[:lt]

Praeitas ketvirtadienis (2016 m. gruodžio 8 d.) Vilniuje buvo sudėtingas visiems, kas juda. Kelininkai dirbo Sizifo darbą, nespėdami barstyti ledo arenomis virtusių gatvių ir šaligatvių, kur jų vargus tuoj pat nuplaudavo lietus.  Tie, kuriems visgi teko kažkur keliauti, vargo slidinėdami. Gatvėse to rezultatas būdavo „pasibučiavimai“ arba nesėkmingi bandymai įlipti į net ir ne pačias stačiausias įkalnes, o kiemuose ir ant šaligatvių pėstieji mėgino balansavimo svyruojant įgūdžius.

Vargo turėjo ir viešasis transportas. Pirmiausia, kaip ir visas kitas transportas, o ypač – sunkiasvoris, didelių problemų turėjo mėginant pakilti į įkalnes. Su šia bėda susidūrė ir autobusai, ir troleibusai (tai galima buvo puikiai matyti ir iš pranešimų gausos apie neatvykstančius autobusus Trafi programėlėje) – nors kažkodėl žiniasklaida užstrigusių įkalnėse autobusų nepastebėjo, o labiausiai ir vėl užkliuvo troleibusai. Kaip nekeista, apie tai, kad buvo užstrigęs troleibusų eismas, garsiausiai trimitavo visuomeninis transliuotojas LRT (pvz., 2016-12-08 LRT TV Žinios 16:00).

Kadangi tuo pat metu ir šalo, ir lijo, kurį laiką kai kuriose atkarpose buvo problemų dėl kontaktinio tinklo apledėjimo. Nenuostabu – tai išsyk sukėlė didžiulį triukšmą viešojoje erdvėje ir tapo eiliniu pseudoargumentu, kodėl troleibusai turėtų būti naikinami. Šį kartą „Vilniaus viešasis transportas“ atstovai į žiniasklaidos klausimus, ar dėl tokių sutrikimų nereikėtų naikinti troleibusų, atsakė protingai (kad tai, kas buvo tądien, buvo išimtinės oro sąlygos). Visgi troleibusų naikinimo entuziastams nesvarbu, kad tai buvo tikrai ekstremali diena visiems, ir tai nutinka vos vieną kitą kartą per metus, jiems nesvarbu, kad kituose pasaulio miestuose troleibusų eismo nesustabdo ne tik tokios, bet ir dar atšiauresnės oro sąlygos. Tiesiog tam, kad sistema veiktų patikimai net ir tokiomis oro sąlygomis, kiti miestai pasiruošia.

Kontaktinį tinklą nuo apledėjimo apsaugoti galima

Daugybė troleibusų sistemas turinčių miestų nors ir sulaukia panašaus žiemiško oro, tačiau turi priemonių apsisaugoti nuo galimų sutrikimų. Ir tai nėra kažkokios kosminės technologijos. Analogiškos priemonės naudojamos traukinių, tramvajų sistemoms.

Šalia matote aprašymą vieno gamintojo produkto, kuris skirtas apsaugoti kontaktinį tinklą nuo apledėjimo. Tuo pačiu nupasakojamas ir principas, kaip ir kada minėta medžiaga turėtų būti naudojama. Kaip galite pamatyti – nieko ypatingo – troleibuso srovės imtuvas paverčiamas skysčio purškimo galvute. Skystis nekenkia kontaktiniam tinklui, taip pat 80% skysčio medžiagų – natūraliai suyrančios.

Procedūra dažniausiai atliekama naktį, ledui neleidžiama susiformuoti. Jį purškianti transporto priemonė važiuoja iki 30 km/h greičiu (važiuojant greičiau, padengimas gali būti nepakankamas). Skysčio veikimo trukmė – iki 10 valandų. Vėliau net ir nesikeičiant oro sąlygoms nuo apledėjimo kontaktinį tinklą apsaugo maršrutuose važinėjantys troleibusai.

Įrangą turi ir miniatiūrinė Landskrona, ir didžiulis Vankuveris

Turbūt kilo mintis – na gerai, kažkoks skystis gal ir ne problema, bet juk reikalingos milžiniškos investicijos į specialią transporto priemonę ar net kelias?

Nieko panašaus. Kontaktinį tinklą nuo ledo saugo ir Landskrona (turinti vos vieną 3km ilgio troleibusų maršrutą ir 5 troleibusus), ir Vankuveris (13 maršrutų, 263 troleibusai), ir Arnhemas, ir Liucerna, ir dar daugybė kitų miestų.

Vilniuje dabar yra likę 144 km troleibusų kontaktinio tinklo, taigi, pilnai pakaktų vieno specialaus automobilio, kad naktį, nuo paskutinio troleibuso grįžimo į parką iki pirmojo troleibuso išvažiavimo,  specialiu skysčiu būtų padengtas visas Vilniaus troleibusų kontaktinis tinklas.

Štai, pvz., Arnhemas kažkada modifikavo seną autobusą, ant kurio sumontavo srovės imtuvus (vaizdo įrašo autorius – Harry Sanders):

Miestui įvedus griežtesnius taršos reikalavimus, viešojo transporto įmonė „Connexxion Holding“ užsisakė, o Šveicarijos įmonė Hess 2015 m. rudenį pristatė specialų automobilį (vaizdo įrašas – gamintojo Hess):

Kaip galite suprasti iš vaizdo įrašo, ši transporto priemonė, nuėmus specialią įrangą, pavasario – rudens sezonu gali būti naudojama kitoms, labiau įprastinėms reikmėms.

Panašią transporto priemonę 2015 m. Hess pagamino ir Šveicarijos miestui Liucernai (vaizdo įrašas – gamintojo Hess):

Vankuveryje naudojama galingesnė transporto priemonė, bet čia jau, kaip sakoma, skonio reikalas:

Kaip matote, sprendimai egzistuoja, jie kuo puikiausiai veikia ir jų dėka užtikrinamas sklandus troleibusų sistemos darbas. Tačiau pirmiausia reikia norėti, kad troleibusų sistema veiktų sklandžiai…

[:ru]

Praeitas ketvirtadienis (2016 m. gruodžio 8 d.) Vilniuje buvo sudėtingas visiems, kas juda. Kelininkai dirbo Sizifo darbą, nespėdami barstyti ledo arenomis virtusių gatvių ir šaligatvių, kur jų vargus tuoj pat nuplaudavo lietus. Tie, kuriems visgi teko kažkur keliauti, vargo slidinėdami. Gatvėse to rezultatas būdavo „pasibučiavimai“ arba nesėkmingi bandymai įlipti į net ir ne pačias stačiausias įkalnes, o kiemuose ir ant šaligatvių pėstieji mėgino balansavimo svyruojant įgūdžius.

Vargo turėjo ir viešasis transportas. Pirmiausia, kaip ir visas kitas transportas, o ypač – sunkiasvoris, didelių problemų turėjo mėginant pakilti į įkalnes. Su šia bėda susidūrė ir autobusai, ir troleibusai (tai galima buvo puikiai matyti ir iš pranešimų gausos apie neatvykstančius autobusus Trafi programėlėje) – nors kažkodėl žiniasklaida užstrigusių įkalnėse autobusų nepastebėjo, o labiausiai ir vėl užkliuvo troleibusai. Kaip nekeista, apie tai, kad buvo užstrigęs troleibusų eismas, garsiausiai trimitavo visuomeninis transliuotojas LRT (pvz., 2016-12-08 LRT TV Žinios 16:00).

Kadangi tuo pat metu ir šalo, ir lijo, kurį laiką kai kuriose atkarpose buvo problemų dėl kontaktinio tinklo apledėjimo. Nenuostabu – tai išsyk sukėlė didžiulį triukšmą viešojoje erdvėje ir tapo eiliniu pseudoargumentu, kodėl troleibusai turėtų būti naikinami. Šį kartą „Vilniaus viešasis transportas“ atstovai į žiniasklaidos klausimus, ar dėl tokių sutrikimų nereikėtų naikinti troleibusų, atsakė protingai (kad tai, kas buvo tądien, buvo išimtinės oro sąlygos). Visgi troleibusų naikinimo entuziastams nesvarbu, kad tai buvo tikrai ekstremali diena visiems, ir tai nutinka vos vieną kitą kartą per metus, jiems nesvarbu, kad kituose pasaulio miestuose troleibusų eismo nesustabdo ne tik tokios, bet ir dar atšiauresnės oro sąlygos. Tiesiog tam, kad sistema veiktų patikimai net ir tokiomis oro sąlygomis, kiti miestai pasiruošia.

Kontaktinį tinklą nuo apledėjimo apsaugoti galima

Daugybė troleibusų sistemas turinčių miestų nors ir sulaukia panašaus žiemiško oro, tačiau turi priemonių apsisaugoti nuo galimų sutrikimų. Ir tai nėra kažkokios kosminės technologijos. Analogiškos priemonės naudojamos traukinių, tramvajų sistemoms.

Šalia matote aprašymą vieno gamintojo produkto, kuris skirtas apsaugoti kontaktinį tinklą nuo apledėjimo. Tuo pačiu nupasakojamas ir principas, kaip ir kada minėta medžiaga turėtų būti naudojama. Kaip galite pamatyti – nieko ypatingo – troleibuso srovės imtuvas paverčiamas skysčio purškimo galvute. Skystis nekenkia kontaktiniam tinklui, taip pat 80% skysčio medžiagų – natūraliai suyrančios.

Procedūra dažniausiai atliekama naktį, ledui neleidžiama susiformuoti. Jį purškianti transporto priemonė važiuoja iki 30 km/h greičiu (važiuojant greičiau, padengimas gali būti nepakankamas). Skysčio veikimo trukmė – iki 10 valandų. Vėliau net ir nesikeičiant oro sąlygoms nuo apledėjimo kontaktinį tinklą apsaugo maršrutuose važinėjantys troleibusai.

Įrangą turi ir miniatiūrinė Landskrona, ir didžiulis Vankuveris

Turbūt kilo mintis – na gerai, kažkoks skystis gal ir ne problema, bet juk reikalingos milžiniškos investicijos į specialią transporto priemonę ar net kelias?

Nieko panašaus. Kontaktinį tinklą nuo ledo saugo ir Landskrona (turinti vos vieną 3km ilgio troleibusų maršrutą ir 5 troleibusus), ir Vankuveris (13 maršrutų, 263 troleibusai), ir Arnhemas, ir Liucerna, ir dar daugybė kitų miestų.

Vilniuje dabar yra likę 144 km troleibusų kontaktinio tinklo, taigi, pilnai pakaktų vieno specialaus automobilio, kad naktį, nuo paskutinio troleibuso grįžimo į parką iki pirmojo troleibuso išvažiavimo, specialiu skysčiu būtų padengtas visas Vilniaus troleibusų kontaktinis tinklas.

Štai, pvz., Arnhemas kažkada modifikavo seną autobusą, ant kurio sumontavo srovės imtuvus (vaizdo įrašo autorius – Harry Sanders):

Miestui įvedus griežtesnius taršos reikalavimus, viešojo transporto įmonė „Connexxion Holding“ užsisakė, o Šveicarijos įmonė Hess 2015 m. rudenį pristatė specialų automobilį (vaizdo įrašas – gamintojo Hess):

Kaip galite suprasti iš vaizdo įrašo, ši transporto priemonė, nuėmus specialią įrangą, pavasario – rudens sezonu gali būti naudojama kitoms, labiau įprastinėms reikmėms.

Panašią transporto priemonę 2015 m. Hess pagamino ir Šveicarijos miestui Liucernai (vaizdo įrašas – gamintojo Hess):

Vankuveryje naudojama galingesnė transporto priemonė, bet čia jau, kaip sakoma, skonio reikalas:

Kaip matote, sprendimai egzistuoja, jie kuo puikiausiai veikia ir jų dėka užtikrinamas sklandus troleibusų sistemos darbas. Tačiau pirmiausia reikia norėti, kad troleibusų sistema veiktų sklandžiai…

 

[:en]

Praeitas ketvirtadienis (2016 m. gruodžio 8 d.) Vilniuje buvo sudėtingas visiems, kas juda. Kelininkai dirbo Sizifo darbą, nespėdami barstyti ledo arenomis virtusių gatvių ir šaligatvių, kur jų vargus tuoj pat nuplaudavo lietus. Tie, kuriems visgi teko kažkur keliauti, vargo slidinėdami. Gatvėse to rezultatas būdavo „pasibučiavimai“ arba nesėkmingi bandymai įlipti į net ir ne pačias stačiausias įkalnes, o kiemuose ir ant šaligatvių pėstieji mėgino balansavimo svyruojant įgūdžius.

Vargo turėjo ir viešasis transportas. Pirmiausia, kaip ir visas kitas transportas, o ypač – sunkiasvoris, didelių problemų turėjo mėginant pakilti į įkalnes. Su šia bėda susidūrė ir autobusai, ir troleibusai (tai galima buvo puikiai matyti ir iš pranešimų gausos apie neatvykstančius autobusus Trafi programėlėje) – nors kažkodėl žiniasklaida užstrigusių įkalnėse autobusų nepastebėjo, o labiausiai ir vėl užkliuvo troleibusai. Kaip nekeista, apie tai, kad buvo užstrigęs troleibusų eismas, garsiausiai trimitavo visuomeninis transliuotojas LRT (pvz., 2016-12-08 LRT TV Žinios 16:00).

Kadangi tuo pat metu ir šalo, ir lijo, kurį laiką kai kuriose atkarpose buvo problemų dėl kontaktinio tinklo apledėjimo. Nenuostabu – tai išsyk sukėlė didžiulį triukšmą viešojoje erdvėje ir tapo eiliniu pseudoargumentu, kodėl troleibusai turėtų būti naikinami. Šį kartą „Vilniaus viešasis transportas“ atstovai į žiniasklaidos klausimus, ar dėl tokių sutrikimų nereikėtų naikinti troleibusų, atsakė protingai (kad tai, kas buvo tądien, buvo išimtinės oro sąlygos). Visgi troleibusų naikinimo entuziastams nesvarbu, kad tai buvo tikrai ekstremali diena visiems, ir tai nutinka vos vieną kitą kartą per metus, jiems nesvarbu, kad kituose pasaulio miestuose troleibusų eismo nesustabdo ne tik tokios, bet ir dar atšiauresnės oro sąlygos. Tiesiog tam, kad sistema veiktų patikimai net ir tokiomis oro sąlygomis, kiti miestai pasiruošia.

Kontaktinį tinklą nuo apledėjimo apsaugoti galima

Daugybė troleibusų sistemas turinčių miestų nors ir sulaukia panašaus žiemiško oro, tačiau turi priemonių apsisaugoti nuo galimų sutrikimų. Ir tai nėra kažkokios kosminės technologijos. Analogiškos priemonės naudojamos traukinių, tramvajų sistemoms.

Šalia matote aprašymą vieno gamintojo produkto, kuris skirtas apsaugoti kontaktinį tinklą nuo apledėjimo. Tuo pačiu nupasakojamas ir principas, kaip ir kada minėta medžiaga turėtų būti naudojama. Kaip galite pamatyti – nieko ypatingo – troleibuso srovės imtuvas paverčiamas skysčio purškimo galvute. Skystis nekenkia kontaktiniam tinklui, taip pat 80% skysčio medžiagų – natūraliai suyrančios.

Procedūra dažniausiai atliekama naktį, ledui neleidžiama susiformuoti. Jį purškianti transporto priemonė važiuoja iki 30 km/h greičiu (važiuojant greičiau, padengimas gali būti nepakankamas). Skysčio veikimo trukmė – iki 10 valandų. Vėliau net ir nesikeičiant oro sąlygoms nuo apledėjimo kontaktinį tinklą apsaugo maršrutuose važinėjantys troleibusai.

Įrangą turi ir miniatiūrinė Landskrona, ir didžiulis Vankuveris

Turbūt kilo mintis – na gerai, kažkoks skystis gal ir ne problema, bet juk reikalingos milžiniškos investicijos į specialią transporto priemonę ar net kelias?

Nieko panašaus. Kontaktinį tinklą nuo ledo saugo ir Landskrona (turinti vos vieną 3km ilgio troleibusų maršrutą ir 5 troleibusus), ir Vankuveris (13 maršrutų, 263 troleibusai), ir Arnhemas, ir Liucerna, ir dar daugybė kitų miestų.

Vilniuje dabar yra likę 144 km troleibusų kontaktinio tinklo, taigi, pilnai pakaktų vieno specialaus automobilio, kad naktį, nuo paskutinio troleibuso grįžimo į parką iki pirmojo troleibuso išvažiavimo, specialiu skysčiu būtų padengtas visas Vilniaus troleibusų kontaktinis tinklas.

Štai, pvz., Arnhemas kažkada modifikavo seną autobusą, ant kurio sumontavo srovės imtuvus (vaizdo įrašo autorius – Harry Sanders):

Miestui įvedus griežtesnius taršos reikalavimus, viešojo transporto įmonė „Connexxion Holding“ užsisakė, o Šveicarijos įmonė Hess 2015 m. rudenį pristatė specialų automobilį (vaizdo įrašas – gamintojo Hess):

Kaip galite suprasti iš vaizdo įrašo, ši transporto priemonė, nuėmus specialią įrangą, pavasario – rudens sezonu gali būti naudojama kitoms, labiau įprastinėms reikmėms.

Panašią transporto priemonę 2015 m. Hess pagamino ir Šveicarijos miestui Liucernai (vaizdo įrašas – gamintojo Hess):

Vankuveryje naudojama galingesnė transporto priemonė, bet čia jau, kaip sakoma, skonio reikalas:

Kaip matote, sprendimai egzistuoja, jie kuo puikiausiai veikia ir jų dėka užtikrinamas sklandus troleibusų sistemos darbas. Tačiau pirmiausia reikia norėti, kad troleibusų sistema veiktų sklandžiai…

 

[:]