Po ilgų svarstymų visgi buvo nuspręsta padaryti trumpą įrašą svetainėje ir šia tema.

Dėl ko buvo abejonės? Tiesą sakant, jau ir iki šiol netrūksta kaltinimų, neva judėjimas tėra profsąjungų priedanga, o įrašas šia tema tai neva „patvirtintų“. Visgi buvo nuspręsta, kad svarbiau yra informacijos sklaida, o ne kai kurių asmenų šnekos.

Trumpai apie situaciją: tuo metu, kai Vilniuje veikė atskiros autobusų ir troleibusų įmonės, jose galiojo atskiros ir skirtingos kolektyvinės sutartys, su skirtingomis socialinėmis garantijomis. Vilniuje atsiradus vienai viešojo transporto įmonei, iki šiol tebegalioja senosios kolektyvinės sutartys. Nors jų galiojimo laikas jau seniai yra pasibaigęs, naujos – bendros – kolektyvinės sutarties rengimas ir derinimas daugybę mėnesių nebuvo sėkmingas. Apie kai kurias jų ruošimo ir derinimo peripetijas galite plačiau rasti Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos svetainėje.

Reziumuojant, galima pasakyti, kad nuo derybų dėl kolektyvinės sutarties buvo nušalintos kitos profsąjungos ir derybos buvo patikėtos tik vienai iš jų – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinei sąjungai. Vieni teigia, kad taip padaryta, nes ji turi daugiausiai narių, kiti gi teigia, jog taip yra todėl, kad ši yra „geltonoji profsąjunga“, t. y. realiai atstovaujanti ne darbuotojų, o darbdavio interesus. Kaip yra iš tiesų – mėginkite spręsti patys iš pateikiamos informacijos.

После долгих раздумий было решено сделать короткую заметку на нашей странице и на эту тему.

Почему же были сомнения? По правде говоря, и раньше и теперь нет недостатка в обвинениях, что якобы наше движение является „приводным ремнем“ профсоюзов, а заметка на эту тему такие обвинения якобы „подтвердила“. И все-таки было решено, что важнее распространение информации, а не разговоры отдельных личностей.

Коротко о ситуации: в то время, когда в Вильнюсе отдельно действовали автобусное и троллейбусное предприятие, на них распространялись и отдельные коллективные договоры с разными социальными гарантиями. При появлении в Столице единого предприятия общественного транспорта до сих пор оставались действительными старые коллективные договоры. Хотя срок их действия уже давно прошел, подготовка и согласование нового – общего коллективного договора в течение многих месяцев было безуспешным. О некоторых перипетиях его подготовки и согласования можете подробнее прочитать на странице Независимого профсоюза работников общественного транспорта в интернетe.

Подводя итоги, можно сказать, что от переговоров по новому коллективному договору были устранены другие профсоюзы и было поручено вести переговоры только одному профсоюзу – Профессиональному союзу работников ЗАО „Вильняус виешасис транспортас“. Одни утверждают, что это было сделано, потому что у данного профсоюза больше всех членов, другие же заявляют, что так вышло потому что это „желтый профсоюз“, то есть реально представляющий интересы работодателей, а не работников. Как же все на самом деле – попробуйте разобраться сами из излагаемой информации.

 Po ilgų svarstymų visgi buvo nuspręsta padaryti trumpą įrašą svetainėje ir šia tema.

Dėl ko buvo abejonės? Tiesą sakant, jau ir iki šiol netrūksta kaltinimų, neva judėjimas tėra profsąjungų priedanga, o įrašas šia tema tai neva „patvirtintų“. Visgi buvo nuspręsta, kad svarbiau yra informacijos sklaida, o ne kai kurių asmenų šnekos.

Trumpai apie situaciją: tuo metu, kai Vilniuje veikė atskiros autobusų ir troleibusų įmonės, jose galiojo atskiros ir skirtingos kolektyvinės sutartys, su skirtingomis socialinėmis garantijomis. Vilniuje atsiradus vienai viešojo transporto įmonei, iki šiol tebegalioja senosios kolektyvinės sutartys. Nors jų galiojimo laikas jau seniai yra pasibaigęs, naujos – bendros – kolektyvinės sutarties rengimas ir derinimas daugybę mėnesių nebuvo sėkmingas. Apie kai kurias jų ruošimo ir derinimo peripetijas galite plačiau rasti Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos svetainėje.

Reziumuojant, galima pasakyti, kad nuo derybų dėl kolektyvinės sutarties buvo nušalintos kitos profsąjungos ir derybos buvo patikėtos tik vienai iš jų – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinei sąjungai. Vieni teigia, kad taip padaryta, nes ji turi daugiausiai narių, kiti gi teigia, jog taip yra todėl, kad ši yra „geltonoji profsąjunga“, t. y. realiai atstovaujanti ne darbuotojų, o darbdavio interesus. Kaip yra iš tiesų – mėginkite spręsti patys iš pateikiamos informacijos.

Oficialiai yra teigiama, kad naujoji kolektyvinė sutartis bus geresnė už senąją, kad darbuotojai gaus didesnius atlyginimus, bus sulygintos jų teisės… tačiau kodėl tuomet trys iš keturių profsąjungų nusprendė piketuoti ir nepalaikyti šios kolektyvinės sutarties? Negi jos nori, kad atstovaujamiems darbuotojams būtų blogiau? Panagrinėkime situaciją.

2014 m. gegužės 13 d. darbuotojų konferencija

Neseniai įmonėje įsikūrė dar viena – jau ketvirtoji – profesinė sąjunga. Vakar, 2014 m. gegužės 12 d., Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesinė sąjunga išplatino tokio turinio pranešimą spaudai:

Kaip matome, rytoj rengiama darbuotojų konferencija, kurioje ketinama pasirašyti naują kolektyvinės sutarties variantą, kuris (kartu su jo priedais) galiotų visiems įmonės darbuotojams. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad nemaža dalis dalyvausiančių konferencijoje naujojo dokumento turbūt net nebus perskaitę ar tebus perskaitę paskubomis. Dėl kokios priežasties? Šio išsamaus ir daug „kabliukų“ turinčio dokumento projektas pradėtas platinti vos gegužės 5 d., t. y., susipažinimui su juo buvo vos savaitė, o kai kuriems žmonėms – ir dar mažiau laiko.

Dar liūdniau yra tai, kad pagal naują kolektyvinę sutartį autobusų ir troleibusų parkuose esantis skirtingas apmokėjimas už tą patį atliekamą darbą (ne tik tarp vairuotojų, bet ir aptarnaujančio personalo) įtvirtinamas juodu ant balto ir naujoje kolektyvinėje sutartyje…

Naujoji kolektyvinė sutartis: projektas ir kritika „iš vidaus“

Su naujosios kolektyvinės sutarties tekstu galima susipažinti Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos svetainėje:

Kolektyvinės sutarties projektas (pdf)

Leidinio „Profsąjungų balsas“ 16 numeris (pdf), kuriame pateikiama trumpa kai kurių naujosios sutarties punktų analizė.

Naujoji kolektyvinė sutartis: žvilgsnis iš šalies

Dauguma aukščiau paminėto „Profsąjungų balso“ numerio straipsnyje parašytos kritikos atrodo argumentuota.

Iš tiesų atrodo, keista, kad daugumoje punktų jei kokie veiksmai yra derinami, jei apie ką pranešama – tai tik su „Įgaliota profesine sąjunga“ (tai yra įrašo pradžioje minėtoji UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga). Ar teisėtas yra kitų profesinių sąjungų eliminavimas nuo vykstančių įmonėje procesų, paliekant formalų derinimą su viena profesine sąjunga, kuriai iš esmės tinka dauguma įmonės vadovybės veiksmų?

22. Pagal šį punktą siekiama, kad įmonėje nebedirbtų asmenys, turintys savo verslą, konkuruojantį su bendrovės įstatuose nurodyta bendrovės veikla. Tačiau kodėl nekalbama apie tai, kad būtų deklaruojami ir kiti šių asmenų ar jų šeimos narių interesai (pvz., darbas įmonėse, kurios dalyvauja kuro ar atsarginių detalių pardavimo konkursuose)?

25. Įsipareigojama nestreikuoti, nepiketuoti, nekelti kolektyvinių darbo ginčų „likus 2 mėnesiams iki Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų“. Niekaip nepavyksta atsikratyti įtarimo, kad šis punktas „nuleistas“ iš savivaldybės. Vadinasi, tuo metu darbdavys gali daryti ką tik nori, net apskritai atlyginimų nemokėti? Ar tokie ribojimai išvis gali būti teisėti?

127. Už bilietų platinimą autobusų ir troleibusų vairuotojams mokama 10% priemoka nuo parduotų bilietų sumos. Įdomu yra tai, kad „Susisiekimo paslaugos“ nuo kiekvieno lito už parduotus bilietus (taip, ir elektroninius iš „Vilniečio kortelės“) gauna 15%. Klausimas tik, kas iš jų – vairuotojai ar „Susisiekimo paslaugų“ biurokratai – atlieka daugiau darbo, parduodami bilietą? O gal pagaliau bus įrengti stotelėse bilietų pardavimo automatai ir vairuotojai nebeturės laiko gaišti skaičiuodami smulkias monetas, o vėlų vakarą rizikuodami tapti apiplėšimo aukomis? Juk automobiliams bilietų automatus įrengti galima, o tūkstančiams viešojo transporto keleivių analogiška paslauga – ne lygis?

161. Darbdavys išlaiko „išrinktajai“ profesinei sąjungai priklausančia poilsio bazę (tokiu būdu sukuriant precedentą „ranka ranką plauna“?) – apsauga, personalas, elektra, šildymas, inventoriaus atnaujinimas ir priežiūra. Kaip tuomet tokia profsąjunga gali kritikuoti kokius nors vadovybės veiksmus, kai susijusi tokia gražia finansų srovele?

Apie tai, ar įmonėje už tokį pat darbą apmokama vienodai, galima spręsti iš, pvz., 123 punkto:

Kaip matome, tokios pat talpos transporto priemonę vairuojantys gaus visiškai skirtingus atlyginimus, priklausomai nuo to, ar jie yra autobusų, ar troleibusų vairuotojai. Kokie argumentai? Anot jų, autobusų vairuotojai yra profesionalai (o troleibusų – mėgėjai?), antras argumentas – autobusų vairuotojai gali nesunkiai rasti darbą ir kitur, todėl tenka mokėti daugiau, trečias argumentas – autobusų vairuotojų darbas yra neva sudėtingesnis nei troleibusų vairuotojų, na o ketvirtas – tam, kad „troleibusininkų“ atlyginimai atitiktų „autobusininkų“ atlyginimus, reikia daug lėšų, kurių įmonė neturi.

Nelygybę puikiai parodo ir 4 priedas (125 punktas) „Profesijų, kurioms nustatytas nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų, sąrašas ir priemokų už darbą tokiomis sąlygomis dydžiai“. Labai įdomu, kad ir vėl lygiai tokių pat profesijų atstovai autobusų parke (AP) ir troleibusų parkuose (TP) apmokami kardinaliai skirtingai, pvz., transporto priemonių dažytojui AP priemoka yra 40% kovo-lapkričio mėn. ir 60% gruodžio-vasario mėnesiais, kai tuo tarpu IITP tokia priemoka yra atitinkamai vos 10% ir 15%. Beje, skirtumai įspūdingi: AP priemokos yra 40-75%, TP – 4-15%.

Ir pabaigai, kiek praskaidrinti nuotaikai – 189 punktas. „Bendrovė joje veikiančioms profesinėms sąjungoms skiria po 2 (du) litus nuo kiekvieno jos nario kas mėnesį darbuotojų profesinės sąjungos veiklai vystyti.“ Kažkas, rašydamas šį punktą, turbūt kvatojosi už pilvo susiėmęs, įrašydamas 2 Lt/mėn. sumą – už tokius didelius pinigus tikrai įmanoma daug gero nuveikti  🙂

Na o dabar norisi palinkėti, kad šiandien vyksiantys piketai padės išgirsti proto ir argumentų balsą. Ir kad darbuotojų konferencijos metu delegatai prieš balsuodami pagalvos, ar tikrai jie balsuoja už teisingus sprendimus ir ar tikrai jausis švarūs prieš savo sąžinę, ar po balsavimo galės žiūrėti į akis kolegoms…

Oficialiai yra teigiama, kad naujoji kolektyvinė sutartis bus geresnė už senąją, kad darbuotojai gaus didesnius atlyginimus, bus sulygintos jų teisės… tačiau kodėl tuomet trys iš keturių profsąjungų nusprendė piketuoti ir nepalaikyti šios kolektyvinės sutarties? Negi jos nori, kad atstovaujamiems darbuotojams būtų blogiau? Panagrinėkime situaciją.

2014 m. gegužės 13 d. darbuotojų konferencija

Neseniai įmonėje įsikūrė dar viena – jau ketvirtoji – profesinė sąjunga. Vakar, 2014 m. gegužės 12 d., Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesinė sąjunga išplatino tokio turinio pranešimą spaudai:

Kaip matome, rytoj rengiama darbuotojų konferencija, kurioje ketinama pasirašyti naują kolektyvinės sutarties variantą, kuris (kartu su jo priedais) galiotų visiems įmonės darbuotojams. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad nemaža dalis dalyvausiančių konferencijoje naujojo dokumento turbūt net nebus perskaitę ar tebus perskaitę paskubomis. Dėl kokios priežasties? Šio išsamaus ir daug „kabliukų“ turinčio dokumento projektas pradėtas platinti vos gegužės 5 d., t. y., susipažinimui su juo buvo vos savaitė, o kai kuriems žmonėms – ir dar mažiau laiko.

Dar liūdniau yra tai, kad pagal naują kolektyvinę sutartį autobusų ir troleibusų parkuose esantis skirtingas apmokėjimas už tą patį atliekamą darbą (ne tik tarp vairuotojų, bet ir aptarnaujančio personalo) įtvirtinamas juodu ant balto ir naujoje kolektyvinėje sutartyje…

Naujoji kolektyvinė sutartis: projektas ir kritika „iš vidaus“

Su naujosios kolektyvinės sutarties tekstu galima susipažinti Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos svetainėje:

Kolektyvinės sutarties projektas (pdf)

Leidinio „Profsąjungų balsas“ 16 numeris (pdf), kuriame pateikiama trumpa kai kurių naujosios sutarties punktų analizė.

Naujoji kolektyvinė sutartis: žvilgsnis iš šalies

Dauguma aukščiau paminėto „Profsąjungų balso“ numerio straipsnyje parašytos kritikos atrodo argumentuota.

Iš tiesų atrodo, keista, kad daugumoje punktų jei kokie veiksmai yra derinami, jei apie ką pranešama – tai tik su „Įgaliota profesine sąjunga“ (tai yra įrašo pradžioje minėtoji UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga). Ar teisėtas yra kitų profesinių sąjungų eliminavimas nuo vykstančių įmonėje procesų, paliekant formalų derinimą su viena profesine sąjunga, kuriai iš esmės tinka dauguma įmonės vadovybės veiksmų?

22. Pagal šį punktą siekiama, kad įmonėje nebedirbtų asmenys, turintys savo verslą, konkuruojantį su bendrovės įstatuose nurodyta bendrovės veikla. Tačiau kodėl nekalbama apie tai, kad būtų deklaruojami ir kiti šių asmenų ar jų šeimos narių interesai (pvz., darbas įmonėse, kurios dalyvauja kuro ar atsarginių detalių pardavimo konkursuose)?

25. Įsipareigojama nestreikuoti, nepiketuoti, nekelti kolektyvinių darbo ginčų „likus 2 mėnesiams iki Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų“. Niekaip nepavyksta atsikratyti įtarimo, kad šis punktas „nuleistas“ iš savivaldybės. Vadinasi, tuo metu darbdavys gali daryti ką tik nori, net apskritai atlyginimų nemokėti? Ar tokie ribojimai išvis gali būti teisėti?

127. Už bilietų platinimą autobusų ir troleibusų vairuotojams mokama 10% priemoka nuo parduotų bilietų sumos. Įdomu yra tai, kad „Susisiekimo paslaugos“ nuo kiekvieno lito už parduotus bilietus (taip, ir elektroninius iš „Vilniečio kortelės“) gauna 15%. Klausimas tik, kas iš jų – vairuotojai ar „Susisiekimo paslaugų“ biurokratai – atlieka daugiau darbo, parduodami bilietą? O gal pagaliau bus įrengti stotelėse bilietų pardavimo automatai ir vairuotojai nebeturės laiko gaišti skaičiuodami smulkias monetas, o vėlų vakarą rizikuodami tapti apiplėšimo aukomis? Juk automobiliams bilietų automatus įrengti galima, o tūkstančiams viešojo transporto keleivių analogiška paslauga – ne lygis?

161. Darbdavys išlaiko „išrinktajai“ profesinei sąjungai priklausančia poilsio bazę (tokiu būdu sukuriant precedentą „ranka ranką plauna“?) – apsauga, personalas, elektra, šildymas, inventoriaus atnaujinimas ir priežiūra. Kaip tuomet tokia profsąjunga gali kritikuoti kokius nors vadovybės veiksmus, kai susijusi tokia gražia finansų srovele?

Apie tai, ar įmonėje už tokį pat darbą apmokama vienodai, galima spręsti iš, pvz., 123 punkto:

Kaip matome, tokios pat talpos transporto priemonę vairuojantys gaus visiškai skirtingus atlyginimus, priklausomai nuo to, ar jie yra autobusų, ar troleibusų vairuotojai. Kokie argumentai? Anot jų, autobusų vairuotojai yra profesionalai (o troleibusų – mėgėjai?), antras argumentas – autobusų vairuotojai gali nesunkiai rasti darbą ir kitur, todėl tenka mokėti daugiau, trečias argumentas – autobusų vairuotojų darbas yra neva sudėtingesnis nei troleibusų vairuotojų, na o ketvirtas – tam, kad „troleibusininkų“ atlyginimai atitiktų „autobusininkų“ atlyginimus, reikia daug lėšų, kurių įmonė neturi.

Nelygybę puikiai parodo ir 4 priedas (125 punktas) „Profesijų, kurioms nustatytas nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų, sąrašas ir priemokų už darbą tokiomis sąlygomis dydžiai“. Labai įdomu, kad ir vėl lygiai tokių pat profesijų atstovai autobusų parke (AP) ir troleibusų parkuose (TP) apmokami kardinaliai skirtingai, pvz., transporto priemonių dažytojui AP priemoka yra 40% kovo-lapkričio mėn. ir 60% gruodžio-vasario mėnesiais, kai tuo tarpu IITP tokia priemoka yra atitinkamai vos 10% ir 15%. Beje, skirtumai įspūdingi: AP priemokos yra 40-75%, TP – 4-15%.

Ir pabaigai, kiek praskaidrinti nuotaikai – 189 punktas. „Bendrovė joje veikiančioms profesinėms sąjungoms skiria po 2 (du) litus nuo kiekvieno jos nario kas mėnesį darbuotojų profesinės sąjungos veiklai vystyti.“ Kažkas, rašydamas šį punktą, turbūt kvatojosi už pilvo susiėmęs, įrašydamas 2 Lt/mėn. sumą – už tokius didelius pinigus tikrai įmanoma daug gero nuveikti  🙂

Na o dabar norisi palinkėti, kad šiandien vyksiantys piketai padės išgirsti proto ir argumentų balsą. Ir kad darbuotojų konferencijos metu delegatai prieš balsuodami pagalvos, ar tikrai jie balsuoja už teisingus sprendimus ir ar tikrai jausis švarūs prieš savo sąžinę, ar po balsavimo galės žiūrėti į akis kolegoms…

Oficialiai yra teigiama, kad naujoji kolektyvinė sutartis bus geresnė už senąją, kad darbuotojai gaus didesnius atlyginimus, bus sulygintos jų teisės… tačiau kodėl tuomet trys iš keturių profsąjungų nusprendė piketuoti ir nepalaikyti šios kolektyvinės sutarties? Negi jos nori, kad atstovaujamiems darbuotojams būtų blogiau? Panagrinėkime situaciją.

2014 m. gegužės 13 d. darbuotojų konferencija

Neseniai įmonėje įsikūrė dar viena – jau ketvirtoji – profesinė sąjunga. Vakar, 2014 m. gegužės 12 d., Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesinė sąjunga išplatino tokio turinio pranešimą spaudai:

Kaip matome, rytoj rengiama darbuotojų konferencija, kurioje ketinama pasirašyti naują kolektyvinės sutarties variantą, kuris (kartu su jo priedais) galiotų visiems įmonės darbuotojams. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad nemaža dalis dalyvausiančių konferencijoje naujojo dokumento turbūt net nebus perskaitę ar tebus perskaitę paskubomis. Dėl kokios priežasties? Šio išsamaus ir daug „kabliukų“ turinčio dokumento projektas pradėtas platinti vos gegužės 5 d., t. y., susipažinimui su juo buvo vos savaitė, o kai kuriems žmonėms – ir dar mažiau laiko.

Dar liūdniau yra tai, kad pagal naują kolektyvinę sutartį autobusų ir troleibusų parkuose esantis skirtingas apmokėjimas už tą patį atliekamą darbą (ne tik tarp vairuotojų, bet ir aptarnaujančio personalo) įtvirtinamas juodu ant balto ir naujoje kolektyvinėje sutartyje…

Naujoji kolektyvinė sutartis: projektas ir kritika „iš vidaus“

Su naujosios kolektyvinės sutarties tekstu galima susipažinti Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos svetainėje:

Kolektyvinės sutarties projektas (pdf)

Leidinio „Profsąjungų balsas“ 16 numeris (pdf), kuriame pateikiama trumpa kai kurių naujosios sutarties punktų analizė.

Naujoji kolektyvinė sutartis: žvilgsnis iš šalies

Dauguma aukščiau paminėto „Profsąjungų balso“ numerio straipsnyje parašytos kritikos atrodo argumentuota.

Iš tiesų atrodo, keista, kad daugumoje punktų jei kokie veiksmai yra derinami, jei apie ką pranešama – tai tik su „Įgaliota profesine sąjunga“ (tai yra įrašo pradžioje minėtoji UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga). Ar teisėtas yra kitų profesinių sąjungų eliminavimas nuo vykstančių įmonėje procesų, paliekant formalų derinimą su viena profesine sąjunga, kuriai iš esmės tinka dauguma įmonės vadovybės veiksmų?

22. Pagal šį punktą siekiama, kad įmonėje nebedirbtų asmenys, turintys savo verslą, konkuruojantį su bendrovės įstatuose nurodyta bendrovės veikla. Tačiau kodėl nekalbama apie tai, kad būtų deklaruojami ir kiti šių asmenų ar jų šeimos narių interesai (pvz., darbas įmonėse, kurios dalyvauja kuro ar atsarginių detalių pardavimo konkursuose)?

25. Įsipareigojama nestreikuoti, nepiketuoti, nekelti kolektyvinių darbo ginčų „likus 2 mėnesiams iki Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų“. Niekaip nepavyksta atsikratyti įtarimo, kad šis punktas „nuleistas“ iš savivaldybės. Vadinasi, tuo metu darbdavys gali daryti ką tik nori, net apskritai atlyginimų nemokėti? Ar tokie ribojimai išvis gali būti teisėti?

127. Už bilietų platinimą autobusų ir troleibusų vairuotojams mokama 10% priemoka nuo parduotų bilietų sumos. Įdomu yra tai, kad „Susisiekimo paslaugos“ nuo kiekvieno lito už parduotus bilietus (taip, ir elektroninius iš „Vilniečio kortelės“) gauna 15%. Klausimas tik, kas iš jų – vairuotojai ar „Susisiekimo paslaugų“ biurokratai – atlieka daugiau darbo, parduodami bilietą? O gal pagaliau bus įrengti stotelėse bilietų pardavimo automatai ir vairuotojai nebeturės laiko gaišti skaičiuodami smulkias monetas, o vėlų vakarą rizikuodami tapti apiplėšimo aukomis? Juk automobiliams bilietų automatus įrengti galima, o tūkstančiams viešojo transporto keleivių analogiška paslauga – ne lygis?

161. Darbdavys išlaiko „išrinktajai“ profesinei sąjungai priklausančia poilsio bazę (tokiu būdu sukuriant precedentą „ranka ranką plauna“?) – apsauga, personalas, elektra, šildymas, inventoriaus atnaujinimas ir priežiūra. Kaip tuomet tokia profsąjunga gali kritikuoti kokius nors vadovybės veiksmus, kai susijusi tokia gražia finansų srovele?

Apie tai, ar įmonėje už tokį pat darbą apmokama vienodai, galima spręsti iš, pvz., 123 punkto:

Kaip matome, tokios pat talpos transporto priemonę vairuojantys gaus visiškai skirtingus atlyginimus, priklausomai nuo to, ar jie yra autobusų, ar troleibusų vairuotojai. Kokie argumentai? Anot jų, autobusų vairuotojai yra profesionalai (o troleibusų – mėgėjai?), antras argumentas – autobusų vairuotojai gali nesunkiai rasti darbą ir kitur, todėl tenka mokėti daugiau, trečias argumentas – autobusų vairuotojų darbas yra neva sudėtingesnis nei troleibusų vairuotojų, na o ketvirtas – tam, kad „troleibusininkų“ atlyginimai atitiktų „autobusininkų“ atlyginimus, reikia daug lėšų, kurių įmonė neturi.

Nelygybę puikiai parodo ir 4 priedas (125 punktas) „Profesijų, kurioms nustatytas nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų, sąrašas ir priemokų už darbą tokiomis sąlygomis dydžiai“. Labai įdomu, kad ir vėl lygiai tokių pat profesijų atstovai autobusų parke (AP) ir troleibusų parkuose (TP) apmokami kardinaliai skirtingai, pvz., transporto priemonių dažytojui AP priemoka yra 40% kovo-lapkričio mėn. ir 60% gruodžio-vasario mėnesiais, kai tuo tarpu IITP tokia priemoka yra atitinkamai vos 10% ir 15%. Beje, skirtumai įspūdingi: AP priemokos yra 40-75%, TP – 4-15%.

Ir pabaigai, kiek praskaidrinti nuotaikai – 189 punktas. „Bendrovė joje veikiančioms profesinėms sąjungoms skiria po 2 (du) litus nuo kiekvieno jos nario kas mėnesį darbuotojų profesinės sąjungos veiklai vystyti.“ Kažkas, rašydamas šį punktą, turbūt kvatojosi už pilvo susiėmęs, įrašydamas 2 Lt/mėn. sumą – už tokius didelius pinigus tikrai įmanoma daug gero nuveikti  🙂

Na o dabar norisi palinkėti, kad šiandien vyksiantys piketai padės išgirsti proto ir argumentų balsą. Ir kad darbuotojų konferencijos metu delegatai prieš balsuodami pagalvos, ar tikrai jie balsuoja už teisingus sprendimus ir ar tikrai jausis švarūs prieš savo sąžinę, ar po balsavimo galės žiūrėti į akis kolegoms…