Šiandien, 2014 m. birželio 12 d., Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko dar vieno projekto pristatymas. Šį kartą tai IBM programos „Iššūkis išmaniesiems miestams“ atlikta studija.
Savivaldybės viešųjų ryšių pranešime teigiama, kad vienas iš projekto elementų buvo vilniečių apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 2000 gyventojų. Visgi vykstant projekto pristatymui, apklausos puslapyje buvo rodoma, kad dalyvavo 1967 respondentai, o 16 val. apklausoje sudalyvavo dar vienas žmogus, ir apklaustųjų skaičius padidėjo iki 1968 žmonių.
Сегодня 12 июня 2014 года в самоуправлении города Вильнюса состоялась презентация еще одного проекта. На этот раз это исследование программы IBM „Вызов умным городам“.
В релизе пресс-службы самоуправления утверждается, что одним из элементов проекта был опрос жителей Вильнюса, в котором участвовало более 2000 человек. Однако в ходе презентации проекта на странице опроса было показано, что участвовало 1967 респондентов, а уже в 16 часов в опросе „поучаствовал“ еще один человек и количество опрашиваемых увеличилось до 1968 жителей.
Šiandien, 2014 m. birželio 12 d., Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko dar vieno projekto pristatymas. Šį kartą tai IBM programos „Iššūkis išmaniesiems miestams“ atlikta studija.
Savivaldybės viešųjų ryšių pranešime teigiama, kad vienas iš projekto elementų buvo vilniečių apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 2000 gyventojų. Visgi vykstant projekto pristatymui, apklausos puslapyje buvo rodoma, kad dalyvavo 1967 respondentai, o 16 val. apklausoje sudalyvavo dar vienas žmogus, ir apklaustųjų skaičius padidėjo iki 1968 žmonių.vilnius.lt: IBM ekspertai Vilnių įvardina kaip ateities lyderį tarp išmaniųjų miestų
Net juokas nebeima perskaičius kitus straipsnius, kuriuose pasakojama apie šio projekto pristatymą – pasirodo, dabar Vilniuje viešojo transporto maršrutų pokyčių poreikis iš mobiliojo ryšio operatorių duomenų:
delfi.lt: A. Zuoko rankose – sprendimas, pakeisiantis Vilniaus transporto veidą
lrytas.lt: Artūras Zuokas: „Turtingieji važinės viešuoju transportu“
diena.lt: IBM siūlo tobulinti Vilniaus viešojo transporto sistemą
lzinios.lt: IBM pažėrė Vilniui patarimų, kaip tobulinti transporto sistemą
Rezultatų pristatymas (anglų k.):
[slideshare id=35784553&doc=ibmkonsultantuisvados-140612041431-phpapp01]
„IBM komandos nuomone, optimizuota Vilniaus viešojo transporto infrastruktūra sumažins išlaidas ir pagerins eismo efektyvumą, ypač greitosios pagalbos, policijos ir ugniagesių automobiliams.“
Gana įdomios paralelės: pasirodo, mažesnis skaičius viešojo transporto (o „optimizacija“, išvertus į žmonių kalbą, reiškia mažinimus, kuo mes ir galime įsitikinti nuo 2013 m. vasaros) leis pagerinti eismo sąlygas, ypač greitosios pagalbos ir kitų spec. tarnybų transportui…
Vos prieš 9 dienas, 2014 m. birželio 3 d., buvo išplatinti pranešimai, kad Vilniaus miesto savivaldybė (projektas „Smart Vilnius“ – kadangi savivaldybės specialistams nuolat pritrūksta lietuviškų žodžių, žodis „smart“ (anglų k.) – išmanus, gudrus; projekto iniciatorė – mero A.Zuoko bendražygė Indrė Jakaitytė, Vilniaus m. Savivaldybės tarybos narė) kartu su IBM atlieka apklausą „apie susisiekimą mieste“, apie kurios rezultatus mes šiandien ir kalbame.
„Šiais metais Vilnius laimėjo IBM konkursą Smarter Cities Challenge, tad šiuo metu Vilnių konsultuoja tarptautiniai IBM ekspertai. Prašome atsakyti į kelis ekspertų parengtos anketos klausimus apie susisiekimą mieste.“
Jau ne kartą Vilniaus miesto savivaldybės skelbiamos apklausos atrodė, švelniai tariant, nerimtai. Ne kartą jos virto viešais pašaipos objektais, ir turbūt geriausias to pavyzdys – apklausa „Ar sėkmingai užregistravote savo vaiką į darželį 2014 metams?“ (kurioje leidžiama dalyvauti dar ir dabar). Kodėl minėtoji apklausa susilaukė pašaipų? Pažiūrėkite patys į galimus atsakymų variantus…
Apklausą apie susisiekimą Vilniuje sudarė 11 klausimų su uždarais atsakymais (pateikti konkretūs atsakymų variantai, iš kurių reikia pasirinkti tinkamą) ir 1 klausimas – su atviru atsakymu (kuriame atsakiusieji galėjo išreikšti savo nuomonę).
Nėra tiksliai aišku, kiek laiko ši apklausa truko – iš tikrųjų net šiandien, po jos rezultatų pristatymo, dar galima apklausoje dalyvauti 🙂
Visgi tai nėra vienintelis pastebėtas neaiškumas ar net, galima sakyti, trūkumas. Šio straipsnio tikslas yra apklausos apžvalga, kad pamąstytumėte, ar tikrai su ja viskas gerai?
Su apklausos rezultatais galima susipažinti čia.
Klausimų ir atsakymų variantų analizė
Teigiama, kad buvo apklausiami vilniečiai. Tačiau akivaizdu, kad apklausoje dalyvauti galėjo žmonės iš bet kurio pasaulio miesto, žinantys apie šią apklausą ir besinaudojantys interneto ryšiu.
1. „Kokiai amžiaus grupei save priskirtumėte?“ Nežinia dėl kokių priežasčių buvo pasirinktas itin savotiškas skirstymas į amžiaus grupes: moksleivis, studentas, suaugęs, pensininkas. Daugelis turbūt pripažins, kad jei moksleivius daugumoje atveju dar įmanoma priskirti konkrečiai amžiaus grupei, su studentais ši taisykle nelabai galioja. Dar labiau savotiškai šiame kontekste pasirodo „suaugęs“ amžiaus grupė. Juk vos 18 metų amžiaus jaunuolis, po mokyklos baigimo nuėjęs išsyk į darbo rinką žmogus patenka į šią kategoriją, tuo tarpu magistro studijas lankantis 30-metis patenka lyg ir į jaunesniesiems skirtą kategoriją. Ir ar tikrai studentas – tai dar nesuaugęs žmogus? 🙂
2. „Ar naudojotės viešuoju transportu pastarąjį mėnesį?“ – tačiau kodėl nėra teiraujamasi, ar viešuoju transportu buvo naudojamasi, tarkim, 2012-taisiais ar 2013-taisiais metais? Tokiu atveju būtų galima matyti, ar tai yra buvęs, ar naujas viešojo transporto naudotojas, ar jis naudojasi viešuoju transportu nepaisant jame vykdomų pokyčių.
3. „Kaip toli nuo Vilniaus centro gyvenate?“ – neabejotina, kad daugybė žmonių nežino tikslių „centro“ ribų, ir koks yra tikslus atstumas kilometrais iki jo. Be to, jei respondentas ir gyvena, ir dirba ne miesto „centre“, o jame lankosi ganėtinai retai – ar gyvenamosios vietos iki centro atstumas to žmogaus susisiekimui yra svarbus?
4. „Kokia transporto priemone įprastai keliaujate?“ – šaunu, kad apklausos sudarytojai nepamiršo dviračių, visgi akivaizdu, kad mūsų klimatas neleidžia naudotis dviračiais ištisus metus…
5. „Kiek įprastai užtrunka Jūsų kelionė į darbą ar mokslo įstaigą?“ – išvardinus įvairius kelionės trukmės intervalus, 7-tasis visgi nuskamba juokingai „Nekeliauju viešuoju transportu“ 🙂
6. „Ar pasikeitė Jūsų keliavimo į darbą ar mokslo įstaigą būdas per pastaruosius metus?“ – teigiamas ar neigiamas atsakymas neparodo, ar keliavimo būdas pasikeitė teigiama, ar neigiama linkme, ar respondentas pokyčiu patenkintas, ar ne. Beje, apklausoje galėjo dalyvauti ne tik dirbantys ar besimokantys, todėl kyla klausimas, kaip į šį klausimą galėjo atsakinėti šie respondentai.
7. „Kaip pasikeitė eismo situacija jūsų rajone per pastaruosius keletą metų?“ – klausimas savaime formuoja teiginį, jog respondentas rajone, kuriame gyvena dabar, gyveno pastaruosius keletą metų., kas gali būti toli nuo teisybės. Galbūt atsakantis į klausimą žmogus prieš metus persikėlė iš užmiesčio į miesto centrą, o gal išvis atkeliavo iš kito miesto į Vilnių studijuoti? Norom nenorom kyla mintis, kad respondentas atsakys „pagerėjo“ tai jau automatiškai prives prie išvadų apibendrinimuose, kad pagerėjo dėl G maršrutų autobusų?
8. „Jeigu įprastai naudojatės automobiliu, kas paskatintų jus naudotis viešuoju transportu (pasirinkite du)“. Ties šiuo klausimu susidarė kuriozinė situacija, nes į jį privalo kažkodėl atsakyti ir tie, kas nuosavu automobiliu nesinaudoja (t. y., neatsakius į šį klausimą, neleidžiama užbaigti anketos). Tiesa, vienas respondentas iš 1967 dalyvavusių apklausoje kažkaip sugebėjo šio klausimo išvengti 🙂 Savotiškai pasirodė ir tai, jog kaip vienas iš aspektų, kuris paskatintų naudotis viešuoju transportu, galėtų būti „dažniau važiuojantys autobusai“ – anketos kūrėjams kažkodėl nepasirodė, kad žmonėms galėtų reikėti ir dažniau važiuojančių troleibusų.
9. „Jeigu neturėtumėte galimybės rinktis automobilį, kokį transportą rinktumėtės?“. Ir vėl toks pat absurdas kaip ankstesniame klausime. Automobilis iškeliama kaip siektina transporto forma, o visi kiti keliavimo būdai – tuomet, kai naudotis automobiliu kažkodėl nėra galimybės. Su tokiu klausimo ir atsakymų variantų formulavimu mėginama sudaryti įspūdį, kad pasirinkusieji atsakymo variantą, jog jie keliauja viešuoju transportu, taip daro tik todėl, kad neturi galimybės keliauti automobiliu.
10. „Kokie yra pagrindiniai transporto srities iššūkiai Vilniuje? (pasirinkite tris)“ – atsakymų variantai šiek tiek keistoki. Kodėl akcentuojamas „prieinamų oranžinių dviračių kiekis“, o ne apskritai dviračių infrastruktūra? Kodėl akcentuojami tik autobusų/troleibusų važiavimo dažnumas ar viešojo transporto kokybė bendrąja prasme, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad keleiviai piktinasi grafikų nereguliarumu, važiavimu „kolonomis“ ir elementariausiu švaros trūkumu viešajame transporte?
11. „Jeigu naudojatės viešuoju transportu, kaip įvertintumėte šios paslaugos kokybę skalėje nuo 1 iki 10?“ – ir vėl, į šį klausimą atsakinėjo ir tie, kurie juo nesinaudoja, taigi tenka ir vėl atkreipti dėmesį į apklausos sudarymo paviršutiniškumą. Žinoma, galbūt apklausos sudarytojai turėjo galimybę vertinti atsakymus įvairiais pjūviais (t. y., analizuoti, kaip į šį klausimą atsakė juo išvis nesinaudojantys), tačiau tokiu atveju ir klausimas turėtų būti formuluojamas korektiškai.
12. „Jeigu turite, pasidalinkite papildomais komentarais, susijusiais su Vilniaus viešuoju transportu.“ – čia atsakiusieji į klausimus galėjo palikti savo komentarus, kuriuos kol kas galima pamatyti svetainėje (palikti 648 atsiliepimai). Kadangi galima daryti prielaidą, jog į apklausą atsakinėjo daugiausia jaunesni žmonės – gana dažnas yra naktinio transporto pageidavimas, nusiskundimai dėl benamių viešajame transporte, dėl švaros, dėl transporto priemonių nepriežiūros.
Vietoj baigiamojo žodžio
Teigiama, kad šis tyrimas Vilniaus miesto biudžetui nekainavo, ir, jei tai tiesa (tuo abejoti priverčia užuomina lrytas.lt straipsnyje, kurioje kalbama apie tolimesnį bendradarbiavimą), tai turbūt tėra vienintelis teigiamas dalykas šioje situacijoje. Dviratis nebuvo išrastas ir vargu ar kada bus, o vietoj to, kad būtų atliekamos vis naujos studijos, derėtų daryti elementarius dalykus – dažniau plauti viešojo transporto priemones, skirti daugiau dėmesio jų techninei priežiūrai, stengtis, kad jose neliktų asocialių keleivių ir įgyvendinti kitas paprastas technines priemones, kurių pagalba viešasis transportas būtų patrauklesnis. Apklausos, kuriomis siekiama ne išsiaiškinti situaciją, o sau ir kitiems įrodyti, koks tu esi nuostabus, yra bevertės, kuo turbūt galite įsitikinti ir šį kartą.
vilnius.lt: IBM ekspertai Vilnių įvardina kaip ateities lyderį tarp išmaniųjų miestų
Net juokas nebeima perskaičius kitus straipsnius, kuriuose pasakojama apie šio projekto pristatymą – pasirodo, dabar Vilniuje viešojo transporto maršrutų pokyčių poreikis iš mobiliojo ryšio operatorių duomenų:
delfi.lt: A. Zuoko rankose – sprendimas, pakeisiantis Vilniaus transporto veidą
lrytas.lt: Artūras Zuokas: „Turtingieji važinės viešuoju transportu“
diena.lt: IBM siūlo tobulinti Vilniaus viešojo transporto sistemą
lzinios.lt: IBM pažėrė Vilniui patarimų, kaip tobulinti transporto sistemą
Rezultatų pristatymas (anglų k.):
[slideshare id=35784553&doc=ibmkonsultantuisvados-140612041431-phpapp01]
„IBM komandos nuomone, optimizuota Vilniaus viešojo transporto infrastruktūra sumažins išlaidas ir pagerins eismo efektyvumą, ypač greitosios pagalbos, policijos ir ugniagesių automobiliams.“
Gana įdomios paralelės: pasirodo, mažesnis skaičius viešojo transporto (o „optimizacija“, išvertus į žmonių kalbą, reiškia mažinimus, kuo mes ir galime įsitikinti nuo 2013 m. vasaros) leis pagerinti eismo sąlygas, ypač greitosios pagalbos ir kitų spec. tarnybų transportui…
Vos prieš 9 dienas, 2014 m. birželio 3 d., buvo išplatinti pranešimai, kad Vilniaus miesto savivaldybė (projektas „Smart Vilnius“ – kadangi savivaldybės specialistams nuolat pritrūksta lietuviškų žodžių, žodis „smart“ (anglų k.) – išmanus, gudrus; projekto iniciatorė – mero A.Zuoko bendražygė Indrė Jakaitytė, Vilniaus m. Savivaldybės tarybos narė) kartu su IBM atlieka apklausą „apie susisiekimą mieste“, apie kurios rezultatus mes šiandien ir kalbame.
„Šiais metais Vilnius laimėjo IBM konkursą Smarter Cities Challenge, tad šiuo metu Vilnių konsultuoja tarptautiniai IBM ekspertai. Prašome atsakyti į kelis ekspertų parengtos anketos klausimus apie susisiekimą mieste.“
Jau ne kartą Vilniaus miesto savivaldybės skelbiamos apklausos atrodė, švelniai tariant, nerimtai. Ne kartą jos virto viešais pašaipos objektais, ir turbūt geriausias to pavyzdys – apklausa „Ar sėkmingai užregistravote savo vaiką į darželį 2014 metams?“ (kurioje leidžiama dalyvauti dar ir dabar). Kodėl minėtoji apklausa susilaukė pašaipų? Pažiūrėkite patys į galimus atsakymų variantus…
Apklausą apie susisiekimą Vilniuje sudarė 11 klausimų su uždarais atsakymais (pateikti konkretūs atsakymų variantai, iš kurių reikia pasirinkti tinkamą) ir 1 klausimas – su atviru atsakymu (kuriame atsakiusieji galėjo išreikšti savo nuomonę).
Nėra tiksliai aišku, kiek laiko ši apklausa truko – iš tikrųjų net šiandien, po jos rezultatų pristatymo, dar galima apklausoje dalyvauti 🙂
Visgi tai nėra vienintelis pastebėtas neaiškumas ar net, galima sakyti, trūkumas. Šio straipsnio tikslas yra apklausos apžvalga, kad pamąstytumėte, ar tikrai su ja viskas gerai?
Su apklausos rezultatais galima susipažinti čia.
Klausimų ir atsakymų variantų analizė
Teigiama, kad buvo apklausiami vilniečiai. Tačiau akivaizdu, kad apklausoje dalyvauti galėjo žmonės iš bet kurio pasaulio miesto, žinantys apie šią apklausą ir besinaudojantys interneto ryšiu.
1. „Kokiai amžiaus grupei save priskirtumėte?“ Nežinia dėl kokių priežasčių buvo pasirinktas itin savotiškas skirstymas į amžiaus grupes: moksleivis, studentas, suaugęs, pensininkas. Daugelis turbūt pripažins, kad jei moksleivius daugumoje atveju dar įmanoma priskirti konkrečiai amžiaus grupei, su studentais ši taisykle nelabai galioja. Dar labiau savotiškai šiame kontekste pasirodo „suaugęs“ amžiaus grupė. Juk vos 18 metų amžiaus jaunuolis, po mokyklos baigimo nuėjęs išsyk į darbo rinką žmogus patenka į šią kategoriją, tuo tarpu magistro studijas lankantis 30-metis patenka lyg ir į jaunesniesiems skirtą kategoriją. Ir ar tikrai studentas – tai dar nesuaugęs žmogus? 🙂
2. „Ar naudojotės viešuoju transportu pastarąjį mėnesį?“ – tačiau kodėl nėra teiraujamasi, ar viešuoju transportu buvo naudojamasi, tarkim, 2012-taisiais ar 2013-taisiais metais? Tokiu atveju būtų galima matyti, ar tai yra buvęs, ar naujas viešojo transporto naudotojas, ar jis naudojasi viešuoju transportu nepaisant jame vykdomų pokyčių.
3. „Kaip toli nuo Vilniaus centro gyvenate?“ – neabejotina, kad daugybė žmonių nežino tikslių „centro“ ribų, ir koks yra tikslus atstumas kilometrais iki jo. Be to, jei respondentas ir gyvena, ir dirba ne miesto „centre“, o jame lankosi ganėtinai retai – ar gyvenamosios vietos iki centro atstumas to žmogaus susisiekimui yra svarbus?
4. „Kokia transporto priemone įprastai keliaujate?“ – šaunu, kad apklausos sudarytojai nepamiršo dviračių, visgi akivaizdu, kad mūsų klimatas neleidžia naudotis dviračiais ištisus metus…
5. „Kiek įprastai užtrunka Jūsų kelionė į darbą ar mokslo įstaigą?“ – išvardinus įvairius kelionės trukmės intervalus, 7-tasis visgi nuskamba juokingai „Nekeliauju viešuoju transportu“ 🙂
6. „Ar pasikeitė Jūsų keliavimo į darbą ar mokslo įstaigą būdas per pastaruosius metus?“ – teigiamas ar neigiamas atsakymas neparodo, ar keliavimo būdas pasikeitė teigiama, ar neigiama linkme, ar respondentas pokyčiu patenkintas, ar ne. Beje, apklausoje galėjo dalyvauti ne tik dirbantys ar besimokantys, todėl kyla klausimas, kaip į šį klausimą galėjo atsakinėti šie respondentai.
7. „Kaip pasikeitė eismo situacija jūsų rajone per pastaruosius keletą metų?“ – klausimas savaime formuoja teiginį, jog respondentas rajone, kuriame gyvena dabar, gyveno pastaruosius keletą metų., kas gali būti toli nuo teisybės. Galbūt atsakantis į klausimą žmogus prieš metus persikėlė iš užmiesčio į miesto centrą, o gal išvis atkeliavo iš kito miesto į Vilnių studijuoti? Norom nenorom kyla mintis, kad respondentas atsakys „pagerėjo“ tai jau automatiškai prives prie išvadų apibendrinimuose, kad pagerėjo dėl G maršrutų autobusų?
8. „Jeigu įprastai naudojatės automobiliu, kas paskatintų jus naudotis viešuoju transportu (pasirinkite du)“. Ties šiuo klausimu susidarė kuriozinė situacija, nes į jį privalo kažkodėl atsakyti ir tie, kas nuosavu automobiliu nesinaudoja (t. y., neatsakius į šį klausimą, neleidžiama užbaigti anketos). Tiesa, vienas respondentas iš 1967 dalyvavusių apklausoje kažkaip sugebėjo šio klausimo išvengti 🙂 Savotiškai pasirodė ir tai, jog kaip vienas iš aspektų, kuris paskatintų naudotis viešuoju transportu, galėtų būti „dažniau važiuojantys autobusai“ – anketos kūrėjams kažkodėl nepasirodė, kad žmonėms galėtų reikėti ir dažniau važiuojančių troleibusų.
9. „Jeigu neturėtumėte galimybės rinktis automobilį, kokį transportą rinktumėtės?“. Ir vėl toks pat absurdas kaip ankstesniame klausime. Automobilis iškeliama kaip siektina transporto forma, o visi kiti keliavimo būdai – tuomet, kai naudotis automobiliu kažkodėl nėra galimybės. Su tokiu klausimo ir atsakymų variantų formulavimu mėginama sudaryti įspūdį, kad pasirinkusieji atsakymo variantą, jog jie keliauja viešuoju transportu, taip daro tik todėl, kad neturi galimybės keliauti automobiliu.
10. „Kokie yra pagrindiniai transporto srities iššūkiai Vilniuje? (pasirinkite tris)“ – atsakymų variantai šiek tiek keistoki. Kodėl akcentuojamas „prieinamų oranžinių dviračių kiekis“, o ne apskritai dviračių infrastruktūra? Kodėl akcentuojami tik autobusų/troleibusų važiavimo dažnumas ar viešojo transporto kokybė bendrąja prasme, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad keleiviai piktinasi grafikų nereguliarumu, važiavimu „kolonomis“ ir elementariausiu švaros trūkumu viešajame transporte?
11. „Jeigu naudojatės viešuoju transportu, kaip įvertintumėte šios paslaugos kokybę skalėje nuo 1 iki 10?“ – ir vėl, į šį klausimą atsakinėjo ir tie, kurie juo nesinaudoja, taigi tenka ir vėl atkreipti dėmesį į apklausos sudarymo paviršutiniškumą. Žinoma, galbūt apklausos sudarytojai turėjo galimybę vertinti atsakymus įvairiais pjūviais (t. y., analizuoti, kaip į šį klausimą atsakė juo išvis nesinaudojantys), tačiau tokiu atveju ir klausimas turėtų būti formuluojamas korektiškai.
12. „Jeigu turite, pasidalinkite papildomais komentarais, susijusiais su Vilniaus viešuoju transportu.“ – čia atsakiusieji į klausimus galėjo palikti savo komentarus, kuriuos kol kas galima pamatyti svetainėje (palikti 648 atsiliepimai). Kadangi galima daryti prielaidą, jog į apklausą atsakinėjo daugiausia jaunesni žmonės – gana dažnas yra naktinio transporto pageidavimas, nusiskundimai dėl benamių viešajame transporte, dėl švaros, dėl transporto priemonių nepriežiūros.
Vietoj baigiamojo žodžio
Teigiama, kad šis tyrimas Vilniaus miesto biudžetui nekainavo, ir, jei tai tiesa (tuo abejoti priverčia užuomina lrytas.lt straipsnyje, kurioje kalbama apie tolimesnį bendradarbiavimą), tai turbūt tėra vienintelis teigiamas dalykas šioje situacijoje. Dviratis nebuvo išrastas ir vargu ar kada bus, o vietoj to, kad būtų atliekamos vis naujos studijos, derėtų daryti elementarius dalykus – dažniau plauti viešojo transporto priemones, skirti daugiau dėmesio jų techninei priežiūrai, stengtis, kad jose neliktų asocialių keleivių ir įgyvendinti kitas paprastas technines priemones, kurių pagalba viešasis transportas būtų patrauklesnis. Apklausos, kuriomis siekiama ne išsiaiškinti situaciją, o sau ir kitiems įrodyti, koks tu esi nuostabus, yra bevertės, kuo turbūt galite įsitikinti ir šį kartą.
vilnius.lt: IBM ekspertai Vilnių įvardina kaip ateities lyderį tarp išmaniųjų miestų
Net juokas nebeima perskaičius kitus straipsnius, kuriuose pasakojama apie šio projekto pristatymą – pasirodo, dabar Vilniuje viešojo transporto maršrutų pokyčių poreikis iš mobiliojo ryšio operatorių duomenų:
delfi.lt: A. Zuoko rankose – sprendimas, pakeisiantis Vilniaus transporto veidą
lrytas.lt: Artūras Zuokas: „Turtingieji važinės viešuoju transportu“
diena.lt: IBM siūlo tobulinti Vilniaus viešojo transporto sistemą
lzinios.lt: IBM pažėrė Vilniui patarimų, kaip tobulinti transporto sistemą
Rezultatų pristatymas (anglų k.):
[slideshare id=35784553&doc=ibmkonsultantuisvados-140612041431-phpapp01]
„IBM komandos nuomone, optimizuota Vilniaus viešojo transporto infrastruktūra sumažins išlaidas ir pagerins eismo efektyvumą, ypač greitosios pagalbos, policijos ir ugniagesių automobiliams.“
Gana įdomios paralelės: pasirodo, mažesnis skaičius viešojo transporto (o „optimizacija“, išvertus į žmonių kalbą, reiškia mažinimus, kuo mes ir galime įsitikinti nuo 2013 m. vasaros) leis pagerinti eismo sąlygas, ypač greitosios pagalbos ir kitų spec. tarnybų transportui…
Vos prieš 9 dienas, 2014 m. birželio 3 d., buvo išplatinti pranešimai, kad Vilniaus miesto savivaldybė (projektas „Smart Vilnius“ – kadangi savivaldybės specialistams nuolat pritrūksta lietuviškų žodžių, žodis „smart“ (anglų k.) – išmanus, gudrus; projekto iniciatorė – mero A.Zuoko bendražygė Indrė Jakaitytė, Vilniaus m. Savivaldybės tarybos narė) kartu su IBM atlieka apklausą „apie susisiekimą mieste“, apie kurios rezultatus mes šiandien ir kalbame.
„Šiais metais Vilnius laimėjo IBM konkursą Smarter Cities Challenge, tad šiuo metu Vilnių konsultuoja tarptautiniai IBM ekspertai. Prašome atsakyti į kelis ekspertų parengtos anketos klausimus apie susisiekimą mieste.“
Jau ne kartą Vilniaus miesto savivaldybės skelbiamos apklausos atrodė, švelniai tariant, nerimtai. Ne kartą jos virto viešais pašaipos objektais, ir turbūt geriausias to pavyzdys – apklausa „Ar sėkmingai užregistravote savo vaiką į darželį 2014 metams?“ (kurioje leidžiama dalyvauti dar ir dabar). Kodėl minėtoji apklausa susilaukė pašaipų? Pažiūrėkite patys į galimus atsakymų variantus…
Apklausą apie susisiekimą Vilniuje sudarė 11 klausimų su uždarais atsakymais (pateikti konkretūs atsakymų variantai, iš kurių reikia pasirinkti tinkamą) ir 1 klausimas – su atviru atsakymu (kuriame atsakiusieji galėjo išreikšti savo nuomonę).
Nėra tiksliai aišku, kiek laiko ši apklausa truko – iš tikrųjų net šiandien, po jos rezultatų pristatymo, dar galima apklausoje dalyvauti 🙂
Visgi tai nėra vienintelis pastebėtas neaiškumas ar net, galima sakyti, trūkumas. Šio straipsnio tikslas yra apklausos apžvalga, kad pamąstytumėte, ar tikrai su ja viskas gerai?
Su apklausos rezultatais galima susipažinti čia.
Klausimų ir atsakymų variantų analizė
Teigiama, kad buvo apklausiami vilniečiai. Tačiau akivaizdu, kad apklausoje dalyvauti galėjo žmonės iš bet kurio pasaulio miesto, žinantys apie šią apklausą ir besinaudojantys interneto ryšiu.
1. „Kokiai amžiaus grupei save priskirtumėte?“ Nežinia dėl kokių priežasčių buvo pasirinktas itin savotiškas skirstymas į amžiaus grupes: moksleivis, studentas, suaugęs, pensininkas. Daugelis turbūt pripažins, kad jei moksleivius daugumoje atveju dar įmanoma priskirti konkrečiai amžiaus grupei, su studentais ši taisykle nelabai galioja. Dar labiau savotiškai šiame kontekste pasirodo „suaugęs“ amžiaus grupė. Juk vos 18 metų amžiaus jaunuolis, po mokyklos baigimo nuėjęs išsyk į darbo rinką žmogus patenka į šią kategoriją, tuo tarpu magistro studijas lankantis 30-metis patenka lyg ir į jaunesniesiems skirtą kategoriją. Ir ar tikrai studentas – tai dar nesuaugęs žmogus? 🙂
2. „Ar naudojotės viešuoju transportu pastarąjį mėnesį?“ – tačiau kodėl nėra teiraujamasi, ar viešuoju transportu buvo naudojamasi, tarkim, 2012-taisiais ar 2013-taisiais metais? Tokiu atveju būtų galima matyti, ar tai yra buvęs, ar naujas viešojo transporto naudotojas, ar jis naudojasi viešuoju transportu nepaisant jame vykdomų pokyčių.
3. „Kaip toli nuo Vilniaus centro gyvenate?“ – neabejotina, kad daugybė žmonių nežino tikslių „centro“ ribų, ir koks yra tikslus atstumas kilometrais iki jo. Be to, jei respondentas ir gyvena, ir dirba ne miesto „centre“, o jame lankosi ganėtinai retai – ar gyvenamosios vietos iki centro atstumas to žmogaus susisiekimui yra svarbus?
4. „Kokia transporto priemone įprastai keliaujate?“ – šaunu, kad apklausos sudarytojai nepamiršo dviračių, visgi akivaizdu, kad mūsų klimatas neleidžia naudotis dviračiais ištisus metus…
5. „Kiek įprastai užtrunka Jūsų kelionė į darbą ar mokslo įstaigą?“ – išvardinus įvairius kelionės trukmės intervalus, 7-tasis visgi nuskamba juokingai „Nekeliauju viešuoju transportu“ 🙂
6. „Ar pasikeitė Jūsų keliavimo į darbą ar mokslo įstaigą būdas per pastaruosius metus?“ – teigiamas ar neigiamas atsakymas neparodo, ar keliavimo būdas pasikeitė teigiama, ar neigiama linkme, ar respondentas pokyčiu patenkintas, ar ne. Beje, apklausoje galėjo dalyvauti ne tik dirbantys ar besimokantys, todėl kyla klausimas, kaip į šį klausimą galėjo atsakinėti šie respondentai.
7. „Kaip pasikeitė eismo situacija jūsų rajone per pastaruosius keletą metų?“ – klausimas savaime formuoja teiginį, jog respondentas rajone, kuriame gyvena dabar, gyveno pastaruosius keletą metų., kas gali būti toli nuo teisybės. Galbūt atsakantis į klausimą žmogus prieš metus persikėlė iš užmiesčio į miesto centrą, o gal išvis atkeliavo iš kito miesto į Vilnių studijuoti? Norom nenorom kyla mintis, kad respondentas atsakys „pagerėjo“ tai jau automatiškai prives prie išvadų apibendrinimuose, kad pagerėjo dėl G maršrutų autobusų?
8. „Jeigu įprastai naudojatės automobiliu, kas paskatintų jus naudotis viešuoju transportu (pasirinkite du)“. Ties šiuo klausimu susidarė kuriozinė situacija, nes į jį privalo kažkodėl atsakyti ir tie, kas nuosavu automobiliu nesinaudoja (t. y., neatsakius į šį klausimą, neleidžiama užbaigti anketos). Tiesa, vienas respondentas iš 1967 dalyvavusių apklausoje kažkaip sugebėjo šio klausimo išvengti 🙂 Savotiškai pasirodė ir tai, jog kaip vienas iš aspektų, kuris paskatintų naudotis viešuoju transportu, galėtų būti „dažniau važiuojantys autobusai“ – anketos kūrėjams kažkodėl nepasirodė, kad žmonėms galėtų reikėti ir dažniau važiuojančių troleibusų.
9. „Jeigu neturėtumėte galimybės rinktis automobilį, kokį transportą rinktumėtės?“. Ir vėl toks pat absurdas kaip ankstesniame klausime. Automobilis iškeliama kaip siektina transporto forma, o visi kiti keliavimo būdai – tuomet, kai naudotis automobiliu kažkodėl nėra galimybės. Su tokiu klausimo ir atsakymų variantų formulavimu mėginama sudaryti įspūdį, kad pasirinkusieji atsakymo variantą, jog jie keliauja viešuoju transportu, taip daro tik todėl, kad neturi galimybės keliauti automobiliu.
10. „Kokie yra pagrindiniai transporto srities iššūkiai Vilniuje? (pasirinkite tris)“ – atsakymų variantai šiek tiek keistoki. Kodėl akcentuojamas „prieinamų oranžinių dviračių kiekis“, o ne apskritai dviračių infrastruktūra? Kodėl akcentuojami tik autobusų/troleibusų važiavimo dažnumas ar viešojo transporto kokybė bendrąja prasme, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad keleiviai piktinasi grafikų nereguliarumu, važiavimu „kolonomis“ ir elementariausiu švaros trūkumu viešajame transporte?
11. „Jeigu naudojatės viešuoju transportu, kaip įvertintumėte šios paslaugos kokybę skalėje nuo 1 iki 10?“ – ir vėl, į šį klausimą atsakinėjo ir tie, kurie juo nesinaudoja, taigi tenka ir vėl atkreipti dėmesį į apklausos sudarymo paviršutiniškumą. Žinoma, galbūt apklausos sudarytojai turėjo galimybę vertinti atsakymus įvairiais pjūviais (t. y., analizuoti, kaip į šį klausimą atsakė juo išvis nesinaudojantys), tačiau tokiu atveju ir klausimas turėtų būti formuluojamas korektiškai.
12. „Jeigu turite, pasidalinkite papildomais komentarais, susijusiais su Vilniaus viešuoju transportu.“ – čia atsakiusieji į klausimus galėjo palikti savo komentarus, kuriuos kol kas galima pamatyti svetainėje (palikti 648 atsiliepimai). Kadangi galima daryti prielaidą, jog į apklausą atsakinėjo daugiausia jaunesni žmonės – gana dažnas yra naktinio transporto pageidavimas, nusiskundimai dėl benamių viešajame transporte, dėl švaros, dėl transporto priemonių nepriežiūros.
Vietoj baigiamojo žodžio
Teigiama, kad šis tyrimas Vilniaus miesto biudžetui nekainavo, ir, jei tai tiesa (tuo abejoti priverčia užuomina lrytas.lt straipsnyje, kurioje kalbama apie tolimesnį bendradarbiavimą), tai turbūt tėra vienintelis teigiamas dalykas šioje situacijoje. Dviratis nebuvo išrastas ir vargu ar kada bus, o vietoj to, kad būtų atliekamos vis naujos studijos, derėtų daryti elementarius dalykus – dažniau plauti viešojo transporto priemones, skirti daugiau dėmesio jų techninei priežiūrai, stengtis, kad jose neliktų asocialių keleivių ir įgyvendinti kitas paprastas technines priemones, kurių pagalba viešasis transportas būtų patrauklesnis. Apklausos, kuriomis siekiama ne išsiaiškinti situaciją, o sau ir kitiems įrodyti, koks tu esi nuostabus, yra bevertės, kuo turbūt galite įsitikinti ir šį kartą.