[:lt]

(Straipsnis atnaujintas!) Įdomus sutapimas – paskutinę 2015 metų dieną troleibusas.lt paskelbtame straipsnyje buvo rašoma apie tai, kaip Kaune pernai buvo „ieškoma“ naudotų troleibusų – o nepraėjus ir dviems savaitėms, 2016 m. sausio 11 dieną, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas techninių specifikacijų projektas, informuojant apie įmonės „Kauno autobusai“ ketinimą pirkti naudotus žemagrindžius troleibusus.

Pernai buvo skelbiama, kad neatsirado nė vieno tiekėjo, galinčio pasiūlyti naudotų troleibusų Kauno miestui, todėl jie taip ir neatsirado. Taigi, ar ir šį kartą naudotų troleibusų pirkimas ir vėl organizuojamas dėl akių, tai yra tik tam, kad jį ir vėl būtų galima paskelbti neįvykusiu? O gal šį kartą bent viena įmonė galės pasiūlyti tinkamus konkurso sąlygoms troleibusus ir Kaune pagaliau atsiras jeigu ne nauji, tai bent naujesni troleibusai? Vienos iš įmonių, prekiaujančių naudotomis viešojo transporto priemonėmis, „Womy Equipment Supply B.V.“ atstovo manymu, toks scenarijus yra mažai tikėtinas. Įmonės atstovas teigia, kad šios dienos rinkoje nėra tokio transporto, kokį teigia norįs įsigyti pirkėjas, UAB „Kauno autobusai“.

Taigi, ko pageidauja „Kauno autobusai“? Ką gali pasiūlyti šis konkretus, ankstesniame konkurse dalyvavęs, tiekėjas? Kokio amžiaus seniausi troleibusai vežioja keleivius tokiose išsivysčiusiose ir turtingose Vakarų Europos valstybėse kaip Šveicarija? Kodėl „Kauno autobusų“ sąlygos būtent tokios? Visa tai ir pamėginkime pasiaiškinti.

Ko ieško „Kauno autobusai“?

Iš pirmo žvilgsnio techninių specifikacijų projektas atrodo neįtikėtinai paprastas. Ieškomų troleibusų talpa – nesvarbi, t.y., tiktų ir standartiniai 12 metrų, ir patikimumu nepasižymintys 15 metrų, ir prailginti 18 metrų troleibusai. Svarbiausia, kad jie būtų žemagrindžiai, turėtų bent 3 duris ir – štai laikas prieiti prie svarbiausių reikalavimų.

Pirmas reikalavimas – troleibusų ieškoma 12 vienetų. Antras – troleibusai turi būti ne senesni nei 1999 metų gamybos.

Taigi, jeigu tiekėjas turi bent vienu troleibusu mažiau – jis atkrenta. Jeigu troleibusas pagamintas seniau – tokio tiekėjo pasiūlymas irgi atkrenta.

Pirmiausia pagalvokime, kas yra svarbiau, ar transporto priemonės techninė būklė, jo priežiūros kokybė, nuvažiuotas kilometrų skaičius – ar visgi svarbiau yra rodiklis „pagaminimo metai“? Naujesnis = geresnis? Juk net apie Vilniuje važinėjančius Škoda 14Tr modelio troleibusus yra puikiai žinoma, kad senesni (1984 – 1985 metų gamybos) modeliai yra daug geresnės kokybės negu naujesnieji 14TrM (pagaminti 1999 metais). Pagal šį techninių specifikacijų projektą, atrodo, kad Kaunui visgi priimtiniau rinktis naujesnį, 1,5 milijono kilometrų nuvažiavusį troleibusą, negu senesnį, dar nepasiekusį ir 1 milijono km ridos.

Apie tai, kad žiūrėjimas vien į transporto priemonės amžių yra absurdiškas, buvo kalbėta forume, kuris įvyko 2015 m. lapkričio 18 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje. Pranešime buvo palyginti tokio pat amžiaus Vilniaus ir Rygos troleibusai Solaris Trollino – turėtų būti akivaizdu, kad skirtinga priežiūra lemia labai skirtingą transporto priemonių būklę. Tad ar tikrai amžius yra svarbiausias kriterijus? Gal geriau visgi kuo daugiau sužinoti kuo daugiau informacijos apie transporto priemonės techninę būklę, pvz., ar transporto priemonė tinkama eksploatacijai ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis (-30ºC ir pan.)?

Ką gali pasiūlyti rinka?

Tiems, kas domisi situacija, kas skaito pranešimus mūsų Facebook puslapyje, yra žinoma – daugybė miestų pastaraisiais metais pirko nemažai naujų troleibusų. Ne paslaptis, jais daugiausia buvo keičiami nežemagrindžiai troleibusai į žemagrindžius. Ar naujieji žemagrindžiai troleibusai geresni, patikimesni, lengviau eksploatuojami už senesnius nežemagrindžius – į tai šį kartą nesigilinsime, ne tokia yra straipsnio tema.

Taigi, tie, kas naujais keitė nežemagrindžius troleibusus, nieko tinkamo Kaunui pasiūlyti negali. Juo labiau, kad didžioji dalis senųjų nežemagrindžių troleibusų arba sunaikinti (jeigu nauji troleibusai buvo pirkti su ES parama), arba parduoti neturtingoms šalims (pvz., Ukrainai), kur nepaisant savo garbingo amžiaus, ir toliau vežioja keleivius.

Nedaug miestų keičia žemagrindžius troleibusus naujais. Kodėl? Atsakymas į šį klausimą toks – o kam jiems tai daryti? Kam jiems atsisakyti tokios transporto priemonės, kuri patikimai veikia, kuri neteršia daugiau negu jos įsigijimo metu ir t.t.? Žinoma, nauja transporto priemonė gali atrodyti gražiau (nors šis dėsnis galioja ne visada), gali būti patikimesnė ar pigesnė eksploatacija (tačiau vėlgi, niekam ne paslaptis, kad kuo daugiau elektronikos – tuo daugiau šansų kažkam sugesti, o naujesniame transporte elektronikos tikrai netrūksta). Na ir, reikia nepamiršti to, kad viskas kainuoja, tad už nupirktas transporto priemones kažkam teks sumokėti – arba keleiviams, mokant už bilietus brangiau, arba miesto biudžetui (kas taip pat yra tų pačių miesto gyventojų lėšos).

Bet sugrįžkime prie įmonės „Womy Equipment Supply B.V.“ – kokius troleibusus ji gali pasiūlyti, kiek jų, iš kur atvykusius ir t.t.

Nyderlanduose įsikūrusi kompanija šiuo metu turi devynis prailgintus 18 metrų troleibusus Van Hool AG 300T (straipsnio pradžioje matote tokio troleibuso nuotrauką, tik iš kito miesto, Solingeno). Troleibusai pagaminti 1993 – 1998 m., o keleivius jie prieš tai vežiojo Nyderlandų mieste Arnheme. Kaip teigė vienas troleibuso vairuotojas, dirbęs su šiais troleibusais, išskyrus vienintelį 1993 m. pagamintą troleibusą, kurio jis nerekomenduotų, kiti aštuoni (pagaminti 1997 – 1998 metais) yra puikios būklės ir dar ilgai gali vežioti keleivius. Šių aštuonių troleibusų rida – nuo 796483 km iki 858034 km, kas, tinkamai prižiūrint, nėra daug. Kuo dar ypatingi šie troleibusai iš Arnhemo? Jie turi 3.0 l dyzelinius variklius, kas leidžia lengvai manevruoti teritorijoje ar, esant nenumatytoms aplinkybėms maršrute (pvz., dėl eismo įvykio blokuotam eismui numatytoje trasoje) problematišką vietą apvažiuoti nenaudojant kontaktinio tinklo. Tikėtina kaina už vieną troleibusą – 35-40 tūkst. eurų. Galima paminėti ir tai, kad, pvz., Vilniuje tik troleibusams nuvažiavus ne mažiau 1 mln. kilometrų, būdavo atliekamas kapitalinis remontas. Ir dar. Šiuo metu keleivius įvairiuose Austrijos, Italijos, Šveicarijos, Vokietijos miestuose vežioja 144 Van Hool AG 300T modelio troleibusai (jeigu į eksploataciją sugrįžtų ir šie 8 – jų skaičius padidėtų iki 152).

Kaip matote, lyg tyčia, techninių specifikacijų (o būtent – reikalavimo dėl jų pirmosios registracijos datos) sąlygų neatitinka nė vienas iš šios įmonės šiuo metu turimų troleibusų.

Arnhemas palaipsniui gauna užsakytus naujus Hess SwissTrolley 4 (BGT-N1D) troleibusus, todėl dar šiemet bus parduodami 8 vienetai Berkhof Premier AT18 troleibusų (5 vnt. pagaminti 2000 metais ir 3 vnt. – 2001 metais), o kitąmet planuojama naujais pakeisti ir likusius 12 vnt. troleibusų Berkhof Premier AT18 (pagamintų 2002 m.). Taigi, iš viso 20 puikių troleibusų. Kaip atrodo šie troleibusai Arnheme, galite pamatyti šiame puslapyje esančiose nuotraukose.

Pasirodžius informacijai apie techninių specifikacijų projektą, buvo kreiptasi į įmonę Womy, teiraujantis, ar jie turi galimybę dalyvauti šiame konkurse, ar gali pasiūlyti pageidaujamus troleibusus ir t.t.

Buvo gautas atsakymas, kad įmonė nežino, ar dalyvaus šiame viešųjų pirkimų konkurse. Pirmas dalykas – reikalaujamas per naujas troleibusų amžius. Antra, troleibusus parduodanti įmonė neturėjo informacijos, ar Kaune įrengtas kontaktinis tinklas tinkamas šiems troleibusams (o jei troleibusams reikalingi kokie pakeitimai, įmonė nežino, kiek tai kainuotų). Įmonės atstovo teigimu, neturint atsakymų į šiuos klausimus, pradėti formuoti pasiūlymą ir ruošti konkursinius dokumentus problematiška. Jo teigimu, vargu ar verta dalyvauti šiame konkurse, nes „naudoti troleibusai yra likvidi prekė“, tai yra, juos bus nesunku parduoti ten, kur nebus sudaromos šios kliūtys.

Ar šiame konkurse pretenduoja dalyvauti ir kiti galimi tiekėjai – per šį trumpą laiką išsiaiškinti, deja, nepavyko.

Šveicarai – tokie neturtingi, kad važinėja senais troleibusais

Išnagrinėti visuose Vakarų Europos miestuose eksploatuojamų troleibusų amžių užimtų daug laiko, o ir skaityti pavargtumėte. Buvo nuspręsta panagrinėti situaciją valstybėje, kuri turbūt nedaug kam pasirodys labai varginga. Šveicarija. Kadangi dalyje miestų dalis transporto priemonių parko atnaujinta, dalis – ne, žemiau esančioje lentelėje yra išvardinti tik seniausi ir šiuo metu naudojami keleivių pervežimui troleibusai. Atkreipkite dėmesį – naudojami ir dabar, t.y., šiuo metu dar neparduodami.

Sunku patikėti, ar ne? Šveicarijoje keleivius vežioja tokie seni troleibusai – net senesni negu Lietuvoje?! Ir didžiausiuose miestuose, ir (neoficialioje) sostinėje – toks nenaujas viešasis transportas?

Vietoj išvadų. Kodėl ieškoma pirkti tokių troleibusų, kokių turbūt nėra?

Mums Lietuvoje, žinoma, visada reikia visko naujesnio. Nes tai, kas nauja (lietuviai juk žino) – geriau. Nes mes juk to nusipelnėme, ar ne? Tiek metų vargę, dabar privalome turėti viską, kas naujausia. Tik štai siekdami visko naujesnio ir geresnio, taip ir liekame prie suskilusios geldos…

Visgi neapleidžia jausmas, kad šį kartą nieko naujesnio nupirkti nė neketinama. Ne paslaptis, kaip kartais pas mus skelbiami viešųjų pirkimų konkursai – neretai iš anksto žinomas ir jų laimėtojas, ir jų pralaimėtojas.

Naujesnių troleibusų dažniausiai neskubama pardavinėti, jeigu jie puikiai tarnauja. Tad ką šį kartą darys Kaunas – ar ir vėl pakartos pernykštį scenarijų „nėra tinkamų pasiūlymų, konkursas neįvyko“, ar visgi sieks sudaryti tokias konkursų sąlygas, kad būtų pirmiausia žiūrima ne į tokį banalų kriterijų kaip pagaminimo data, bet į kokybinius transporto priemonių parametrus?

Pasirodžius straipsniui, buvo sulaukta komentarų, ar tikslinga yra pirkti senus troleibusus. Į tai yra kitas, labai paprastas kontr-klausimas – o kodėl tikslinga yra pirkti senus dyzelinius autobusus, kodėl senų autobusų nuolatinis pirkimas niekam neužkliūva? Juolab žinant tai, kad Kaunas nė nesidomėjo naujų troleibusų įsigijimo galimybėmis ir vargu ar pateiks paraišką naujų troleibusų įsigijimui už ES struktūrinių fondų lėšas – Kaune ir vėl planuojama pirkti tik naujus autobusus. Puikiai žinome tai, kad Kaune naudoti autobusai perkami kasmet ir nuolat (jau nekalbant apie naujų autobusų įsigijimą už ES struktūrinių fondų lėšas). O kaip su troleibusais? Situacija, švelniai tariant, šiek tiek skiriasi – paskutinį kartą Kaune troleibusų parkas buvo atnaujintas 2007 metais, tai yra, prieš 9 metus.

Papildyta 2016-01-23. Nežinia, ar suveikė šis straipsnis, ar kitos aplinkybės, tačiau Kaune vakar prasidėjo sujudimas. Galima spėti, kad buvo nuspręsta išanalizuoti pateiktus pasiūlymus ir galbūt koreguoti techninio projekto reikalavimus, prieš paskelbiant pirkimų konkursą. Stipriai džiaugtis dar per anksti, tačiau tai vis tiek nuteikia optimistiškai – tikėkimės, kad Kaunas pagaliau sulauks naujesnių troleibusų. Nors, aišku, būtų smagu juos matyti ir Vilniuje…

Pirmajame vaizdo įraše – troleibusai Van Hool AG 300T Arnheme. Vaizdo įraše apačioje – taip pat Arnhemas, troleibusas Berkhof Premier AT18.

Papildyta 2016-01-25. Šiandien pasirodė straipsnelis naujienų portale „Kas vyksta Kaune“, pavadintas „Kauno planuose – nauji troleibusai“. Jame įmonės atstovė vėl kartoja teiginį, neva ne visi troleibusai tinka Kauno troleibusų tinklui na ir, žinoma, kalbama apie per didelį siūlomų troleibusų amžių. Straipsnyje taip pat rašoma, jog įmonės atstovė „atskleidė tik vieną detalę – Kaunui siūlomi troleibusai yra naujesni nei 1999-ti metai“ – ką gi, įdomu, anksčiau ar vėliau detalės, kurios dabar slepiamos, turėtų patekti į viešumą. Ne mažiau įdomus ir užsiminimas straipsnyje apie UAB „Kauno autobusai“ 2015 – 2020 metų strateginį planą, kuriame yra kalbama apie 60 naujų troleibusų įsigijimą. Su planu galima susipažinti ir štai ką jame galime perskaityti:

• Kadangi troleibusų ateitis Kauno mieste po 2025 m. nėra aiški, investicijos atsiperkančios vėliau nei iki 2025 m., nebus vykdomos.
• Gavus finansinę ES paramą, bus perkami nauji, o be paramos – 8–12 metų senumo naudoti autobusai.
• Nauji troleibusai yra brangūs ir jų įsigijimas, kol nėra žinomas troleibusų likimas po 2025 m., be ES paramos nėra tikslingas.

Tad kas bus perkama Kaune su ES parama – autobusai ar troleibusai? Kokiais kriterijais remiantis bus pasirenkama transporto rūšis? Pradėjus viešųjų pirkimų procedūras, siekiant įsigyti transporto priemones naudojantis ES struktūrinių fondų investicijomis, procedūros (konkursas, gamyba, testavimas) trunka 2 – 3 metus, kol naujos transporto priemonės pagaliau pradeda vežioti keleivius. Taigi, šiemet paskelbus pirkimų konkursą, naujos transporto priemonės atvyks 2018 – 2019 metais. Ar per 6 metus transporto priemonė (eksploatuojant ją Lietuvos viešajame transporte) atsiperka, ar per tiek laiko ji susidėvi? Beje, žurnalistams paminėto 60 naujų troleibusų įsigijimo strateginiame plane rasti taip ir nepavyko – bet galbūt šį skaičių galite rasti Jūs?

Papildyta 2016-02-11. Kaip sužinojome, „Kauno autobusai“ savo nusistatymo nepakeitė, todėl įmonės atstovаi pradėjo derybas dėl troleibusų Van Hool AG 300T pardavimo į Ukrainą.

 

 

 

[:ru]

(Straipsnis atnaujintas!) Įdomus sutapimas – paskutinę 2015 metų dieną troleibusas.lt paskelbtame straipsnyje buvo rašoma apie tai, kaip Kaune pernai buvo „ieškoma“ naudotų troleibusų – o nepraėjus ir dviems savaitėms, 2016 m. sausio 11 dieną, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas techninių specifikacijų projektas, informuojant apie įmonės „Kauno autobusai“ ketinimą pirkti naudotus žemagrindžius troleibusus.

Pernai buvo skelbiama, kad neatsirado nė vieno tiekėjo, galinčio pasiūlyti naudotų troleibusų Kauno miestui, todėl jie taip ir neatsirado. Taigi, ar ir šį kartą naudotų troleibusų pirkimas ir vėl organizuojamas dėl akių, tai yra tik tam, kad jį ir vėl būtų galima paskelbti neįvykusiu? O gal šį kartą bent viena įmonė galės pasiūlyti tinkamus konkurso sąlygoms troleibusus ir Kaune pagaliau atsiras jeigu ne nauji, tai bent naujesni troleibusai? Vienos iš įmonių, prekiaujančių naudotomis viešojo transporto priemonėmis, „Womy Equipment Supply B.V.“ atstovo manymu, toks scenarijus yra mažai tikėtinas. Įmonės atstovas teigia, kad šios dienos rinkoje nėra tokio transporto, kokį teigia norįs įsigyti pirkėjas, UAB „Kauno autobusai“.

Taigi, ko pageidauja „Kauno autobusai“? Ką gali pasiūlyti šis konkretus, ankstesniame konkurse dalyvavęs, tiekėjas? Kokio amžiaus seniausi troleibusai vežioja keleivius tokiose išsivysčiusiose ir turtingose Vakarų Europos valstybėse kaip Šveicarija? Kodėl „Kauno autobusų“ sąlygos būtent tokios? Visa tai ir pamėginkime pasiaiškinti.

Ko ieško „Kauno autobusai“?

Iš pirmo žvilgsnio techninių specifikacijų projektas atrodo neįtikėtinai paprastas. Ieškomų troleibusų talpa – nesvarbi, t.y., tiktų ir standartiniai 12 metrų, ir patikimumu nepasižymintys 15 metrų, ir prailginti 18 metrų troleibusai. Svarbiausia, kad jie būtų žemagrindžiai, turėtų bent 3 duris ir – štai laikas prieiti prie svarbiausių reikalavimų.

Pirmas reikalavimas – troleibusų ieškoma 12 vienetų. Antras – troleibusai turi būti ne senesni nei 1999 metų gamybos.

Taigi, jeigu tiekėjas turi bent vienu troleibusu mažiau – jis atkrenta. Jeigu troleibusas pagamintas seniau – tokio tiekėjo pasiūlymas irgi atkrenta.

Pirmiausia pagalvokime, kas yra svarbiau, ar transporto priemonės techninė būklė, jo priežiūros kokybė, nuvažiuotas kilometrų skaičius – ar visgi svarbiau yra rodiklis „pagaminimo metai“? Naujesnis = geresnis? Juk net apie Vilniuje važinėjančius Škoda 14Tr modelio troleibusus yra puikiai žinoma, kad senesni (1984 – 1985 metų gamybos) modeliai yra daug geresnės kokybės negu naujesnieji 14TrM (pagaminti 1999 metais). Pagal šį techninių specifikacijų projektą, atrodo, kad Kaunui visgi priimtiniau rinktis naujesnį, 1,5 milijono kilometrų nuvažiavusį troleibusą, negu senesnį, dar nepasiekusį ir 1 milijono km ridos.

Apie tai, kad žiūrėjimas vien į transporto priemonės amžių yra absurdiškas, buvo kalbėta forume, kuris įvyko 2015 m. lapkričio 18 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje. Pranešime buvo palyginti tokio pat amžiaus Vilniaus ir Rygos troleibusai Solaris Trollino – turėtų būti akivaizdu, kad skirtinga priežiūra lemia labai skirtingą transporto priemonių būklę. Tad ar tikrai amžius yra svarbiausias kriterijus? Gal geriau visgi kuo daugiau sužinoti kuo daugiau informacijos apie transporto priemonės techninę būklę, pvz., ar transporto priemonė tinkama eksploatacijai ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis (-30ºC ir pan.)?

Ką gali pasiūlyti rinka?

Tiems, kas domisi situacija, kas skaito pranešimus mūsų Facebook puslapyje, yra žinoma – daugybė miestų pastaraisiais metais pirko nemažai naujų troleibusų. Ne paslaptis, jais daugiausia buvo keičiami nežemagrindžiai troleibusai į žemagrindžius. Ar naujieji žemagrindžiai troleibusai geresni, patikimesni, lengviau eksploatuojami už senesnius nežemagrindžius – į tai šį kartą nesigilinsime, ne tokia yra straipsnio tema.

Taigi, tie, kas naujais keitė nežemagrindžius troleibusus, nieko tinkamo Kaunui pasiūlyti negali. Juo labiau, kad didžioji dalis senųjų nežemagrindžių troleibusų arba sunaikinti (jeigu nauji troleibusai buvo pirkti su ES parama), arba parduoti neturtingoms šalims (pvz., Ukrainai), kur nepaisant savo garbingo amžiaus, ir toliau vežioja keleivius.

Nedaug miestų keičia žemagrindžius troleibusus naujais. Kodėl? Atsakymas į šį klausimą toks – o kam jiems tai daryti? Kam jiems atsisakyti tokios transporto priemonės, kuri patikimai veikia, kuri neteršia daugiau negu jos įsigijimo metu ir t.t.? Žinoma, nauja transporto priemonė gali atrodyti gražiau (nors šis dėsnis galioja ne visada), gali būti patikimesnė ar pigesnė eksploatacija (tačiau vėlgi, niekam ne paslaptis, kad kuo daugiau elektronikos – tuo daugiau šansų kažkam sugesti, o naujesniame transporte elektronikos tikrai netrūksta). Na ir, reikia nepamiršti to, kad viskas kainuoja, tad už nupirktas transporto priemones kažkam teks sumokėti – arba keleiviams, mokant už bilietus brangiau, arba miesto biudžetui (kas taip pat yra tų pačių miesto gyventojų lėšos).

Bet sugrįžkime prie įmonės „Womy Equipment Supply B.V.“ – kokius troleibusus ji gali pasiūlyti, kiek jų, iš kur atvykusius ir t.t.

Nyderlanduose įsikūrusi kompanija šiuo metu turi devynis prailgintus 18 metrų troleibusus Van Hool AG 300T (straipsnio pradžioje matote tokio troleibuso nuotrauką, tik iš kito miesto, Solingeno). Troleibusai pagaminti 1993 – 1998 m., o keleivius jie prieš tai vežiojo Nyderlandų mieste Arnheme. Kaip teigė vienas troleibuso vairuotojas, dirbęs su šiais troleibusais, išskyrus vienintelį 1993 m. pagamintą troleibusą, kurio jis nerekomenduotų, kiti aštuoni (pagaminti 1997 – 1998 metais) yra puikios būklės ir dar ilgai gali vežioti keleivius. Šių aštuonių troleibusų rida – nuo 796483 km iki 858034 km, kas, tinkamai prižiūrint, nėra daug. Kuo dar ypatingi šie troleibusai iš Arnhemo? Jie turi 3.0 l dyzelinius variklius, kas leidžia lengvai manevruoti teritorijoje ar, esant nenumatytoms aplinkybėms maršrute (pvz., dėl eismo įvykio blokuotam eismui numatytoje trasoje) problematišką vietą apvažiuoti nenaudojant kontaktinio tinklo. Tikėtina kaina už vieną troleibusą – 35-40 tūkst. eurų. Galima paminėti ir tai, kad, pvz., Vilniuje tik troleibusams nuvažiavus ne mažiau 1 mln. kilometrų, būdavo atliekamas kapitalinis remontas. Ir dar. Šiuo metu keleivius įvairiuose Austrijos, Italijos, Šveicarijos, Vokietijos miestuose vežioja 144 Van Hool AG 300T modelio troleibusai (jeigu į eksploataciją sugrįžtų ir šie 8 – jų skaičius padidėtų iki 152).

Kaip matote, lyg tyčia, techninių specifikacijų (o būtent – reikalavimo dėl jų pirmosios registracijos datos) sąlygų neatitinka nė vienas iš šios įmonės šiuo metu turimų troleibusų.

Arnhemas palaipsniui gauna užsakytus naujus Hess SwissTrolley 4 (BGT-N1D) troleibusus, todėl dar šiemet bus parduodami 8 vienetai Berkhof Premier AT18 troleibusų (5 vnt. pagaminti 2000 metais ir 3 vnt. – 2001 metais), o kitąmet planuojama naujais pakeisti ir likusius 12 vnt. troleibusų Berkhof Premier AT18 (pagamintų 2002 m.). Taigi, iš viso 20 puikių troleibusų. Kaip atrodo šie troleibusai Arnheme, galite pamatyti šiame puslapyje esančiose nuotraukose.

Pasirodžius informacijai apie techninių specifikacijų projektą, buvo kreiptasi į įmonę Womy, teiraujantis, ar jie turi galimybę dalyvauti šiame konkurse, ar gali pasiūlyti pageidaujamus troleibusus ir t.t.

Buvo gautas atsakymas, kad įmonė nežino, ar dalyvaus šiame viešųjų pirkimų konkurse. Pirmas dalykas – reikalaujamas per naujas troleibusų amžius. Antra, troleibusus parduodanti įmonė neturėjo informacijos, ar Kaune įrengtas kontaktinis tinklas tinkamas šiems troleibusams (o jei troleibusams reikalingi kokie pakeitimai, įmonė nežino, kiek tai kainuotų). Įmonės atstovo teigimu, neturint atsakymų į šiuos klausimus, pradėti formuoti pasiūlymą ir ruošti konkursinius dokumentus problematiška. Jo teigimu, vargu ar verta dalyvauti šiame konkurse, nes „naudoti troleibusai yra likvidi prekė“, tai yra, juos bus nesunku parduoti ten, kur nebus sudaromos šios kliūtys.

Ar šiame konkurse pretenduoja dalyvauti ir kiti galimi tiekėjai – per šį trumpą laiką išsiaiškinti, deja, nepavyko.

Šveicarai – tokie neturtingi, kad važinėja senais troleibusais

Išnagrinėti visuose Vakarų Europos miestuose eksploatuojamų troleibusų amžių užimtų daug laiko, o ir skaityti pavargtumėte. Buvo nuspręsta panagrinėti situaciją valstybėje, kuri turbūt nedaug kam pasirodys labai varginga. Šveicarija. Kadangi dalyje miestų dalis transporto priemonių parko atnaujinta, dalis – ne, žemiau esančioje lentelėje yra išvardinti tik seniausi ir šiuo metu naudojami keleivių pervežimui troleibusai. Atkreipkite dėmesį – naudojami ir dabar, t.y., šiuo metu dar neparduodami.

Sunku patikėti, ar ne? Šveicarijoje keleivius vežioja tokie seni troleibusai – net senesni negu Lietuvoje?! Ir didžiausiuose miestuose, ir (neoficialioje) sostinėje – toks nenaujas viešasis transportas?

Vietoj išvadų. Kodėl ieškoma pirkti tokių troleibusų, kokių turbūt nėra?

Mums Lietuvoje, žinoma, visada reikia visko naujesnio. Nes tai, kas nauja (lietuviai juk žino) – geriau. Nes mes juk to nusipelnėme, ar ne? Tiek metų vargę, dabar privalome turėti viską, kas naujausia. Tik štai siekdami visko naujesnio ir geresnio, taip ir liekame prie suskilusios geldos…

Visgi neapleidžia jausmas, kad šį kartą nieko naujesnio nupirkti nė neketinama. Ne paslaptis, kaip kartais pas mus skelbiami viešųjų pirkimų konkursai – neretai iš anksto žinomas ir jų laimėtojas, ir jų pralaimėtojas.

Naujesnių troleibusų dažniausiai neskubama pardavinėti, jeigu jie puikiai tarnauja. Tad ką šį kartą darys Kaunas – ar ir vėl pakartos pernykštį scenarijų „nėra tinkamų pasiūlymų, konkursas neįvyko“, ar visgi sieks sudaryti tokias konkursų sąlygas, kad būtų pirmiausia žiūrima ne į tokį banalų kriterijų kaip pagaminimo data, bet į kokybinius transporto priemonių parametrus?

Pasirodžius straipsniui, buvo sulaukta komentarų, ar tikslinga yra pirkti senus troleibusus. Į tai yra kitas, labai paprastas kontr-klausimas – o kodėl tikslinga yra pirkti senus dyzelinius autobusus, kodėl senų autobusų nuolatinis pirkimas niekam neužkliūva? Juolab žinant tai, kad Kaunas nė nesidomėjo naujų troleibusų įsigijimo galimybėmis ir vargu ar pateiks paraišką naujų troleibusų įsigijimui už ES struktūrinių fondų lėšas – Kaune ir vėl planuojama pirkti tik naujus autobusus. Puikiai žinome tai, kad Kaune naudoti autobusai perkami kasmet ir nuolat (jau nekalbant apie naujų autobusų įsigijimą už ES struktūrinių fondų lėšas). O kaip su troleibusais? Situacija, švelniai tariant, šiek tiek skiriasi – paskutinį kartą Kaune troleibusų parkas buvo atnaujintas 2007 metais, tai yra, prieš 9 metus.

Papildyta 2016-01-23. Nežinia, ar suveikė šis straipsnis, ar kitos aplinkybės, tačiau Kaune vakar prasidėjo sujudimas. Galima spėti, kad buvo nuspręsta išanalizuoti pateiktus pasiūlymus ir galbūt koreguoti techninio projekto reikalavimus, prieš paskelbiant pirkimų konkursą. Stipriai džiaugtis dar per anksti, tačiau tai vis tiek nuteikia optimistiškai – tikėkimės, kad Kaunas pagaliau sulauks naujesnių troleibusų. Nors, aišku, būtų smagu juos matyti ir Vilniuje…

Pirmajame vaizdo įraše – troleibusai Van Hool AG 300T Arnheme. Vaizdo įraše apačioje – taip pat Arnhemas, troleibusas Berkhof Premier AT18.

Papildyta 2016-01-25. Šiandien pasirodė straipsnelis naujienų portale „Kas vyksta Kaune“, pavadintas „Kauno planuose – nauji troleibusai“. Jame įmonės atstovė vėl kartoja teiginį, neva ne visi troleibusai tinka Kauno troleibusų tinklui na ir, žinoma, kalbama apie per didelį siūlomų troleibusų amžių. Straipsnyje taip pat rašoma, jog įmonės atstovė „atskleidė tik vieną detalę – Kaunui siūlomi troleibusai yra naujesni nei 1999-ti metai“ – ką gi, įdomu, anksčiau ar vėliau detalės, kurios dabar slepiamos, turėtų patekti į viešumą. Ne mažiau įdomus ir užsiminimas straipsnyje apie UAB „Kauno autobusai“ 2015 – 2020 metų strateginį planą, kuriame yra kalbama apie 60 naujų troleibusų įsigijimą. Su planu galima susipažinti ir štai ką jame galime perskaityti:

• Kadangi troleibusų ateitis Kauno mieste po 2025 m. nėra aiški, investicijos atsiperkančios vėliau nei iki 2025 m., nebus vykdomos.
• Gavus finansinę ES paramą, bus perkami nauji, o be paramos – 8–12 metų senumo naudoti autobusai.
• Nauji troleibusai yra brangūs ir jų įsigijimas, kol nėra žinomas troleibusų likimas po 2025 m., be ES paramos nėra tikslingas.

Tad kas bus perkama Kaune su ES parama – autobusai ar troleibusai? Kokiais kriterijais remiantis bus pasirenkama transporto rūšis? Pradėjus viešųjų pirkimų procedūras, siekiant įsigyti transporto priemones naudojantis ES struktūrinių fondų investicijomis, procedūros (konkursas, gamyba, testavimas) trunka 2 – 3 metus, kol naujos transporto priemonės pagaliau pradeda vežioti keleivius. Taigi, šiemet paskelbus pirkimų konkursą, naujos transporto priemonės atvyks 2018 – 2019 metais. Ar per 6 metus transporto priemonė (eksploatuojant ją Lietuvos viešajame transporte) atsiperka, ar per tiek laiko ji susidėvi? Beje, žurnalistams paminėto 60 naujų troleibusų įsigijimo strateginiame plane rasti taip ir nepavyko – bet galbūt šį skaičių galite rasti Jūs?

Papildyta 2016-02-11. Kaip sužinojome, „Kauno autobusai“ savo nusistatymo nepakeitė, todėl įmonės atstovаi pradėjo derybas dėl troleibusų Van Hool AG 300T pardavimo į Ukrainą.

 

 

 

[:en]

(Straipsnis atnaujintas!) Įdomus sutapimas – paskutinę 2015 metų dieną troleibusas.lt paskelbtame straipsnyje buvo rašoma apie tai, kaip Kaune pernai buvo „ieškoma“ naudotų troleibusų – o nepraėjus ir dviems savaitėms, 2016 m. sausio 11 dieną, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas techninių specifikacijų projektas, informuojant apie įmonės „Kauno autobusai“ ketinimą pirkti naudotus žemagrindžius troleibusus.

Pernai buvo skelbiama, kad neatsirado nė vieno tiekėjo, galinčio pasiūlyti naudotų troleibusų Kauno miestui, todėl jie taip ir neatsirado. Taigi, ar ir šį kartą naudotų troleibusų pirkimas ir vėl organizuojamas dėl akių, tai yra tik tam, kad jį ir vėl būtų galima paskelbti neįvykusiu? O gal šį kartą bent viena įmonė galės pasiūlyti tinkamus konkurso sąlygoms troleibusus ir Kaune pagaliau atsiras jeigu ne nauji, tai bent naujesni troleibusai? Vienos iš įmonių, prekiaujančių naudotomis viešojo transporto priemonėmis, „Womy Equipment Supply B.V.“ atstovo manymu, toks scenarijus yra mažai tikėtinas. Įmonės atstovas teigia, kad šios dienos rinkoje nėra tokio transporto, kokį teigia norįs įsigyti pirkėjas, UAB „Kauno autobusai“.

Taigi, ko pageidauja „Kauno autobusai“? Ką gali pasiūlyti šis konkretus, ankstesniame konkurse dalyvavęs, tiekėjas? Kokio amžiaus seniausi troleibusai vežioja keleivius tokiose išsivysčiusiose ir turtingose Vakarų Europos valstybėse kaip Šveicarija? Kodėl „Kauno autobusų“ sąlygos būtent tokios? Visa tai ir pamėginkime pasiaiškinti.

Ko ieško „Kauno autobusai“?

Iš pirmo žvilgsnio techninių specifikacijų projektas atrodo neįtikėtinai paprastas. Ieškomų troleibusų talpa – nesvarbi, t.y., tiktų ir standartiniai 12 metrų, ir patikimumu nepasižymintys 15 metrų, ir prailginti 18 metrų troleibusai. Svarbiausia, kad jie būtų žemagrindžiai, turėtų bent 3 duris ir – štai laikas prieiti prie svarbiausių reikalavimų.

Pirmas reikalavimas – troleibusų ieškoma 12 vienetų. Antras – troleibusai turi būti ne senesni nei 1999 metų gamybos.

Taigi, jeigu tiekėjas turi bent vienu troleibusu mažiau – jis atkrenta. Jeigu troleibusas pagamintas seniau – tokio tiekėjo pasiūlymas irgi atkrenta.

Pirmiausia pagalvokime, kas yra svarbiau, ar transporto priemonės techninė būklė, jo priežiūros kokybė, nuvažiuotas kilometrų skaičius – ar visgi svarbiau yra rodiklis „pagaminimo metai“? Naujesnis = geresnis? Juk net apie Vilniuje važinėjančius Škoda 14Tr modelio troleibusus yra puikiai žinoma, kad senesni (1984 – 1985 metų gamybos) modeliai yra daug geresnės kokybės negu naujesnieji 14TrM (pagaminti 1999 metais). Pagal šį techninių specifikacijų projektą, atrodo, kad Kaunui visgi priimtiniau rinktis naujesnį, 1,5 milijono kilometrų nuvažiavusį troleibusą, negu senesnį, dar nepasiekusį ir 1 milijono km ridos.

Apie tai, kad žiūrėjimas vien į transporto priemonės amžių yra absurdiškas, buvo kalbėta forume, kuris įvyko 2015 m. lapkričio 18 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje. Pranešime buvo palyginti tokio pat amžiaus Vilniaus ir Rygos troleibusai Solaris Trollino – turėtų būti akivaizdu, kad skirtinga priežiūra lemia labai skirtingą transporto priemonių būklę. Tad ar tikrai amžius yra svarbiausias kriterijus? Gal geriau visgi kuo daugiau sužinoti kuo daugiau informacijos apie transporto priemonės techninę būklę, pvz., ar transporto priemonė tinkama eksploatacijai ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis (-30ºC ir pan.)?

Ką gali pasiūlyti rinka?

Tiems, kas domisi situacija, kas skaito pranešimus mūsų Facebook puslapyje, yra žinoma – daugybė miestų pastaraisiais metais pirko nemažai naujų troleibusų. Ne paslaptis, jais daugiausia buvo keičiami nežemagrindžiai troleibusai į žemagrindžius. Ar naujieji žemagrindžiai troleibusai geresni, patikimesni, lengviau eksploatuojami už senesnius nežemagrindžius – į tai šį kartą nesigilinsime, ne tokia yra straipsnio tema.

Taigi, tie, kas naujais keitė nežemagrindžius troleibusus, nieko tinkamo Kaunui pasiūlyti negali. Juo labiau, kad didžioji dalis senųjų nežemagrindžių troleibusų arba sunaikinti (jeigu nauji troleibusai buvo pirkti su ES parama), arba parduoti neturtingoms šalims (pvz., Ukrainai), kur nepaisant savo garbingo amžiaus, ir toliau vežioja keleivius.

Nedaug miestų keičia žemagrindžius troleibusus naujais. Kodėl? Atsakymas į šį klausimą toks – o kam jiems tai daryti? Kam jiems atsisakyti tokios transporto priemonės, kuri patikimai veikia, kuri neteršia daugiau negu jos įsigijimo metu ir t.t.? Žinoma, nauja transporto priemonė gali atrodyti gražiau (nors šis dėsnis galioja ne visada), gali būti patikimesnė ar pigesnė eksploatacija (tačiau vėlgi, niekam ne paslaptis, kad kuo daugiau elektronikos – tuo daugiau šansų kažkam sugesti, o naujesniame transporte elektronikos tikrai netrūksta). Na ir, reikia nepamiršti to, kad viskas kainuoja, tad už nupirktas transporto priemones kažkam teks sumokėti – arba keleiviams, mokant už bilietus brangiau, arba miesto biudžetui (kas taip pat yra tų pačių miesto gyventojų lėšos).

Bet sugrįžkime prie įmonės „Womy Equipment Supply B.V.“ – kokius troleibusus ji gali pasiūlyti, kiek jų, iš kur atvykusius ir t.t.

Nyderlanduose įsikūrusi kompanija šiuo metu turi devynis prailgintus 18 metrų troleibusus Van Hool AG 300T (straipsnio pradžioje matote tokio troleibuso nuotrauką, tik iš kito miesto, Solingeno). Troleibusai pagaminti 1993 – 1998 m., o keleivius jie prieš tai vežiojo Nyderlandų mieste Arnheme. Kaip teigė vienas troleibuso vairuotojas, dirbęs su šiais troleibusais, išskyrus vienintelį 1993 m. pagamintą troleibusą, kurio jis nerekomenduotų, kiti aštuoni (pagaminti 1997 – 1998 metais) yra puikios būklės ir dar ilgai gali vežioti keleivius. Šių aštuonių troleibusų rida – nuo 796483 km iki 858034 km, kas, tinkamai prižiūrint, nėra daug. Kuo dar ypatingi šie troleibusai iš Arnhemo? Jie turi 3.0 l dyzelinius variklius, kas leidžia lengvai manevruoti teritorijoje ar, esant nenumatytoms aplinkybėms maršrute (pvz., dėl eismo įvykio blokuotam eismui numatytoje trasoje) problematišką vietą apvažiuoti nenaudojant kontaktinio tinklo. Tikėtina kaina už vieną troleibusą – 35-40 tūkst. eurų. Galima paminėti ir tai, kad, pvz., Vilniuje tik troleibusams nuvažiavus ne mažiau 1 mln. kilometrų, būdavo atliekamas kapitalinis remontas. Ir dar. Šiuo metu keleivius įvairiuose Austrijos, Italijos, Šveicarijos, Vokietijos miestuose vežioja 144 Van Hool AG 300T modelio troleibusai (jeigu į eksploataciją sugrįžtų ir šie 8 – jų skaičius padidėtų iki 152).

Kaip matote, lyg tyčia, techninių specifikacijų (o būtent – reikalavimo dėl jų pirmosios registracijos datos) sąlygų neatitinka nė vienas iš šios įmonės šiuo metu turimų troleibusų.

Arnhemas palaipsniui gauna užsakytus naujus Hess SwissTrolley 4 (BGT-N1D) troleibusus, todėl dar šiemet bus parduodami 8 vienetai Berkhof Premier AT18 troleibusų (5 vnt. pagaminti 2000 metais ir 3 vnt. – 2001 metais), o kitąmet  planuojama naujais pakeisti ir likusius 12 vnt. troleibusų Berkhof Premier AT18 (pagamintų 2002 m.). Taigi, iš viso 20 puikių troleibusų. Kaip atrodo šie troleibusai Arnheme, galite pamatyti šiame puslapyje esančiose nuotraukose.

Pasirodžius informacijai apie techninių specifikacijų projektą, buvo kreiptasi į įmonę Womy, teiraujantis, ar jie turi galimybę dalyvauti šiame konkurse, ar gali pasiūlyti pageidaujamus troleibusus ir t.t.

Buvo gautas atsakymas, kad įmonė nežino, ar dalyvaus šiame viešųjų pirkimų konkurse. Pirmas dalykas – reikalaujamas per naujas troleibusų amžius. Antra, troleibusus parduodanti įmonė neturėjo informacijos, ar Kaune įrengtas kontaktinis tinklas tinkamas šiems troleibusams (o jei troleibusams reikalingi kokie pakeitimai, įmonė nežino, kiek tai kainuotų). Įmonės atstovo teigimu, neturint atsakymų į šiuos klausimus, pradėti formuoti pasiūlymą ir ruošti konkursinius dokumentus problematiška. Jo teigimu, vargu ar verta dalyvauti šiame konkurse, nes „naudoti troleibusai yra likvidi prekė“, tai yra, juos bus nesunku parduoti ten, kur nebus sudaromos šios kliūtys.

Ar šiame konkurse pretenduoja dalyvauti ir kiti galimi tiekėjai – per šį trumpą laiką išsiaiškinti, deja, nepavyko.

Šveicarai – tokie neturtingi, kad važinėja senais troleibusais

Išnagrinėti visuose Vakarų Europos miestuose eksploatuojamų troleibusų amžių užimtų daug laiko, o ir skaityti pavargtumėte. Buvo nuspręsta panagrinėti situaciją valstybėje, kuri turbūt nedaug kam pasirodys labai varginga. Šveicarija. Kadangi dalyje miestų dalis transporto priemonių parko atnaujinta, dalis – ne, žemiau esančioje lentelėje yra išvardinti tik seniausi ir šiuo metu naudojami keleivių pervežimui troleibusai. Atkreipkite dėmesį – naudojami ir dabar, t.y., šiuo metu dar neparduodami.

Sunku patikėti, ar ne? Šveicarijoje keleivius vežioja tokie seni troleibusai – net senesni negu Lietuvoje?! Ir didžiausiuose miestuose, ir (neoficialioje) sostinėje – toks nenaujas viešasis transportas?

Vietoj išvadų. Kodėl ieškoma pirkti tokių troleibusų, kokių turbūt nėra?

Mums Lietuvoje, žinoma, visada reikia visko naujesnio. Nes tai, kas nauja (lietuviai juk žino) – geriau. Nes mes juk to nusipelnėme, ar ne? Tiek metų vargę, dabar privalome turėti viską, kas naujausia. Tik štai siekdami visko naujesnio ir geresnio, taip ir liekame prie suskilusios geldos…

Visgi neapleidžia jausmas, kad šį kartą nieko naujesnio nupirkti nė neketinama. Ne paslaptis, kaip kartais pas mus skelbiami viešųjų pirkimų konkursai – neretai iš anksto žinomas ir jų laimėtojas, ir jų pralaimėtojas.

Naujesnių troleibusų dažniausiai neskubama pardavinėti, jeigu jie puikiai tarnauja. Tad ką šį kartą darys Kaunas – ar ir vėl pakartos pernykštį scenarijų „nėra tinkamų pasiūlymų, konkursas neįvyko“, ar visgi sieks sudaryti tokias konkursų sąlygas, kad būtų pirmiausia žiūrima ne į tokį banalų kriterijų kaip pagaminimo data, bet į kokybinius transporto priemonių parametrus?

Pasirodžius straipsniui, buvo sulaukta komentarų, ar tikslinga yra pirkti senus troleibusus. Į tai yra kitas, labai paprastas kontr-klausimas – o kodėl tikslinga yra pirkti senus dyzelinius autobusus, kodėl senų autobusų nuolatinis pirkimas niekam neužkliūva? Juolab žinant tai, kad Kaunas nė nesidomėjo naujų troleibusų įsigijimo galimybėmis ir vargu ar pateiks paraišką naujų troleibusų įsigijimui už ES struktūrinių fondų lėšas – Kaune ir vėl planuojama pirkti tik naujus autobusus. Puikiai žinome tai, kad Kaune naudoti autobusai perkami kasmet ir nuolat (jau nekalbant apie naujų autobusų įsigijimą už ES struktūrinių fondų lėšas). O kaip su troleibusais? Situacija, švelniai tariant, šiek tiek skiriasi – paskutinį kartą Kaune troleibusų parkas buvo atnaujintas 2007 metais, tai yra, prieš 9 metus.

Papildyta 2016-01-23. Nežinia, ar suveikė šis straipsnis, ar kitos aplinkybės, tačiau Kaune vakar prasidėjo sujudimas. Galima spėti, kad buvo nuspręsta išanalizuoti pateiktus pasiūlymus ir galbūt koreguoti techninio projekto reikalavimus, prieš paskelbiant pirkimų konkursą. Stipriai džiaugtis dar per anksti, tačiau tai vis tiek nuteikia optimistiškai – tikėkimės, kad Kaunas pagaliau sulauks naujesnių troleibusų. Nors, aišku, būtų smagu juos matyti ir Vilniuje…

Pirmajame vaizdo įraše – troleibusai Van Hool AG 300T Arnheme. Vaizdo įraše apačioje – taip pat Arnhemas, troleibusas Berkhof Premier AT18.

Papildyta 2016-01-25. Šiandien pasirodė straipsnelis naujienų portale „Kas vyksta Kaune“, pavadintas „Kauno planuose – nauji troleibusai“. Jame įmonės atstovė vėl kartoja teiginį, neva ne visi troleibusai tinka Kauno troleibusų tinklui na ir, žinoma, kalbama apie per didelį siūlomų troleibusų amžių. Straipsnyje taip pat rašoma, jog įmonės atstovė „atskleidė tik vieną detalę – Kaunui siūlomi troleibusai yra naujesni nei 1999-ti metai“ – ką gi, įdomu, anksčiau ar vėliau detalės, kurios dabar slepiamos, turėtų patekti į viešumą. Ne mažiau įdomus ir užsiminimas straipsnyje apie UAB „Kauno autobusai“ 2015 – 2020 metų strateginį planą, kuriame yra kalbama apie 60 naujų troleibusų įsigijimą. Su planu galima susipažinti ir štai ką jame galime perskaityti:

• Kadangi troleibusų ateitis Kauno mieste po 2025 m. nėra aiški, investicijos atsiperkančios vėliau nei iki 2025 m., nebus vykdomos.
• Gavus finansinę ES paramą, bus perkami nauji, o be paramos – 8–12 metų senumo naudoti autobusai.
• Nauji troleibusai yra brangūs ir jų įsigijimas, kol nėra žinomas troleibusų likimas po 2025 m., be ES paramos nėra tikslingas.

Tad kas bus perkama Kaune su ES parama – autobusai ar troleibusai? Kokiais kriterijais remiantis bus pasirenkama transporto rūšis? Pradėjus viešųjų pirkimų procedūras, siekiant įsigyti transporto priemones naudojantis ES struktūrinių fondų investicijomis, procedūros (konkursas, gamyba, testavimas) trunka 2 – 3 metus, kol naujos transporto priemonės pagaliau pradeda vežioti keleivius. Taigi, šiemet paskelbus pirkimų konkursą, naujos transporto priemonės atvyks 2018 – 2019 metais. Ar per 6 metus transporto priemonė (eksploatuojant ją Lietuvos viešajame transporte) atsiperka, ar per tiek laiko ji susidėvi? Beje, žurnalistams paminėto 60 naujų troleibusų įsigijimo strateginiame plane rasti taip ir nepavyko – bet galbūt šį skaičių galite rasti Jūs?

Papildyta 2016-02-11. Kaip sužinojome, „Kauno autobusai“ savo nusistatymo nepakeitė, todėl įmonės atstovаi pradėjo derybas dėl troleibusų Van Hool AG 300T pardavimo į Ukrainą.

 

 

 

[:]