[:lt]

 Trečiadienį, 2015-10-14, įvyks Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis Nr. 10. Jame SĮ „Susisiekimo paslaugos“ l.e.p. direktorė Modesta Gusarovienė pristatys du klausimus, susijusius su Vilniaus miesto viešuoju transportu:
22. „Dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ elektroninio bilieto įrangos nuomos įkainių nustatymo“ (Nr. A1-253) ir
23. „Dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto sistemos organizavimo funkcijoms vykdyti tenkančios viešojo transporto bilietų pardavimo pajamų dalies nustatymo“ (Nr. A1-265)

Kaip žinia, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dabar yra tik keleivių pervežimu užsiimanti įmonė. Už maršrutų planavimą, tvarkaraščius, viešojo transporto stotelių paviljonus, visų tipų bilietus (ir, pagal įstatus, net galinti teikti keleivių pervežimo paslaugas!) yra atsakinga kita savivaldybės įmonė – „Susisiekimo paslaugos“, už savo darbą gaunanti atitinkamas pajamas.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ susimažina maržą už parduotus bilietus net 1 (vienu) procentiniu punktu

Dar tebevykstant rinkimų batalijoms į šios kadencijos savivaldybės tarybą, ketinantys patekti į miesto tarybą dažnai buvo piktinosi, kad 15%, kuriuos pasiima SĮ „Susisiekimo paslaugos“ už kiekvieną parduotą bilietą, yra per daug, nes kituose Europos miestuose atitinkamos įmonės pasiima vos 5-7%. Galima spėti, kad 7% teks laukti ilgokai, nes dabar įmonė „Susisiekimo paslaugos“, sumažinusi bilietų gamybos ir platinimo kaštus, dabar savivaldybės prašo, kad jų marža būtų sumažinta vienu procentiniu punktu, iki 14%. Nes daugiau niekaip neišeina. Štai kaip visa tai argumentuojama:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/2015/10/sispdalisuzbilietus1007.pdf”]

Labai įdomių dalykų čia galima pastebėti, visgi panagrinėkim tik kelis iš jų:

4 psl., „Pajamų dalies, tenkančios vežėjui ir SĮ „Susiekimo paslaugos“ dinamika, mln. Eur“. Nuo 2013-01-01 įsigaliojo lengvatinis PVM tarifas viešojo transporto bilietams (iki tol nuo 2009 metų buvo 21%) – ir galima spėti, kad pirmiausia dėl šios priežasties 2013-taisiais metais pajamos už bilietus buvo didesnės. Įdomu (ir tuo pačiu liūdna), kad ir šiemet, ir 2016 m. prognozuojamas pajamų už parduotus bilietus mažėjimas – viešas prisipažinimas, kad keleivių mažėja? Bet, kaip matome iš įmonės planų investicijoms, tame problemos nematoma.

5 psl. Jeigu skaitėte pirmąjį pristatymo puslapį, matėte, kad galimybė mažinti pajamų dalį buvo aiškinama sumažėjusiais gamybos ir platinimo kaštais. Tačiau šioje lentelėje matome, kokios išlaidos bus mažinamos – „Investicijoms skiriamos lėšos kokybės gerinimui ir plėtrai“. Žodžiu, kokybė puiki, jos gerinti nebereikia – o va kituose dalykuose taupyti neįmanoma.

7 psl., „Investicijos“. Labai įdomūs skaičiai. Pasirodo, keleivių pritraukimas – vienas iš mažiausiai svarbių dalykų, bent jau tą rodo planuojamos investicijos. Net 5 kartus daugiau lėšų planuojama skirti elektroninių paslaugų plėtrai ir net 8 kartus – bilietų įrangai vežėjams. Tačiau kaip matome iš kito taryboje svarstomo klausimo, nuo šiol bilietų įrangą vežėjams teks nuomotis – tad ar tikrai biznį iš bilietų įrangos galima vadinti investicija?

Naujesni, spalvoti el.bilieto komposteriai – už abonementinį mokestį

Pasirodo, privataus vežėjo atėjimui į Vilnių įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ruošėsi, įsigydama naujesnės, galbūt kokybiškesnės įrangos, skirtos elektroninio bilieto sistemai transporto priemonėse. Tai – 100 vnt. borto kompiuterių EM126ik ir 100 vnt. jų laikiklių Emtest DEM 126i-29, taip pat 140 elektroninių kortelių skaitytuvų EM316iT su spalvotais ekranais. Iš viso už šią įrangą įmonė sumokėjo 382038,80€. Kadangi privataus vežėjo kol kas dar nėra, buvo nuspręsta šią įrangą leisti naudoti įmonei „Vilniaus viešasis transportas“.

Žinoma, ne už ačiū. Istorija nutyli, kokios sąlygos buvo ruošiamos privačiam vežėjui ir ar jam būtų tekę už šią įrangą mokėti – panagrinėkime, kokios sąlygos siūlomos įmonei „Vilniaus viešasis transportas“.

Įrangai numatomas 5 metų naudingo tarnavimo laikas (turbūt ši įranga patikimesnė, nes dabar eksploatuojama tiek nelabai atlaiko), o vieno mėnesio nuomos įkainiai tokie: 40,17€ už borto kompiuterį + 12,58€ už jo laikiklį ir 19,84€ už kortelių skaitytuvą. Kas mėnesį.

Ir štai čia matosi gražūs dalykai. „Investicijos“, vadinasi (kaip matėte aukščiau). Tik klausimas, ar investuoja tie, kurie skelbiasi, ar tie, kuriems investuoti tenka?

Sumokėjusi 380 tūkst. eurų, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ tikisi susirinkti 480 tūkst. eurų, taigi tikimasi 26,5% pelno. Penktadienį, 2015-10-09, buvo mėginama „Susisiekimo paslaugose“ sužinoti daugiau informacijos apie šią įrangą (pradedant bent pagrindinėmis techninėmis savybėmis, baigiant – aptarnavimo sąlygomis). Telefono ragelyje vienas specialistas keitė kitą, bet pageidaujamos informacijos sužinoti taip ir nepavyko, kol vienas iš pašnekovų pasiūlė parašyti jam el. paštu, o tada jau bendromis jėgomis į klausimus atsakys. Pirmadienį atsakymų nebuvo gauta ir tik antradienį, paruošus šį straipsnį „eteriui“, buvo gauti Artūro Lapinsko, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Smart Vilnius departamento vadovo, atsakymai, kuriuos ir pateikiame.

1. Kiek yra parengtų nuomai naujo modelio borto kompiuterių / el. kortelių skaitytuvų?
100 borto kompiuterių, 140 komposterių. Tai nereiškia, kad jie visi bus panaudoti. VVT patys renkasi, ko ir kiek jie norėtų panaudoti. Yra susitarimas, kad ši įranga būtų sumontuota tose transporto priemonėse, kurios pačios yra naujos ir jomis naudojasi daugiausia keleivių – norime, kad pokytį pajaustų kuo daugiau žmonių. 

2. Ar naujo tipo borto kompiuteriai ir skaitytuvai pilnai tarpusavyje suderinami su senaisiais (t.y., ar gali būti įrengtas naujas skaitytuvas prie seno tipo borto kompiuterio ir atvirkščiai)?
Naujo tipo borto kompiuteriai veikia ir su senais, ir su naujais komposteriais. Seno tipo borto kompiuteriai su naujais komposteriais neveikia, kadangi skiriasi jų bendravimo protokolai. Teoriškai (o ir praktiškai išbandėme) galima jungti prie naujo borto kompiuterio du skirtingus komposterius vienu metu (seną ir naują), tačiau gamintojas nerekomenduoja maišyti vienoje transporto priemonėje skirtingų komposterių.

3. Ar SĮ SP savo lėšomis tvarkys, keis sugedusią nuomojamą įrangą, ar tai savo lėšomis turės daryti nuomininkas (t.y., ar gedimų aptarnavimas yra įtrauktas į įkainius)?
SĮSP prisiima visus garantinius įsipareigojimus. Įrangos montavimą ir aptarnavimą šiuo metu vykdo VVT, tad nėra būtinybės kartu teikti ir priežiūros bei montavimo paslaugas.

4. Ar naujoji įranga buvo išbandyta Vilniuje, ir ar išbandymų metu naujoji įranga buvo komplektuojama su senąja, taip įsitikinant jos suderinamumu?
Siūloma įranga praėjo visus testavimo etapus VVT bandymų stende. Pokalbiuose su VVT nebuvo išreikšta galimybė naudoti kartu senąją ir naująją įrangą, tad toks scenarijus buvo testuotas tik mūsų turimomis priemonėmis.

5. Gal įmanoma gauti pagrindinių naujo modelio įrangos privalumų (lyginant su senąja) aprašymą (pvz., geresnis matomumas, geresnis reakcijos laikas, didesnis atsparumas temperatūros svyravimams ir t.t.)?
Naujojo tipo komposteriai turi spalvinį ekraną, tad jie pasižymi geresniu informacijos atvaizdavimo kontrastu. Visi kiti parametrai yra tokie patys.

troleibusas.lt komentaras: Lyg ir logiška, kad nauja įranga, už kurią dar tenka ir nuomos mokesčius mokėti, būtų montuojama į naujesnes transporto priemones (juk didesnė tikimybė, kad tokios transporto priemonės daugiau laiko dirbs, o ne bus remontuojamos). Visgi tai tuo pačiu turbūt reiškia, kad troleibusuose jos nematysime – nes naujų troleibusų pas mus (bent kol kas) nėra. Gaila, kad VVT nepagalvojo, kad gali būti poreikis kartu naudoti ir seną, ir naują įrangą – taip išeina, kad dabar, pritrūkus vos vieno iš trijų senojo tipo skaitytuvų, VVT gali tekti nuomotis pilną komplektą ir už tai kas mėnesį mokėti virš 100 eurų. Įdomu ir tai, kad SĮSP teigia prisiimantys garantinius įsipareigojimus, tačiau neaišku, ar jie taikomi visam nuomos laikotarpiui, ar tik tam, kurį suteikia gamintojas. Dėl priežiūros ir montavimo paslaugų – taip, VVT tai atlieka patys (1-ajame troleibusų parke), tačiau, jei jau planuojama apie paslaugas privačiam vežėjui, kodėl nenustatomi šios paslaugos įkainiai tai privačiai įmonei (ar borto kompiuterius ir skaitytuvus privatininkui privalės tvarkyti VVT)?

Tikimės, kad bent dalis klausimų, kurie kilo nagrinėjant šiuos du rytojaus miesto tarybos klausimus, pasirodys įdomūs ir miesto tarybos nariams. Taip pat tikimės, kad bus susimąstyta, kas svarbiau – ar investicijos į modernius ir brangius blizgučius, ar investicijos į viešojo transporto klientų išsaugojimą ir pritraukimą.

Papildyta (2015-10-14). Gautas komentaras dėl planuojamų didesnių pajamų už elektroninio bilieto įrangos nuomą negu buvo patirtos jų įsigijimo išlaidos. Pabrangimas argumentuojamas tuo, kad įranga buvo ilgai laikoma sandėlyje ir dabar jau net jos garantija yra pasibaigusi, todėl būtinas įrangos draudimas. Iš visų gautų draudimo pasiūlymų naudingiausias buvo 20% įrangos vertės – todėl tai ir yra įskaičiuota į didesnę nuomos kainą. Kyla klausimas, kodėl tas, kuris nuomojasi įrangą, turi patirti papildomas išlaidas nuomai dėl to, kad nuomotojas tol slėpė įrangą sandėliuose, kol ši paseno tiek, kad jai gamintojas (pardavėjas) nebesuteikia garantijos?

[:ru]

Trečiadienį, 2015-10-14, įvyks Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis Nr. 10. Jame SĮ „Susisiekimo paslaugos“ l.e.p. direktorė Modesta Gusarovienė pristatys du klausimus, susijusius su Vilniaus miesto viešuoju transportu:
22. „Dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ elektroninio bilieto įrangos nuomos įkainių nustatymo“ (Nr. A1-253) ir
23. „Dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto sistemos organizavimo funkcijoms vykdyti tenkančios viešojo transporto bilietų pardavimo pajamų dalies nustatymo“ (Nr. A1-265)

Kaip žinia, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dabar yra tik keleivių pervežimu užsiimanti įmonė. Už maršrutų planavimą, tvarkaraščius, viešojo transporto stotelių paviljonus, visų tipų bilietus (ir, pagal įstatus, net galinti teikti keleivių pervežimo paslaugas!) yra atsakinga kita savivaldybės įmonė – „Susisiekimo paslaugos“, už savo darbą gaunanti atitinkamas pajamas.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ susimažina maržą už parduotus bilietus net 1 (vienu) procentiniu punktu

Dar tebevykstant rinkimų batalijoms į šios kadencijos savivaldybės tarybą, ketinantys patekti į miesto tarybą dažnai buvo piktinosi, kad 15%, kuriuos pasiima SĮ „Susisiekimo paslaugos“ už kiekvieną parduotą bilietą, yra per daug, nes kituose Europos miestuose atitinkamos įmonės pasiima vos 5-7%. Galima spėti, kad 7% teks laukti ilgokai, nes dabar įmonė „Susisiekimo paslaugos“, sumažinusi bilietų gamybos ir platinimo kaštus, dabar savivaldybės prašo, kad jų marža būtų sumažinta vienu procentiniu punktu, iki 14%. Nes daugiau niekaip neišeina. Štai kaip visa tai argumentuojama:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/2015/10/sispdalisuzbilietus1007.pdf”]

Labai įdomių dalykų čia galima pastebėti, visgi panagrinėkim tik kelis iš jų:

4 psl., „Pajamų dalies, tenkančios vežėjui ir SĮ „Susiekimo paslaugos“ dinamika, mln. Eur“. Nuo 2013-01-01 įsigaliojo lengvatinis PVM tarifas viešojo transporto bilietams (iki tol nuo 2009 metų buvo 21%) – ir galima spėti, kad pirmiausia dėl šios priežasties 2013-taisiais metais pajamos už bilietus buvo didesnės. Įdomu (ir tuo pačiu liūdna), kad ir šiemet, ir 2016 m. prognozuojamas pajamų už parduotus bilietus mažėjimas – viešas prisipažinimas, kad keleivių mažėja? Bet, kaip matome iš įmonės planų investicijoms, tame problemos nematoma.

5 psl. Jeigu skaitėte pirmąjį pristatymo puslapį, matėte, kad galimybė mažinti pajamų dalį buvo aiškinama sumažėjusiais gamybos ir platinimo kaštais. Tačiau šioje lentelėje matome, kokios išlaidos bus mažinamos – „Investicijoms skiriamos lėšos kokybės gerinimui ir plėtrai“. Žodžiu, kokybė puiki, jos gerinti nebereikia – o va kituose dalykuose taupyti neįmanoma.

7 psl., „Investicijos“. Labai įdomūs skaičiai. Pasirodo, keleivių pritraukimas – vienas iš mažiausiai svarbių dalykų, bent jau tą rodo planuojamos investicijos. Net 5 kartus daugiau lėšų planuojama skirti elektroninių paslaugų plėtrai ir net 8 kartus – bilietų įrangai vežėjams. Tačiau kaip matome iš kito taryboje svarstomo klausimo, nuo šiol bilietų įrangą vežėjams teks nuomotis – tad ar tikrai biznį iš bilietų įrangos galima vadinti investicija?

Naujesni, spalvoti el.bilieto komposteriai – už abonementinį mokestį

Pasirodo, privataus vežėjo atėjimui į Vilnių įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ruošėsi, įsigydama naujesnės, galbūt kokybiškesnės įrangos, skirtos elektroninio bilieto sistemai transporto priemonėse. Tai – 100 vnt. borto kompiuterių EM126ik ir 100 vnt. jų laikiklių Emtest DEM 126i-29, taip pat 140 elektroninių kortelių skaitytuvų EM316iT su spalvotais ekranais. Iš viso už šią įrangą įmonė sumokėjo 382038,80€. Kadangi privataus vežėjo kol kas dar nėra, buvo nuspręsta šią įrangą leisti naudoti įmonei „Vilniaus viešasis transportas“.

Žinoma, ne už ačiū. Istorija nutyli, kokios sąlygos buvo ruošiamos privačiam vežėjui ir ar jam būtų tekę už šią įrangą mokėti – panagrinėkime, kokios sąlygos siūlomos įmonei „Vilniaus viešasis transportas“.

Įrangai numatomas 5 metų naudingo tarnavimo laikas (turbūt ši įranga patikimesnė, nes dabar eksploatuojama tiek nelabai atlaiko), o vieno mėnesio nuomos įkainiai tokie: 40,17€ už borto kompiuterį + 12,58€ už jo laikiklį ir 19,84€ už kortelių skaitytuvą. Kas mėnesį.

Ir štai čia matosi gražūs dalykai. „Investicijos“, vadinasi (kaip matėte aukščiau). Tik klausimas, ar investuoja tie, kurie skelbiasi, ar tie, kuriems investuoti tenka?

Sumokėjusi 380 tūkst. eurų, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ tikisi susirinkti 480 tūkst. eurų, taigi tikimasi 26,5% pelno. Penktadienį, 2015-10-09, buvo mėginama „Susisiekimo paslaugose“ sužinoti daugiau informacijos apie šią įrangą (pradedant bent pagrindinėmis techninėmis savybėmis, baigiant – aptarnavimo sąlygomis). Telefono ragelyje vienas specialistas keitė kitą, bet pageidaujamos informacijos sužinoti taip ir nepavyko, kol vienas iš pašnekovų pasiūlė parašyti jam el. paštu, o tada jau bendromis jėgomis į klausimus atsakys. Pirmadienį atsakymų nebuvo gauta ir tik antradienį, paruošus šį straipsnį „eteriui“, buvo gauti Artūro Lapinsko, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Smart Vilnius departamento vadovo, atsakymai, kuriuos ir pateikiame.

1. Kiek yra parengtų nuomai naujo modelio borto kompiuterių / el. kortelių skaitytuvų?
100 borto kompiuterių, 140 komposterių. Tai nereiškia, kad jie visi bus panaudoti. VVT patys renkasi, ko ir kiek jie norėtų panaudoti. Yra susitarimas, kad ši įranga būtų sumontuota tose transporto priemonėse, kurios pačios yra naujos ir jomis naudojasi daugiausia keleivių – norime, kad pokytį pajaustų kuo daugiau žmonių.

2. Ar naujo tipo borto kompiuteriai ir skaitytuvai pilnai tarpusavyje suderinami su senaisiais (t.y., ar gali būti įrengtas naujas skaitytuvas prie seno tipo borto kompiuterio ir atvirkščiai)?
Naujo tipo borto kompiuteriai veikia ir su senais, ir su naujais komposteriais. Seno tipo borto kompiuteriai su naujais komposteriais neveikia, kadangi skiriasi jų bendravimo protokolai. Teoriškai (o ir praktiškai išbandėme) galima jungti prie naujo borto kompiuterio du skirtingus komposterius vienu metu (seną ir naują), tačiau gamintojas nerekomenduoja maišyti vienoje transporto priemonėje skirtingų komposterių.

3. Ar SĮ SP savo lėšomis tvarkys, keis sugedusią nuomojamą įrangą, ar tai savo lėšomis turės daryti nuomininkas (t.y., ar gedimų aptarnavimas yra įtrauktas į įkainius)?
SĮSP prisiima visus garantinius įsipareigojimus. Įrangos montavimą ir aptarnavimą šiuo metu vykdo VVT, tad nėra būtinybės kartu teikti ir priežiūros bei montavimo paslaugas.

4. Ar naujoji įranga buvo išbandyta Vilniuje, ir ar išbandymų metu naujoji įranga buvo komplektuojama su senąja, taip įsitikinant jos suderinamumu?
Siūloma įranga praėjo visus testavimo etapus VVT bandymų stende. Pokalbiuose su VVT nebuvo išreikšta galimybė naudoti kartu senąją ir naująją įrangą, tad toks scenarijus buvo testuotas tik mūsų turimomis priemonėmis.

5. Gal įmanoma gauti pagrindinių naujo modelio įrangos privalumų (lyginant su senąja) aprašymą (pvz., geresnis matomumas, geresnis reakcijos laikas, didesnis atsparumas temperatūros svyravimams ir t.t.)?
Naujojo tipo komposteriai turi spalvinį ekraną, tad jie pasižymi geresniu informacijos atvaizdavimo kontrastu. Visi kiti parametrai yra tokie patys.

troleibusas.lt komentaras: Lyg ir logiška, kad nauja įranga, už kurią dar tenka ir nuomos mokesčius mokėti, būtų montuojama į naujesnes transporto priemones (juk didesnė tikimybė, kad tokios transporto priemonės daugiau laiko dirbs, o ne bus remontuojamos). Visgi tai tuo pačiu turbūt reiškia, kad troleibusuose jos nematysime – nes naujų troleibusų pas mus (bent kol kas) nėra. Gaila, kad VVT nepagalvojo, kad gali būti poreikis kartu naudoti ir seną, ir naują įrangą – taip išeina, kad dabar, pritrūkus vos vieno iš trijų senojo tipo skaitytuvų, VVT gali tekti nuomotis pilną komplektą ir už tai kas mėnesį mokėti virš 100 eurų. Įdomu ir tai, kad SĮSP teigia prisiimantys garantinius įsipareigojimus, tačiau neaišku, ar jie taikomi visam nuomos laikotarpiui, ar tik tam, kurį suteikia gamintojas. Dėl priežiūros ir montavimo paslaugų – taip, VVT tai atlieka patys (1-ajame troleibusų parke), tačiau, jei jau planuojama apie paslaugas privačiam vežėjui, kodėl nenustatomi šios paslaugos įkainiai tai privačiai įmonei (ar borto kompiuterius ir skaitytuvus privatininkui privalės tvarkyti VVT)?

Tikimės, kad bent dalis klausimų, kurie kilo nagrinėjant šiuos du rytojaus miesto tarybos klausimus, pasirodys įdomūs ir miesto tarybos nariams. Taip pat tikimės, kad bus susimąstyta, kas svarbiau – ar investicijos į modernius ir brangius blizgučius, ar investicijos į viešojo transporto klientų išsaugojimą ir pritraukimą.

Papildyta (2015-10-14). Gautas komentaras dėl planuojamų didesnių pajamų už elektroninio bilieto įrangos nuomą negu buvo patirtos jų įsigijimo išlaidos. Pabrangimas argumentuojamas tuo, kad įranga buvo ilgai laikoma sandėlyje ir dabar jau net jos garantija yra pasibaigusi, todėl būtinas įrangos draudimas. Iš visų gautų draudimo pasiūlymų naudingiausias buvo 20% įrangos vertės – todėl tai ir yra įskaičiuota į didesnę nuomos kainą. Kyla klausimas, kodėl tas, kuris nuomojasi įrangą, turi patirti papildomas išlaidas nuomai dėl to, kad nuomotojas tol slėpė įrangą sandėliuose, kol ši paseno tiek, kad jai gamintojas (pardavėjas) nebesuteikia garantijos?

 

 

[:en]

Trečiadienį, 2015-10-14, įvyks Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis Nr. 10. Jame SĮ „Susisiekimo paslaugos“ l.e.p. direktorė Modesta Gusarovienė pristatys du klausimus, susijusius su Vilniaus miesto viešuoju transportu:
22. „Dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ elektroninio bilieto įrangos nuomos įkainių nustatymo“ (Nr. A1-253) ir
23. „Dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto sistemos organizavimo funkcijoms vykdyti tenkančios viešojo transporto bilietų pardavimo pajamų dalies nustatymo“ (Nr. A1-265)

Kaip žinia, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dabar yra tik keleivių pervežimu užsiimanti įmonė. Už maršrutų planavimą, tvarkaraščius, viešojo transporto stotelių paviljonus, visų tipų bilietus (ir, pagal įstatus, net galinti teikti keleivių pervežimo paslaugas!) yra atsakinga kita savivaldybės įmonė – „Susisiekimo paslaugos“, už savo darbą gaunanti atitinkamas pajamas.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ susimažina maržą už parduotus bilietus net 1 (vienu) procentiniu punktu

Dar tebevykstant rinkimų batalijoms į šios kadencijos savivaldybės tarybą, ketinantys patekti į miesto tarybą dažnai buvo piktinosi, kad 15%, kuriuos pasiima SĮ „Susisiekimo paslaugos“ už kiekvieną parduotą bilietą, yra per daug, nes kituose Europos miestuose atitinkamos įmonės pasiima vos 5-7%. Galima spėti, kad 7% teks laukti ilgokai, nes dabar įmonė „Susisiekimo paslaugos“, sumažinusi bilietų gamybos ir platinimo kaštus, dabar savivaldybės prašo, kad jų marža būtų sumažinta vienu procentiniu punktu, iki 14%. Nes daugiau niekaip neišeina. Štai kaip visa tai argumentuojama:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/2015/10/sispdalisuzbilietus1007.pdf”]

Labai įdomių dalykų čia galima pastebėti, visgi panagrinėkim tik kelis iš jų:

4 psl., „Pajamų dalies, tenkančios vežėjui ir SĮ „Susiekimo paslaugos“ dinamika, mln. Eur“. Nuo 2013-01-01 įsigaliojo lengvatinis PVM tarifas viešojo transporto bilietams (iki tol nuo 2009 metų buvo 21%) – ir galima spėti, kad pirmiausia dėl šios priežasties 2013-taisiais metais pajamos už bilietus buvo didesnės. Įdomu (ir tuo pačiu liūdna), kad ir šiemet, ir 2016 m. prognozuojamas pajamų už parduotus bilietus mažėjimas – viešas prisipažinimas, kad keleivių mažėja? Bet, kaip matome iš įmonės planų investicijoms, tame problemos nematoma.

5 psl. Jeigu skaitėte pirmąjį pristatymo puslapį, matėte, kad galimybė mažinti pajamų dalį buvo aiškinama sumažėjusiais gamybos ir platinimo kaštais. Tačiau šioje lentelėje matome, kokios išlaidos bus mažinamos – „Investicijoms skiriamos lėšos kokybės gerinimui ir plėtrai“. Žodžiu, kokybė puiki, jos gerinti nebereikia – o va kituose dalykuose taupyti neįmanoma.

7 psl., „Investicijos“. Labai įdomūs skaičiai. Pasirodo, keleivių pritraukimas – vienas iš mažiausiai svarbių dalykų, bent jau tą rodo planuojamos investicijos. Net 5 kartus daugiau lėšų planuojama skirti elektroninių paslaugų plėtrai ir net 8 kartus – bilietų įrangai vežėjams. Tačiau kaip matome iš kito taryboje svarstomo klausimo, nuo šiol bilietų įrangą vežėjams teks nuomotis – tad ar tikrai biznį iš bilietų įrangos galima vadinti investicija?

Naujesni, spalvoti el.bilieto komposteriai – už abonementinį mokestį

Pasirodo, privataus vežėjo atėjimui į Vilnių įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ruošėsi, įsigydama naujesnės, galbūt kokybiškesnės įrangos, skirtos elektroninio bilieto sistemai transporto priemonėse. Tai – 100 vnt. borto kompiuterių EM126ik ir 100 vnt. jų laikiklių Emtest DEM 126i-29, taip pat 140 elektroninių kortelių skaitytuvų EM316iT su spalvotais ekranais. Iš viso už šią įrangą įmonė sumokėjo 382038,80€. Kadangi privataus vežėjo kol kas dar nėra, buvo nuspręsta šią įrangą leisti naudoti įmonei „Vilniaus viešasis transportas“.

Žinoma, ne už ačiū. Istorija nutyli, kokios sąlygos buvo ruošiamos privačiam vežėjui ir ar jam būtų tekę už šią įrangą mokėti – panagrinėkime, kokios sąlygos siūlomos įmonei „Vilniaus viešasis transportas“.

Įrangai numatomas 5 metų naudingo tarnavimo laikas (turbūt ši įranga patikimesnė, nes dabar eksploatuojama tiek nelabai atlaiko), o vieno mėnesio nuomos įkainiai tokie: 40,17€ už borto kompiuterį + 12,58€ už jo laikiklį ir 19,84€ už kortelių skaitytuvą. Kas mėnesį.

Ir štai čia matosi gražūs dalykai. „Investicijos“, vadinasi (kaip matėte aukščiau). Tik klausimas, ar investuoja tie, kurie skelbiasi, ar tie, kuriems investuoti tenka?

Sumokėjusi 380 tūkst. eurų, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ tikisi susirinkti 480 tūkst. eurų, taigi tikimasi 26,5% pelno. Penktadienį, 2015-10-09, buvo mėginama „Susisiekimo paslaugose“ sužinoti daugiau informacijos apie šią įrangą (pradedant bent pagrindinėmis techninėmis savybėmis, baigiant – aptarnavimo sąlygomis). Telefono ragelyje vienas specialistas keitė kitą, bet pageidaujamos informacijos sužinoti taip ir nepavyko, kol vienas iš pašnekovų pasiūlė parašyti jam el. paštu, o tada jau bendromis jėgomis į klausimus atsakys. Pirmadienį atsakymų nebuvo gauta ir tik antradienį, paruošus šį straipsnį „eteriui“, buvo gauti Artūro Lapinsko, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Smart Vilnius departamento vadovo, atsakymai, kuriuos ir pateikiame.

1. Kiek yra parengtų nuomai naujo modelio borto kompiuterių / el. kortelių skaitytuvų?
100 borto kompiuterių, 140 komposterių. Tai nereiškia, kad jie visi bus panaudoti. VVT patys renkasi, ko ir kiek jie norėtų panaudoti. Yra susitarimas, kad ši įranga būtų sumontuota tose transporto priemonėse, kurios pačios yra naujos ir jomis naudojasi daugiausia keleivių – norime, kad pokytį pajaustų kuo daugiau žmonių.

2. Ar naujo tipo borto kompiuteriai ir skaitytuvai pilnai tarpusavyje suderinami su senaisiais (t.y., ar gali būti įrengtas naujas skaitytuvas prie seno tipo borto kompiuterio ir atvirkščiai)?
Naujo tipo borto kompiuteriai veikia ir su senais, ir su naujais komposteriais. Seno tipo borto kompiuteriai su naujais komposteriais neveikia, kadangi skiriasi jų bendravimo protokolai. Teoriškai (o ir praktiškai išbandėme) galima jungti prie naujo borto kompiuterio du skirtingus komposterius vienu metu (seną ir naują), tačiau gamintojas nerekomenduoja maišyti vienoje transporto priemonėje skirtingų komposterių.

3. Ar SĮ SP savo lėšomis tvarkys, keis sugedusią nuomojamą įrangą, ar tai savo lėšomis turės daryti nuomininkas (t.y., ar gedimų aptarnavimas yra įtrauktas į įkainius)?
SĮSP prisiima visus garantinius įsipareigojimus. Įrangos montavimą ir aptarnavimą šiuo metu vykdo VVT, tad nėra būtinybės kartu teikti ir priežiūros bei montavimo paslaugas.

4. Ar naujoji įranga buvo išbandyta Vilniuje, ir ar išbandymų metu naujoji įranga buvo komplektuojama su senąja, taip įsitikinant jos suderinamumu?
Siūloma įranga praėjo visus testavimo etapus VVT bandymų stende. Pokalbiuose su VVT nebuvo išreikšta galimybė naudoti kartu senąją ir naująją įrangą, tad toks scenarijus buvo testuotas tik mūsų turimomis priemonėmis.

5. Gal įmanoma gauti pagrindinių naujo modelio įrangos privalumų (lyginant su senąja) aprašymą (pvz., geresnis matomumas, geresnis reakcijos laikas, didesnis atsparumas temperatūros svyravimams ir t.t.)?
Naujojo tipo komposteriai turi spalvinį ekraną, tad jie pasižymi geresniu informacijos atvaizdavimo kontrastu. Visi kiti parametrai yra tokie patys.

troleibusas.lt komentaras: Lyg ir logiška, kad nauja įranga, už kurią dar tenka ir nuomos mokesčius mokėti, būtų montuojama į naujesnes transporto priemones (juk didesnė tikimybė, kad tokios transporto priemonės daugiau laiko dirbs, o ne bus remontuojamos). Visgi tai tuo pačiu turbūt reiškia, kad troleibusuose jos nematysime – nes naujų troleibusų pas mus (bent kol kas) nėra. Gaila, kad VVT nepagalvojo, kad gali būti poreikis kartu naudoti ir seną, ir naują įrangą – taip išeina, kad dabar, pritrūkus vos vieno iš trijų senojo tipo skaitytuvų, VVT gali tekti nuomotis pilną komplektą ir už tai kas mėnesį mokėti virš 100 eurų. Įdomu ir tai, kad SĮSP teigia prisiimantys garantinius įsipareigojimus, tačiau neaišku, ar jie taikomi visam nuomos laikotarpiui, ar tik tam, kurį suteikia gamintojas. Dėl priežiūros ir montavimo paslaugų – taip, VVT tai atlieka patys (1-ajame troleibusų parke), tačiau, jei jau planuojama apie paslaugas privačiam vežėjui, kodėl nenustatomi šios paslaugos įkainiai tai privačiai įmonei (ar borto kompiuterius ir skaitytuvus privatininkui privalės tvarkyti VVT)?

Tikimės, kad bent dalis klausimų, kurie kilo nagrinėjant šiuos du rytojaus miesto tarybos klausimus, pasirodys įdomūs ir miesto tarybos nariams. Taip pat tikimės, kad bus susimąstyta, kas svarbiau – ar investicijos į modernius ir brangius blizgučius, ar investicijos į viešojo transporto klientų išsaugojimą ir pritraukimą.

Papildyta (2015-10-14). Gautas komentaras dėl planuojamų didesnių pajamų už elektroninio bilieto įrangos nuomą negu buvo patirtos jų įsigijimo išlaidos. Pabrangimas argumentuojamas tuo, kad įranga buvo ilgai laikoma sandėlyje ir dabar jau net jos garantija yra pasibaigusi, todėl būtinas įrangos draudimas. Iš visų gautų draudimo pasiūlymų naudingiausias buvo 20% įrangos vertės – todėl tai ir yra įskaičiuota į didesnę nuomos kainą. Kyla klausimas, kodėl tas, kuris nuomojasi įrangą, turi patirti papildomas išlaidas nuomai dėl to, kad nuomotojas tol slėpė įrangą sandėliuose, kol ši paseno tiek, kad jai gamintojas (pardavėjas) nebesuteikia garantijos?

 

[:]