Masinės informacijos priemonėse nuolat skelbiama apie tai, kad neva viešojo transporto priemonių skaičius, jų kursavimo dažnumas ir t.t. Vilniuje yra nustatomi remiantis keleivių srautų tyrimais.

Pvz., delfi straipsnyje „Viešasis Vilniaus transportas: skundai tęsiasi“ SĮ „Susiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Modesta Gusarovienė teigia: „Keleivių srautų tyrimai rodo, kad Antakalnio rajono aptarnavimas viešuoju transportu yra optimalus“.

Čia verta prisiminti vieną eismo įvykį, aprašytą 15min.lt: „Vilniuje mikroautobusas susidūrė su sausakimšu troleibusu“:

Įvykio metu žmonės nenukentėjo, nes troleibusas buvo pilnas keleivių ir troleibusui staigiai stabdant tiesiog nebuvo kur kristi, žmonės tik atsirėmė vieni į kitus.

Taip pat buvo gauta informacija, kad Vilniaus m. savivaldybė, galimai vėl planuojanti naujus viešojo transporto „optimizavimus“, nurodė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ištirti keleivių srautus, kas ir daroma 2013 m. spalio 12-27 dienomis.

Todėl atsirado poreikis tokiam įrašui, kad pasvarstytume, ar tai, kas ir kaip yra daroma Vilniuje, gali būti skambiai vadinama „keleivių srautų tyrimais“.

Net šiame technologijų amžiuje niekaip nesugebama padaryti tokių grafikų, kad ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės į stotelę nesuvažiuotų vienu metu, o vėliau nebūtų ilgas laukimo laikas.

Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.

Masinės informacijos priemonėse nuolat skelbiama apie tai, kad neva viešojo transporto priemonių skaičius, jų kursavimo dažnumas ir t.t. Vilniuje yra nustatomi remiantis keleivių srautų tyrimais.

Pvz., delfi straipsnyje „Viešasis Vilniaus transportas: skundai tęsiasi“ SĮ „Susiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Modesta Gusarovienė teigia: „Keleivių srautų tyrimai rodo, kad Antakalnio rajono aptarnavimas viešuoju transportu yra optimalus“.

Čia verta prisiminti vieną eismo įvykį, aprašytą 15min.lt: „Vilniuje mikroautobusas susidūrė su sausakimšu troleibusu“:

Įvykio metu žmonės nenukentėjo, nes troleibusas buvo pilnas keleivių ir troleibusui staigiai stabdant tiesiog nebuvo kur kristi, žmonės tik atsirėmė vieni į kitus.

Taip pat buvo gauta informacija, kad Vilniaus m. savivaldybė, galimai vėl planuojanti naujus viešojo transporto „optimizavimus“, nurodė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ištirti keleivių srautus, kas ir daroma 2013 m. spalio 12-27 dienomis.

Todėl atsirado poreikis tokiam įrašui, kad pasvarstytume, ar tai, kas ir kaip yra daroma Vilniuje, gali būti skambiai vadinama „keleivių srautų tyrimais“.

Net šiame technologijų amžiuje niekaip nesugebama padaryti tokių grafikų, kad ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės į stotelę nesuvažiuotų vienu metu, o vėliau nebūtų ilgas laukimo laikas.

Kaip žinoma, apytikslį keleivių srauto vaizdą (t. y. tai, kiek keleivių įlipo, kiek išlipo konkrečioje stotelėje į konkretaus maršruto transporto priemonę) būtų galima susidaryti, jei autobusuose ar troleibusuose kiekvienas įlipantis ir išlipantis keleivis aktyvuotų elektroninį bilietą (nesvarbu, kokio tipo bilietas – ar vienkartinis, ar laikinis). Visgi Vilniuje, kaip žinome, galima „sekti“ tik 30 ir 60 minučių laikinių bilietų keleivius, ir tai tik dalinai, t. y., matant vietą, kurioje bilietas aktyvuotas, bet nematant, kur keleivis išlipo ir ar tęsė kelionę kita transporto priemone. Vadinamųjų „mėnesinių“ (30 dienų trukmės) bilietų keleivių judėjimo, kaip dažnai jie naudojasi bilietais, kokiais maršrutais nustatyti išvis neįmanoma. Nupirktų pas vairuotojus vienkartinių bilietų kiekis taip pat nieko neparodo, kadangi neretai keleiviai perka iškart kelis vienkartinius bilietus.

Ši „akis“ yra automatinės keleivių srautų skaičiavimo sistemos dalis.

Daug tikslesnį keleivių skaičių transporto priemonėse ir jų pokyčius leistų sužinoti viešojo transporto priemonėse įdiegta sistema, kuri automatiškai skaičiuoja, kiek kiekvienoje stotelėje į troleibusą ar autobusą įlipo ir iš jų išlipo keleivių. Pačios įrangos kaina vienai transporto priemonei yra apie 25 tūkst. Lt., vienos transporto priemonės stebėjimo ir ataskaitų kaina 1 mėnesiui – nuo 80 eurų (~276 Lt).

Tokią sistemą tuomet dar egzistavusi bendrovė „Vilniaus troleibusai“ išbandė dar 2011 metais. Automatinę keleivių skaičiavimo sistemą platinanti bendrovė „Fima“ į vieną iš Škoda 14Tr troleibusų sistemą įdiegė bei nemokamai teikė kasdienines ataskaitas apie kiekvienoje stotelėje įlipusių/išlipusių keleivių skaičių, kokioje stotelėje srautai didžiausi ir t.t.

elektronika.lt: Sostinės troleibusų keleivius norima skaičiuoti automatizuotai

15min.lt: „Vilniaus troleibusai“ norėtų suskaičiuoti, kiek žmonių sostinėje važinėja troleibusais

Kadangi „Vilniaus troleibusų“ vadovybė po bandymų nusprendė, kad ši sistema gali būti daug naudingesnė nei „tradicinė“ (buvo planuojama ją įdiegti bent į 10% reisuose važinėjančių troleibusų ir tokiu būdu nuolat stebėti visų maršrutų, įvairaus paros laiko ir kitus duomenis), ši įranga buvo įdiegta ir į abu troleibusus Amber-Vilnis 12ac.

Vilniuje ši sistema taip pat yra ir šių metų pavasarį atvykusiuose MAN „Lion‘s City A21 CNG“ autobusuose (visgi nors techninė įranga juose ir yra, ji nebuvo naudota nė vieną dieną). Kad sistema veiktų, žinoma, neužtenka vien techninės įrangos – turi būti ir programinis palaikymas bei analizė, tam tikrų formų ataskaitos lentelių ir diagramų pavidalu. Pusę metų Vilniuje ši sistema nemokamai buvo naudojama troleibusuose Amber-Vilnis, kiekvieną rytą buvo gaunamos vakarykštės dienos ataskaitos, tačiau buvo nuspręsta taupyti pinigus ir, pasibaigus nemokamų ataskaitų siuntimo laikotarpiui, pasinaudoti kitokia skaičiavimo sistema – tokia, kokia jau naudojama dešimtmečius – „skaičiavimo ant pirštų“ sistema, skaičiuotojui ramiai sėdint stotelėje.

Nuotraukose matome žmogų, kuris buvo užfiksuotas „atliekantis Vilniaus m. viešojo transporto srauto tyrimus“ 2013 m. rugpjūčio 19 – 21 dienomis (ačiū už nuotraukas gerb. Romui!). Pirmadienį žmogus pabuvo valandėlę kitą stotelėje vienoje gatvės pusėje, trečiadienį – kitoje gatvės pusėje – štai tyrimas ir atliktas…

Ką konkrečiai šis žmogus fiksuoja?

Čia matote „Keleivių srautų tyrimų“ blanko fragmentą – jis toks pat naudojamas ir dabar, 2013 m. Blanke nematoma dar viena balų sistemos skalė, kai keleiviai stotelėje nebetelpa įlipti į transporto priemonę (net stovėti tarpduryje). Kaip matote, šis tyrimas atliekamas tik konkrečioje stotelėje, tik labai ribotą laiko tarpą, nėra analizuojama, ar transporto priemonės atvyko pagal grafiką, o gal jos suvažiavo vienu metu (nes tai taip pat įtakoja keleivių skaičių), nėra skaičiuojama, kiek keleivių įlipo ir kiek išlipo.

Ir štai remiantis būtent tokiu „srautų tyrimu“, atliekamu (pagal pareikalavimą) geriausiu atveju keturių žmonių, „dirbančių 0,5 etato“, Vilniuje yra remiamasi, organizuojant viešojo transporto sistemą. Ar tokie Vilniaus mieste taikomi metodai Tau, gerbiamas keleivi, kelia pasitikėjimą?

The mass media is constantly announcing as if number of public transport vehicles, frequency of their routes, etc. in Vilnius is determined on the basis of passenger flow investigations.

For example, in the article of delfi.lt „Public transport of Vilnius: complains continues” Head of Public transport department of SĮ „Susiekimo paslaugos“ Modesta Gusaroviene says: „Passenger flow studies show that public transport service in Antakalnis district is optimal”.

Here it is worth to recall one traffic accident, which was described in 15min.lt: „In Vilnius, a minibus collided with a crowded trolleybus”:

The accident caused no casualties because the trolleybus was full of passengers and when trolleybus had made a sudden stop there was nowhere to fall, people just leaned against each other.

Also an information was received that the Municipality of Vilnius which is possibly planning to make new stage of public transport „optimization”, has ordered SĮ „Susisiekimo paslaugos” to examine passenger flows, and this is what they are doing from 12th to 27th of October, 2013.

Therefore, the need for such a post has appeared in order to consider if these techniques which are being used in Vilnius, may be solemnly called „passenger flow studies”.

Even in this age of technology we can easily see the inability to make correct schedules, as vehicles which go the same direction are still appearing in the stop at the same time and then you will have a long waiting time before the next vehicle arrives.

As it is known, an estimation of flow of passengers (ie, the number of passengers boarded, or contrary got got out, in a particular stop, in a particular route) could be done if each passenger in the buses and trolleybuses, when boarding or getting out would be activating an electronic ticket (no matter what type of ticket – a single, or e-ticket which is based on time). However, as we know in Vilnius, you can „track” passengers of only 30 and 60 minutes tickets, and only partially, that is, you can only see the place where the ticket is activated, but it can’t be seen, where the passenger got out or if a passenger has continued the trip with another vehicle. It is not possible to track so-called „monthly” (30-days) ticket passenger traffic and how often they use public transport, and which routes they use. Single tickets which are brought from a driver are not showing anything, too, as passengers often buy several of them at once and use them later on another vehicle.

This „eye” is a part of an automatic passenger flow tracking system.

Much more accurate number and dynamics of passengers in vehicles would give a system which is installed in a public transport  vehicle that automatically calculates how many passengers have got inside and how many have got outside in every stop. The equipment cost per vehicle is about 25 thousand Litas, the cost of a single vehicle tracking and reports (for one one month) is from 80 Euros (about 276 Litas).

Such a system was tested in 2011 by „Vilniaus troleibusai” which had still existed those days. Distributor of automatic passenger counting system, company „Fima”, has installed this system in one Skoda 14Tr trolleybus and provided daily reports numbers of passengers which have entered the vehicle of have left it, in each stop, also other data was provided like the biggest numbers of passengers  in each route and so on. This service was provided for the tests for free.

elektronika.lt: They want to count the capital’s trolleybus passengers automatically

15min.lt: „Vilniaus troleibusai” would like to count how many people in the capital are using trolleybuses

After the testing the leaders of „Vilniaus troleibusai” have concluded that this system can be much more useful than the „traditional” one (it was planned to install it to at least 10% of the trolleybuses and thus to monitor all the routes of varying the time of day, and other data), this equipment has been installed into both trolleybuses Amber-Vilnis 12ac.

In Vilnius, such system is also present in the buses „MAN Lion’s City A21 CNG” which have arrived this spring (however, although the hardware is there this system has not been used for a single day). For the system to work, of course, only hardware is not enough – there should be a software maintenance and analysis, as well as reports of certain types in the form of tables and graphs. For a half of year in Vilnius, this system was used for free in both trolleybuses Amber-Vilnis, reports were received every morning for yesterday’s routes, but it was decided to save money and after the term of free reports has ended, it was decided to use a different investigating system which is already used for decades – „calculation on fingers” system, where a person is sitting quietly in a bus stop.

We see a man in these pictures who was noticed while „performing the flow of passengers in Vilnius investigation” on August 19-21, 2013 (thanks for the photos to Mr. Romas!). On Monday, this man was sitting for an hour or two in a bus stop in one side of the street, on Wednesday he was sitting in another side of the street – and investigation is done…

What this man is recording exactly?

And here you can see a fragment of the form which is called „The Passenger Flow Research” – the same is being used till now, year 2013. The form does not have one more system scale, when passengers are not able to board the vehicle at all as it is overcrowded (even standing in the doorway). As you can see, this monitoring is done at a particular stop only, for only a very limited period of time, there is no analysis of whether the vehicle has arrived on schedule, or maybe vehicles have arrived at the same time (because it also affects the number of passengers), there are no numbers how many passengers boarded and how many passengers have left the vehicle.

So in accordance with such „flow study” which is conducted (by request) in the best case by four people, who are working for a few hours in a stop, Vilnius is organizing the public transport system. Dear passengers, are these methods which are being used in Vilnius, you can trust?

Kaip žinoma, apytikslį keleivių srauto vaizdą (t. y. tai, kiek keleivių įlipo, kiek išlipo konkrečioje stotelėje į konkretaus maršruto transporto priemonę) būtų galima susidaryti, jei autobusuose ar troleibusuose kiekvienas įlipantis ir išlipantis keleivis aktyvuotų elektroninį bilietą (nesvarbu, kokio tipo bilietas – ar vienkartinis, ar laikinis). Visgi Vilniuje, kaip žinome, galima „sekti“ tik 30 ir 60 minučių laikinių bilietų keleivius, ir tai tik dalinai, t. y., matant vietą, kurioje bilietas aktyvuotas, bet nematant, kur keleivis išlipo ir ar tęsė kelionę kita transporto priemone. Vadinamųjų „mėnesinių“ (30 dienų trukmės) bilietų keleivių judėjimo, kaip dažnai jie keliauja, kokiais maršrutais nustatyti išvis neįmanoma. Nupirktų pas vairuotojus vienkartinių bilietų kiekis taip pat nieko neparodo, kadangi neretai keleiviai perka iškart kelis vienkartinius bilietus, kuriuos panaudoja vėliau kitose kelionėse.

Ši „akis“ yra automatinės keleivių srautų skaičiavimo sistemos dalis.

Daug tikslesnį keleivių skaičių transporto priemonėse ir jų pokyčius leistų sužinoti viešojo transporto priemonėse įdiegta sistema, kuri automatiškai skaičiuoja, kiek kiekvienoje stotelėje į troleibusą ar autobusą įlipo ir iš jų išlipo keleivių. Pačios įrangos kaina vienai transporto priemonei yra apie 25 tūkst. Lt., vienos transporto priemonės stebėjimo ir ataskaitų kaina 1 mėnesiui – nuo 80 eurų (~276 Lt).

Tokią sistemą tuomet dar egzistavusi bendrovė „Vilniaus troleibusai“ išbandė dar 2011 metais. Automatinę keleivių skaičiavimo sistemą platinanti bendrovė „Fima“ į vieną iš Škoda 14Tr troleibusų sistemą įdiegė bei nemokamai teikė kasdienines ataskaitas apie kiekvienoje stotelėje įlipusių/išlipusių keleivių skaičių, kokioje stotelėje srautai didžiausi ir t.t.

elektronika.lt: Sostinės troleibusų keleivius norima skaičiuoti automatizuotai

15min.lt: „Vilniaus troleibusai“ norėtų suskaičiuoti, kiek žmonių sostinėje važinėja troleibusais

Kadangi „Vilniaus troleibusų“ vadovybė po bandymų nusprendė, kad ši sistema gali būti daug naudingesnė nei „tradicinė“ (buvo planuojama ją įdiegti bent į 10% reisuose važinėjančių troleibusų ir tokiu būdu nuolat stebėti visų maršrutų, įvairaus paros laiko ir kitus duomenis), ši įranga buvo įdiegta ir į abu troleibusus Amber-Vilnis 12ac.

Vilniuje ši sistema taip pat yra ir šių metų pavasarį atvykusiuose MAN „Lion‘s City A21 CNG“ autobusuose (visgi nors techninė įranga juose ir yra, ji nebuvo naudota nė vieną dieną). Kad sistema veiktų, žinoma, neužtenka vien techninės įrangos – turi būti ir programinis palaikymas bei analizė, tam tikrų formų ataskaitos lentelių ir diagramų pavidalu. Pusę metų Vilniuje ši sistema nemokamai buvo naudojama troleibusuose Amber-Vilnis, kiekvieną rytą buvo gaunamos vakarykštės dienos ataskaitos, tačiau buvo nuspręsta taupyti pinigus ir, pasibaigus nemokamų ataskaitų siuntimo laikotarpiui, pasinaudoti kitokia skaičiavimo sistema – tokia, kokia jau naudojama dešimtmečius – „skaičiavimo ant pirštų“ sistema, skaičiuotojui ramiai sėdint stotelėje.

Nuotraukose matome žmogų, kuris buvo užfiksuotas „atliekantis Vilniaus m. viešojo transporto srauto tyrimus“ 2013 m. rugpjūčio 19 – 21 dienomis (ačiū už nuotraukas gerb. Romui!). Pirmadienį žmogus pabuvo valandėlę kitą stotelėje vienoje gatvės pusėje, trečiadienį – kitoje gatvės pusėje – štai tyrimas ir atliktas…

Ką konkrečiai šis žmogus fiksuoja?

Čia matote „Keleivių srautų tyrimų“ blanko fragmentą – jis toks pat naudojamas ir dabar, 2013 m. Blanke nematoma dar viena balų sistemos skalė, kai keleiviai stotelėje nebetelpa įlipti į transporto priemonę (net stovėti tarpduryje). Kaip matote, šis tyrimas atliekamas tik konkrečioje stotelėje, tik labai ribotą laiko tarpą, nėra analizuojama, ar transporto priemonės atvyko pagal grafiką, o gal jos suvažiavo vienu metu (nes tai taip pat įtakoja keleivių skaičių), nėra skaičiuojama, kiek keleivių įlipo ir kiek išlipo.

Ir štai remiantis būtent tokiu „srautų tyrimu“, atliekamu (pagal pareikalavimą) geriausiu atveju keturių žmonių, „dirbančių 0,5 etato“, Vilniuje yra remiamasi, organizuojant viešojo transporto sistemą. Ar tokie Vilniaus mieste taikomi metodai Tau, gerbiamas keleivi, kelia pasitikėjimą?