus galima rasti čia, iš kurių svarbiausias – „Vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus mieste pirkimo Atviro konkurso būdu sąlygos“ (failo pavadinimas PD_galutinis var.docx).

Šalia esančiame paveiksliuke matote pasiūlymų vertinimo kriterijus, o mes peržvelkime kai kuriuos šių sąlygų punktus:

Terminas: sutartis sudaroma 7 metams su galimybe pratęsti dar 3 metams, t.y., maksimaliam 10 metų terminui.

Rida/rinkos dalis: Preliminari 12 mėnesių rida 6 748 260 km, paskirstoma į dvi pirkimo objekto dalis (dviems maršrutų grupėms) – taigi, į sistemą ateis viena arba dvi privačios įmonės, kurioms atiduodama šeštadalis visos (įskaitant troleibusų maršrutus) Vilniaus viešojo transporto ridos.

Autobusai: I pirkimo dalis – 43 triašiai („dvigubi“) autobusai (įskaitant ne mažesnį kaip 10 proc. transporto priemonių rezervą), II pirkimo dalis – 52 vidutinės talpos autobusai (įskaitant ne mažesnį kaip 10 proc. transporto priemonių rezervą).

Mokėjimai: Vienas įdomesnių punktų. Vos pradėjus kalbas (2014-tais metais) apie privataus vežėjo atėjimą į rinką, buvo žadama, kad privačiam vežėjui bus mokama tik už ridą, t.y., tik už nuvažiuotus kilometrus. Kaip dabar paaiškėjo, privatūs vežėjai visgi išsireikalavo visko, kuo taip piktinasi municipalinių vežėjų kritikai. Privačiam vežėjui bus mokama ne tik už ridą, bet ir už parduotus bilietus, kompensuojama už lengvatinius bilietus ir kompensuojama už nuostolius, t.y., mokamos dotacijos (skelbimo III dalis). Bus mokama net ir už nulinę ridą.

Autobusų išvaizda: sunku patikėti, tačiau nesugebėta nurodyti, kokia turės būti autobusų dažymo schema – „išorinė kėbulo dažų danga bus tikslinama sutarties pasirašymo metu“. Panašu, kad reklama autobusų priekinėje dalyje ir šonuose draudžiama – „reklamos plotas galimas galinėje transporto priemonės dalyje“. Įdomus reikalavimas „visi užrašai salone lietuvių ir anglų k.“ – jį galima suprasti taip, kad anglų kalba turės atsirasti net ir „Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės“ – panašu, kad autobusų viduje tekstų netrūks.

WiFi: nors viešieji ryšiai trimitavo apie WiFi, pagal sąlygas jis nebus privalomas – tiesiog, jeigu įsipareigojama įrengti WiFi internetinį ryšį keleiviams autobusuose, už tai tebus skiriami simboliniai papildomi taškai vertinant pasiūlymus. Atkreipkite dėmesį į žodį „įrengti“ – jeigu WiFi prieiga neveiks, jokių baudų sutartyje rasti nepavyko. Analogiškai – ir su kitais dviem toliau išvardintais punktais.

Elektroninio bilieto sistema: UAB „Vilniaus viešasis transportas“ šią sistemą diegė savarankiškai (tai ir troleibusams, ir autobusams atliekama 1-ajame troleibusų parke). Sąlygose rašoma, kad už elektroninio bilieto įrangos privačiai įmonei sumontavimą ir įdiegimą bus atsakinga „įgaliota įstaiga“ (t.y., SĮ „Susisiekimo paslaugos“). Dabar jau paaiškėjo, kad ilgai slėpta kokybiškesnė el. bilieto įranga keliaus pas privačius vežėjus – tik štai, kas ją montuos? Nejaugi VVT nusižemins ir nemokamai (ar už apgailėtinus įkainius) montuos įrangą konkurentams?

Alkoholinė blokuotė: autobuso variklis neužsivestų, jeigu vairuotojui papūtus į prietaisą, būtų nustatyta, kad jis apsvaigęs. Tokia įranga bus privaloma visose su ES investicijomis perkamose transporto priemonėse, na o čia nuspręsta už tokios įrangos įrengimą skirti papildomų balų. Tiesa, tai nereiškia, kad vėliau ši įranga negalės būti atjungta.

SOS mygtukas: už įsipareigojimą įrengti šią funkciją taip pat būtų skiriamas papildomas balas (tiesa, vargu ar kas tikrins, ar šis mygtukas veikia). „SOS mygtukas skirtas vairuotojui užfiksuoti incidentą transporto priemonės viduje: paspaudus mygtuką, kamera turi išsiųsti aliarminį pranešimą į su pirkėju (t.y., savivaldybe – troleibusas.lt pastaba) suderintą vietą, padaryti įvykio įrašą, operatorius turi turėti galimybę stebėti vaizdą tiesiogiai, girdėti garsą iš kameros“.

Keleivių skaičiavimo sistema: ji turės būti įdiegta dalyje autobusų, tačiau koks sistemos praktiškumas, nematant kiek realiai keleivių turi aktyvuotus bilietus, ir kokios galimybės skaičiuoti keleivių srautus, kai šią sistemą turi tik dalis transporto priemonių – kitas klausimas.

Vairuotojas – mygtukų spaudinėtojas: įrengta vaizdo kamera turės fiksuoti pažeidėjus, kai vairuotojas paspaus atitinkamą mygtuką. Ar tikrai saugu naudoti tokią, o ne automatinę sistemą – diskutuotina.

Reziumė

Yra labai mažai šansų, kad šiam konkursui įvykti galėtų sutrukdyti kažkas kitas, išskyrus pačius vežėjus. VVT vadovybė niekada nerodė tvirto stuburo kovodama dėl rinkos, lygiai taip pat tyli ir jos galingoji, „įgaliotoji“ profsąjunga (dar keisčiau, kad teko girdėti šių žmonių minčių, jog jiems bus lengviau…). Nors yra nuomonių, kad konkursas apskritai gali neįvykti dėl gan nemažo skaičiaus reikalavimų – vargu ar tam lemta išsipildyti. Privačios įmonės gali sutikti kurį laiką dirbti nuostolingai, dempinguoti kainą vien tam, kad užimtų rinką – tačiau jau netrukus jos pradės diktuoti savo sąlygas, o tuomet jau kito kelio nebus – teks jas vykdyti.

Nelabai daug kalbama ir apie žmones – tuos, kurie dabar dirba VVT, bet atėjus privačiam vežėjui neteks darbo. Turbūt tuoj pasigirs balsai, kad geri vairuotojai galės eiti dirbti pas privatų vežėją – galbūt ir galės, tik ar norės? Vargu ar bus daug norinčių dirbti daugiau valandų už mažesnį atlyginimą – juk ir dabar tenka neretai girdėti skundus, kad atlyginimai per maži, tad ar darbuotojams patiks privatininko pasiūlytos sąlygos? Ir, būtina pabrėžti, darbo neteks ne tik vairuotojai, bet ir aptarnaujantis personalas – tad kai kurių žmonių mąstymas, jog tas pats žmonių skaičius bus paliktas aptarnauti daug mažesnį autobusų skaičių, yra daugiau negu naivus.

troleibusas.lt žiniomis, šiandien, 2016-04-11, pas Vilniaus miesto merą vyksiančiame koalicijos partnerių pasitarime kelių politinių partijų miesto taryboje atstovai pasiryžę kalbėti dėl šio konkurso. Ar jiems pavyks kažką pakeisti, kažko pasiekti? Informuosime.

[:]