[:lt]

Turbūt nedaug kas atsakys, kas gali būti bendra tarp buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos, šio departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialisto Kastyčio Lubio (pastarųjų valdininkų pareigos po valdžios pokyčių liko tos pačios) ir prekybos giganto „Maxima“.

Trumpas atsakymas: šio tandemo dėka nuo 2013 metų liepos (įvykdžius taip vadinamą „viešojo transporto reformą“ ir atlikus „optimizaciją“, t.y., pradėjus mažinti troleibusų skaičių mieste) neliko reguliaraus troleibusų eismo Naugarduko gatvėje. Tačiau tai ne viskas – vėliau, pažeidžiant Vilniaus miesto taryboje patvirtinto sprendimo sąlygas, patyliukais savivaldybės kabinetuose susitarta prekybos gigantui leisti nevykdyti dalies šiuo tarybos sprendimu patvirtintų prekybos įmonės įpareigojimų. Valdininkai neturi keisti teisės nei Tarybos sprendimų, nei šiais sprendimais patvirtintų sutarčių – tačiau tai visgi padarė. Ir spėkite, kas toliau – gal jiems buvo iškeltos drausminės bylos, gal jie susilaukė griežtų sankcijų? Žinoma, ne – sankcijų jokių, o savavališkai padaryti sutarties pakeitimai įgyvendinami ir toliau.

Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, pradėta ruoštis ir troleibusų kontaktinio tinklo naikinimui Naugarduko gatvėje: ties Naugarduko – Švitrigailos gatvių sankryža buvo išmontuoti suėjimo iešmas ir persikirtimas. Šiąnakt, naktį iš sekmadienio į pirmadienį, pradėtas ir 1 km ilgio troleibusų kontaktinio tinklo Naugarduko gatvėje išmontavimas. Turbūt ne šiaip sau liepta šiuos darbus atlikinėti naktį – blogiems darbams tamsa tinkamesnis metas.

Tačiau sugrįžkime prie to, kas ir ką buvo įsipareigojęs ir kaip visa tai patyliukais išgaravo.

13 troleibusų maršruto istorija trumpai

Pirmiausia dera pabrėžti, kad „tikrojo“ 13-tojo troleibusų maršruto reikėtų nepainioti su dabartiniu, kuris iki 2013-07-01 turėjo 18A numerį.

13 troleibusų maršrutas nuo tuometinio troleibusų žiedo dab. Žirmūnų – Kareivių g. sankryžoje iki Naugarduko g. žiedo buvo atidarytas 1967-11-05. Dabar turbūt jau nedaug kas žino, kad viena iš šio maršruto atsiradimo priežasčių buvo ta, kad patogiau keliauti viešuoju transportu galėtų aklieji ir silpnaregiai. Vargu ar kas pagalvojo apie akluosius ir silpnaregius 2013-taisiais ir vargu ar kas klausė jų nuomonės – juk vienas savivaldybės „specialistas“ viską žino geriau už visus kitus, nors pats viešuoju transportu nė nesinaudoja.

Per daugiau negu 45 metus 13-tojo troleibusų maršruto trasa keitėsi nežymiai (Žirmūnuose pratęsta iki dabartinio Žirmūnų žiedo ir, atliekant garsiąją Gedimino pr. rekonstrukciją, pakeista miesto centre).

Prieš uždarymą šiame maršrute važinėjo 3 – 6 troleibusai. Nuo Žirmūnų žiedo iki Naugarduko stotelės troleibusas važiuodavo 38 minutes, o atgal – 35 minutes. Naugarduko g. kryptimi buvo 17, o Žirmūnų kryptimi – 18 stotelių, o važiuojant kiekviena kryptimi tekdavo įveikti po 27 šviesoforais reguliuojamas sankryžas ar pėsčiųjų perėjas (ir dar keletą nereguliuojamų).

Kokia turėjo būti 13 troleibusų maršruto evoliucija

Naugarduko 84 buvo įsikūrusi viena seniausių Vilniuje prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių, todėl nenuostabu, kad jau daug metų buvo planuojama jos rekonstrukcija.

Ir štai 2010 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryboje (tuo metu Vilniaus m. meras buvo V.Navickas) buvo priimtas sprendimas Nr. 1-1690. Šio sprendimo priedas – sutartis tarp miesto savivaldybės ir UAB „Maxima LT“, pagal kurios vieną iš punktų dėl UAB „Maxima LT“ statomo prekybos centro naikinamas esamas viešojo transporto žiedas, tačiau bendrovė savo lėšomis įrengia ir sutvarko reikiamą viešojo transporto – įskaitant (5.2 punktas) troleibusų tinklą – infrastruktūrą:

5. Bendrovė įsipareigoja šioje Sutartyje nustatyta tvarka projektuoti ir vykdyti šiuos darbus:
5.1. Naugarduko – Žemaitės – Kauno g. ir Kauno – Smolensko g. sankryžų ir jų prieigų rekonstrukciją, su papildomomis eismo juostomis dešiniems ir kairiems posūkiams, bei visuomeninio transporto stotelių įvažomis, norminiais parametrais.
5.2. Troleibusų kontaktinio tinklo rekonstrukciją, pratęsiant jį iki esamo autobuso žiedo Vilkpėdės g., panaikinus esamą troleibusų žiedą (Naugarduko g)
5.3. Smolensko g. rekonstrukciją iki 4 eismo juostų nuo Kauno g. iki Panerių g. 

Taigi pagal šias sąlygas investuotojas turi įrengti maždaug 1 km ilgio troleibusų kontaktinį tinklą. Tokiu būdu būtų galima tikėtis patogesnio susisiekimo su Migracijos valdyba: verta paminėti, kad šiuo metu Naugarduko gatve važinėjantis 73 maršruto autobusas pasirodo vidutiniškai kas 35 minutes, o 13 maršruto troleibusas važiuodavo vidutiniškai kas 20 minučių – skirtumas turbūt akivaizdus.

Visgi kažin ar šiems planams lemta išsipildyti – kadangi kai kurie savivaldybės klerkai Zuoko valdymo laikais sumąstė kitaip, o ir „Maxima LT“, gavusi žalią šviesą naujo pastato statyboms, kažkodėl planavimo ir statybos darbų vykdyti neskubėjo.

Kam buvo naudingas 13-tojo troleibusų maršruto panaikinimas?

Pasikeitė Vilniaus miesto valdžia. Aktyviajam Vilniaus miesto merui Zuokui ir jo komandai pasiryžus pradėti troleibusų sistemos naikinimą, 2013-taisiais pirmiausia užsimota sunaikinti keturis troleibusų maršrutus – 5, 8, 11 ir 13. Vietoj 13-tojo troleibusų maršruto Naugarduko gatvėje pasirodė 73 maršruto autobusas.

Ar dėl šio pakeitimo laimėjo gyventojai, viešojo transporto keleiviai? Vargu ar galima troleibuso pakeitimą kriokiančiu, dūmus spjaudančiu dyzeliniu autobusu vadinti gyvenančių toje teritorijoje aplinkos, turinčios įtakos ir gyventojų sveikatos būklei, pagerinimu. Vargu ar galima laikyti patogesniu keleiviams ir žymiai retesnį viešojo transporto kursavimą – nors buvo taip garsiai reklamuojama, kad keleiviai galės patogiai persėsti, kažin ar didelis patogumas laukti transporto priemonės visą pusvalandį.

Tad kas laimėjo šioje situacijoje?

Laimėtojas tėra vienas, o laimėtojo vardas – Maxima“. Būtent šiai įmonei, panaikinus troleibusų eismą Naugarduko gatvėje, atsirado pretekstas išvengti vieno iš savo įsipareigojimų. Būtent įsipareigojimo išvengimas ir buvo suderintas susirašinėjimų su savivaldybės klerkais metu (nors kas galėtų paneigti, kad šie įmonės ir savivaldybės tarnautojų raštai atsirado po susitikimų ir suderinimų derybose „akis į akį“).

Apygardos prokuratūros, Seimo kontrolieriaus, VTPSI ir paties K.Lubio komentarai

Nuo pat 2013 m. birželio mėnesio buvo bandoma kreiptis į įvairias instancijas – pradedant Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriumi, Seimo kontrolieriaus įstaiga, Vyriausybės atstovu Vilniaus apskrityje, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kai kuriais Vilniaus m. savivaldybės tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo nariais, baigiant Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Liūdniausia (ar net groteskiška) visame šiame varginančiame begaliniame biurokratinių raštų sraute buvo tai, kad į skundus, rašytus Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl tam tikrų tarnautojų veiklos, atsakymus paruošdavo tie patys skundžiami tarnautojai.

Žemiau galite pamatyti tik mažą fragmentą iš šių susirašinėjimų – ypač atkreipkite dėmesį į tai, kas buvo rašoma savivaldybės administracijai ir kokie atsakymai (paruošti viešojo transporto reformos dirigento K.Lubio) buvo gauti:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/2016/04/2016-04-04_Naugarduko.pdf”]

Vienas iš pirmųjų kreipimųsi – 2013 metų liepos 4 dieną išsiųstas laiškas Maxima LT, klausiant įmonės pozicijos dėl planuojamų pokyčių. Laiške buvo rašoma:

Todėl kyla logiškas klausimas, ar tai vyksta tik miesto valdžios iniciatyva, dėl ko nesilaikoma minėtos sutarties, kalbant apie troleibusų tinklą? Sužinojus šį faktą, atsirado nuomonių „kas galėtų paneigti, kad…”, todėl norėčiau sužinoti oficialią poziciją. Galbūt Maxima LT tai pasirodė per didelės investicijos, ar galbūt buvo nuspręsta, kad minėtu maršrutu vargu ar bus pakankami keleivių srautai, kurie būtų ir potencialūs pirkėjai (juk, kiek tenka matyti, parduotuvėms yra svarbu, kad netoliese būtų viešojo transporto stotelė)?

Po 11 dienų iš Maxima LT buvo gautas tokio turinio atsakymas:

Laba diena, p. Mariau,
Dėkojame, kad kreipėtės į mus.
Patiksliname, kad Vilniaus mieste viešojo transporto maršrutus nustato Vilniaus miesto savivaldybė. Dėl šios priežasties prašome kreiptis į minėtąją instituciją.
Pagarbiai,
MAXIMA LT,
UAB administracija

Išsamus ir naudingas atsakymas, ar ne? Gaila, kad jame nėra nė žodžio apie tai, kaip įmonė galimai stengiasi išvengti dalies sutarties įsipareigojimų, investuojant lėšas į miesto viešojo transporto gerinimo infrastruktūrą. O gal buvo nuspręsta nevargti su kažkokiu žmogeliu, kuris bando kištis į rimtų dėdžių žaidimus, ir reikalus tyliai ramiai sutvarkyti savivaldybės kabinetuose?

Panašu, kad būtent tai patyliukais ir vyko, kol 2014-12-19 savivaldybės interneto svetainėje paskelbiamas „Visuomenės informavimas apie numatomą prekybos centro ir administracinio pastato Naugarduko g. 84, Vilniuje, projektavimą“. 2015-01-05 vykusio viešo susirinkimo metu buvo pamosuota raštais, kuriuose ir derinamas leidimas nevykdyti šio įsipareigojimo. Paprašius leisti pasidaryti šių raštų kopijas, susirinkime dalyvavę „Maxima LT“ atstovai atsisakė leisti tai padaryti. Įmonės atstovai teigė, kad pasikeitus situacijai, jie įgyvendins ir šį sutarties punktą net po to, kai objektas bus pradėtas eksploatuoti – tačiau vargu ar kas yra toks naivus patikėti tokiomis kalbomis.

Kas vyksta dabar ir kokie artimiausių veiksmų scenarijai?

„Maxima“ savo reklaminiuose pranešimuose giriasi, kad investicijos į naujos parduotuvės ir administracinio pastato statybas rekordinės – 15 mln. eurų. Gal todėl, taip rūpinantis savo biurų pastato prabanga ir parkingu ant stogo, pritrūko lėšų ir noro kitiems įsipareigojimams vykdyti. Nepamirštama pasigirti ir žaliųjų zonų apželdinimu – tačiau nutylima, kad tai bus daroma ne įmonės sklype, o buvusio viešojo transporto žiedo teritorijoje.

Įmonė taip pat skelbia, kad naująją parduotuvę atidarys jau šių metų rugsėjo mėnesį, tad akivaizdu, kad jau labai greit (tikėtina, artėjant vasarai, kuomet sumažėja transporto srautai) bus atliekami infrastruktūros – t.y., gatvių platinimo – darbai. Tikėtina, kad iki to laiko tikimasi atsikratyti ir bet kokio ženklo apie Naugarduko gatve važinėjusius troleibusus.

Visgi klausimas, ar leisime tam įvykti, netgi pažeidžiant įstatymus, lieka atviras. Žinoma, galbūt ponas K.Lubys susizgribs artimiausiam miesto savivaldybės tarybos posėdžiui pateikti pataisytą sutarties projektą, atitinkantį jo miesto viziją su sunaikintais troleibusais. Galbūt miesto taryba, išklausiusi jo „logiškus argumentus“, tam konvejeriu ir pritars, nepamąsčiusi apie tai, kad taip eilinį kartą yra apgaunama šiltoje kėdėje sėdinčių ir nežinia kieno interesus atstovaujančių klerkų. O galbūt visi ir vėl spjaus į įstatymus ir nepasivargins atlikti net tokių procedūrų – juk atsakomybės, kaip matėme, už pažeidimus nėra jokios.

[:ru]

Turbūt nedaug kas atsakys, kas gali būti bendra tarp buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos, šio departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialisto Kastyčio Lubio (pastarųjų valdininkų pareigos po valdžios pokyčių liko tos pačios) ir prekybos giganto „Maxima“.

Trumpas atsakymas: šio tandemo dėka nuo 2013 metų liepos (įvykdžius taip vadinamą „viešojo transporto reformą“ ir atlikus „optimizaciją“, t.y., pradėjus mažinti troleibusų skaičių mieste) neliko reguliaraus troleibusų eismo Naugarduko gatvėje. Tačiau tai ne viskas – vėliau, pažeidžiant Vilniaus miesto taryboje patvirtinto sprendimo sąlygas, patyliukais savivaldybės kabinetuose susitarta prekybos gigantui leisti nevykdyti dalies šiuo tarybos sprendimu patvirtintų prekybos įmonės įpareigojimų. Valdininkai neturi keisti teisės nei Tarybos sprendimų, nei šiais sprendimais patvirtintų sutarčių – tačiau tai visgi padarė. Ir spėkite, kas toliau – gal jiems buvo iškeltos drausminės bylos, gal jie susilaukė griežtų sankcijų? Žinoma, ne – sankcijų jokių, o savavališkai padaryti sutarties pakeitimai įgyvendinami ir toliau.

Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, pradėta ruoštis ir troleibusų kontaktinio tinklo naikinimui Naugarduko gatvėje: ties Naugarduko – Švitrigailos gatvių sankryža buvo išmontuoti suėjimo iešmas ir persikirtimas. Šiąnakt, naktį iš sekmadienio į pirmadienį, pradėtas ir 1 km ilgio troleibusų kontaktinio tinklo Naugarduko gatvėje išmontavimas. Turbūt ne šiaip sau liepta šiuos darbus atlikinėti naktį – blogiems darbams tamsa tinkamesnis metas.

Tačiau sugrįžkime prie to, kas ir ką buvo įsipareigojęs ir kaip visa tai patyliukais išgaravo.

13 troleibusų maršruto istorija trumpai

Pirmiausia dera pabrėžti, kad „tikrojo“ 13-tojo troleibusų maršruto reikėtų nepainioti su dabartiniu, kuris iki 2013-07-01 turėjo 18A numerį.

13 troleibusų maršrutas nuo tuometinio troleibusų žiedo dab. Žirmūnų – Kareivių g. sankryžoje iki Naugarduko g. žiedo buvo atidarytas 1967-11-05. Dabar turbūt jau nedaug kas žino, kad viena iš šio maršruto atsiradimo priežasčių buvo ta, kad patogiau keliauti viešuoju transportu galėtų aklieji ir silpnaregiai. Vargu ar kas pagalvojo apie akluosius ir silpnaregius 2013-taisiais ir vargu ar kas klausė jų nuomonės – juk vienas savivaldybės „specialistas“ viską žino geriau už visus kitus, nors pats viešuoju transportu nė nesinaudoja.

Per daugiau negu 45 metus 13-tojo troleibusų maršruto trasa keitėsi nežymiai (Žirmūnuose pratęsta iki dabartinio Žirmūnų žiedo ir, atliekant garsiąją Gedimino pr. rekonstrukciją, pakeista miesto centre).

Prieš uždarymą šiame maršrute važinėjo 3 – 6 troleibusai. Nuo Žirmūnų žiedo iki Naugarduko stotelės troleibusas važiuodavo 38 minutes, o atgal – 35 minutes. Naugarduko g. kryptimi buvo 17, o Žirmūnų kryptimi – 18 stotelių, o važiuojant kiekviena kryptimi tekdavo įveikti po 27 šviesoforais reguliuojamas sankryžas ar pėsčiųjų perėjas (ir dar keletą nereguliuojamų).

Kokia turėjo būti 13 troleibusų maršruto evoliucija

Naugarduko 84 buvo įsikūrusi viena seniausių Vilniuje prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių, todėl nenuostabu, kad jau daug metų buvo planuojama jos rekonstrukcija.

Ir štai 2010 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryboje (tuo metu Vilniaus m. meras buvo V.Navickas) buvo priimtas sprendimas Nr. 1-1690. Šio sprendimo priedas – sutartis tarp miesto savivaldybės ir UAB „Maxima LT“, pagal kurios vieną iš punktų dėl UAB „Maxima LT“ statomo prekybos centro naikinamas esamas viešojo transporto žiedas, tačiau bendrovė savo lėšomis įrengia ir sutvarko reikiamą viešojo transporto – įskaitant (5.2 punktas) troleibusų tinklą – infrastruktūrą:

5. Bendrovė įsipareigoja šioje Sutartyje nustatyta tvarka projektuoti ir vykdyti šiuos darbus:
5.1. Naugarduko – Žemaitės – Kauno g. ir Kauno – Smolensko g. sankryžų ir jų prieigų rekonstrukciją, su papildomomis eismo juostomis dešiniems ir kairiems posūkiams, bei visuomeninio transporto stotelių įvažomis, norminiais parametrais.
5.2. Troleibusų kontaktinio tinklo rekonstrukciją, pratęsiant jį iki esamo autobuso žiedo Vilkpėdės g., panaikinus esamą troleibusų žiedą (Naugarduko g)
5.3. Smolensko g. rekonstrukciją iki 4 eismo juostų nuo Kauno g. iki Panerių g.

Taigi pagal šias sąlygas investuotojas turi įrengti maždaug 1 km ilgio troleibusų kontaktinį tinklą. Tokiu būdu būtų galima tikėtis patogesnio susisiekimo su Migracijos valdyba: verta paminėti, kad šiuo metu Naugarduko gatve važinėjantis 73 maršruto autobusas pasirodo vidutiniškai kas 35 minutes, o 13 maršruto troleibusas važiuodavo vidutiniškai kas 20 minučių – skirtumas turbūt akivaizdus.

Visgi kažin ar šiems planams lemta išsipildyti – kadangi kai kurie savivaldybės klerkai Zuoko valdymo laikais sumąstė kitaip, o ir „Maxima LT“, gavusi žalią šviesą naujo pastato statyboms, kažkodėl planavimo ir statybos darbų vykdyti neskubėjo.

Kam buvo naudingas 13-tojo troleibusų maršruto panaikinimas?

Pasikeitė Vilniaus miesto valdžia. Aktyviajam Vilniaus miesto merui Zuokui ir jo komandai pasiryžus pradėti troleibusų sistemos naikinimą, 2013-taisiais pirmiausia užsimota sunaikinti keturis troleibusų maršrutus – 5, 8, 11 ir 13. Vietoj 13-tojo troleibusų maršruto Naugarduko gatvėje pasirodė 73 maršruto autobusas.

Ar dėl šio pakeitimo laimėjo gyventojai, viešojo transporto keleiviai? Vargu ar galima troleibuso pakeitimą kriokiančiu, dūmus spjaudančiu dyzeliniu autobusu vadinti gyvenančių toje teritorijoje aplinkos, turinčios įtakos ir gyventojų sveikatos būklei, pagerinimu. Vargu ar galima laikyti patogesniu keleiviams ir žymiai retesnį viešojo transporto kursavimą – nors buvo taip garsiai reklamuojama, kad keleiviai galės patogiai persėsti, kažin ar didelis patogumas laukti transporto priemonės visą pusvalandį.

Tad kas laimėjo šioje situacijoje?

Laimėtojas tėra vienas, o laimėtojo vardas – Maxima“. Būtent šiai įmonei, panaikinus troleibusų eismą Naugarduko gatvėje, atsirado pretekstas išvengti vieno iš savo įsipareigojimų. Būtent įsipareigojimo išvengimas ir buvo suderintas susirašinėjimų su savivaldybės klerkais metu (nors kas galėtų paneigti, kad šie įmonės ir savivaldybės tarnautojų raštai atsirado po susitikimų ir suderinimų derybose „akis į akį“).

Apygardos prokuratūros, Seimo kontrolieriaus, VTPSI ir paties K.Lubio komentarai

Nuo pat 2013 m. birželio mėnesio buvo bandoma kreiptis į įvairias instancijas – pradedant Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriumi, Seimo kontrolieriaus įstaiga, Vyriausybės atstovu Vilniaus apskrityje, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kai kuriais Vilniaus m. savivaldybės tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo nariais, baigiant Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Liūdniausia (ar net groteskiška) visame šiame varginančiame begaliniame biurokratinių raštų sraute buvo tai, kad į skundus, rašytus Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl tam tikrų tarnautojų veiklos, atsakymus paruošdavo tie patys skundžiami tarnautojai.

Žemiau galite pamatyti tik mažą fragmentą iš šių susirašinėjimų – ypač atkreipkite dėmesį į tai, kas buvo rašoma savivaldybės administracijai ir kokie atsakymai (paruošti viešojo transporto reformos dirigento K.Lubio) buvo gauti:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/2016/04/2016-04-04_Naugarduko.pdf”]

Vienas iš pirmųjų kreipimųsi – 2013 metų liepos 4 dieną išsiųstas laiškas Maxima LT, klausiant įmonės pozicijos dėl planuojamų pokyčių. Laiške buvo rašoma:

Todėl kyla logiškas klausimas, ar tai vyksta tik miesto valdžios iniciatyva, dėl ko nesilaikoma minėtos sutarties, kalbant apie troleibusų tinklą? Sužinojus šį faktą, atsirado nuomonių „kas galėtų paneigti, kad…”, todėl norėčiau sužinoti oficialią poziciją. Galbūt Maxima LT tai pasirodė per didelės investicijos, ar galbūt buvo nuspręsta, kad minėtu maršrutu vargu ar bus pakankami keleivių srautai, kurie būtų ir potencialūs pirkėjai (juk, kiek tenka matyti, parduotuvėms yra svarbu, kad netoliese būtų viešojo transporto stotelė)?

Po 11 dienų iš Maxima LT buvo gautas tokio turinio atsakymas:

Laba diena, p. Mariau,
Dėkojame, kad kreipėtės į mus.
Patiksliname, kad Vilniaus mieste viešojo transporto maršrutus nustato Vilniaus miesto savivaldybė. Dėl šios priežasties prašome kreiptis į minėtąją instituciją.
Pagarbiai,
MAXIMA LT,
UAB administracija

Išsamus ir naudingas atsakymas, ar ne? Gaila, kad jame nėra nė žodžio apie tai, kaip įmonė galimai stengiasi išvengti dalies sutarties įsipareigojimų, investuojant lėšas į miesto viešojo transporto gerinimo infrastruktūrą. O gal buvo nuspręsta nevargti su kažkokiu žmogeliu, kuris bando kištis į rimtų dėdžių žaidimus, ir reikalus tyliai ramiai sutvarkyti savivaldybės kabinetuose?

Panašu, kad būtent tai patyliukais ir vyko, kol 2014-12-19 savivaldybės interneto svetainėje paskelbiamas „Visuomenės informavimas apie numatomą prekybos centro ir administracinio pastato Naugarduko g. 84, Vilniuje, projektavimą“. 2015-01-05 vykusio viešo susirinkimo metu buvo pamosuota raštais, kuriuose ir derinamas leidimas nevykdyti šio įsipareigojimo. Paprašius leisti pasidaryti šių raštų kopijas, susirinkime dalyvavę „Maxima LT“ atstovai atsisakė leisti tai padaryti. Įmonės atstovai teigė, kad pasikeitus situacijai, jie įgyvendins ir šį sutarties punktą net po to, kai objektas bus pradėtas eksploatuoti – tačiau vargu ar kas yra toks naivus patikėti tokiomis kalbomis.

Kas vyksta dabar ir kokie artimiausių veiksmų scenarijai?

„Maxima“ savo reklaminiuose pranešimuose giriasi, kad investicijos į naujos parduotuvės ir administracinio pastato statybas rekordinės – 15 mln. eurų. Gal todėl, taip rūpinantis savo biurų pastato prabanga ir parkingu ant stogo, pritrūko lėšų ir noro kitiems įsipareigojimams vykdyti. Nepamirštama pasigirti ir žaliųjų zonų apželdinimu – tačiau nutylima, kad tai bus daroma ne įmonės sklype, o buvusio viešojo transporto žiedo teritorijoje.

Įmonė taip pat skelbia, kad naująją parduotuvę atidarys jau šių metų rugsėjo mėnesį, tad akivaizdu, kad jau labai greit (tikėtina, artėjant vasarai, kuomet sumažėja transporto srautai) bus atliekami infrastruktūros – t.y., gatvių platinimo – darbai. Tikėtina, kad iki to laiko tikimasi atsikratyti ir bet kokio ženklo apie Naugarduko gatve važinėjusius troleibusus.

Visgi klausimas, ar leisime tam įvykti, netgi pažeidžiant įstatymus, lieka atviras. Žinoma, galbūt ponas K.Lubys susizgribs artimiausiam miesto savivaldybės tarybos posėdžiui pateikti pataisytą sutarties projektą, atitinkantį jo miesto viziją su sunaikintais troleibusais. Galbūt miesto taryba, išklausiusi jo „logiškus argumentus“, tam konvejeriu ir pritars, nepamąsčiusi apie tai, kad taip eilinį kartą yra apgaunama šiltoje kėdėje sėdinčių ir nežinia kieno interesus atstovaujančių klerkų. O galbūt visi ir vėl spjaus į įstatymus ir nepasivargins atlikti net tokių procedūrų – juk atsakomybės, kaip matėme, už pažeidimus nėra jokios.

 

 

[:en]

Turbūt nedaug kas atsakys, kas gali būti bendra tarp buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos, šio departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialisto Kastyčio Lubio (pastarųjų valdininkų pareigos po valdžios pokyčių liko tos pačios) ir prekybos giganto „Maxima“.

Trumpas atsakymas: šio tandemo dėka nuo 2013 metų liepos (įvykdžius taip vadinamą „viešojo transporto reformą“ ir atlikus „optimizaciją“, t.y., pradėjus mažinti troleibusų skaičių mieste) neliko reguliaraus troleibusų eismo Naugarduko gatvėje. Tačiau tai ne viskas – vėliau, pažeidžiant Vilniaus miesto taryboje patvirtinto sprendimo sąlygas, patyliukais savivaldybės kabinetuose susitarta prekybos gigantui leisti nevykdyti dalies šiuo tarybos sprendimu patvirtintų prekybos įmonės įpareigojimų. Valdininkai neturi keisti teisės nei Tarybos sprendimų, nei šiais sprendimais patvirtintų sutarčių – tačiau tai visgi padarė. Ir spėkite, kas toliau – gal jiems buvo iškeltos drausminės bylos, gal jie susilaukė griežtų sankcijų? Žinoma, ne – sankcijų jokių, o savavališkai padaryti sutarties pakeitimai įgyvendinami ir toliau.

Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, pradėta ruoštis ir troleibusų kontaktinio tinklo naikinimui Naugarduko gatvėje: ties Naugarduko – Švitrigailos gatvių sankryža buvo išmontuoti suėjimo iešmas ir persikirtimas. Šiąnakt, naktį iš sekmadienio į pirmadienį, pradėtas ir 1 km ilgio troleibusų kontaktinio tinklo Naugarduko gatvėje išmontavimas. Turbūt ne šiaip sau liepta tokius darbus atlikinėti naktį – blogiems darbams tamsa tinkamesnis metas.

Tačiau sugrįžkime prie to, kas ir ką buvo įsipareigojęs ir kaip visa tai patyliukais išgaravo.

13 troleibusų maršruto istorija trumpai

Pirmiausia dera pabrėžti, kad „tikrojo“ 13-tojo troleibusų maršruto reikėtų nepainioti su dabartiniu, kuris iki 2013-07-01 turėjo 18A numerį.

13 troleibusų maršrutas nuo tuometinio troleibusų žiedo dab. Žirmūnų – Kareivių g. sankryžoje iki Naugarduko g. žiedo buvo atidarytas 1967-11-05. Dabar turbūt jau nedaug kas žino, kad viena iš šio maršruto atsiradimo priežasčių buvo ta, kad patogiau keliauti viešuoju transportu galėtų aklieji ir silpnaregiai. Vargu ar kas pagalvojo apie akluosius ir silpnaregius 2013-taisiais ir vargu ar kas klausė jų nuomonės – juk vienas savivaldybės „specialistas“ viską žino geriau už visus kitus, nors pats viešuoju transportu nė nesinaudoja.

Per daugiau negu 45 metus 13-tojo troleibusų maršruto trasa keitėsi nežymiai (Žirmūnuose pratęsta iki dabartinio Žirmūnų žiedo ir, atliekant garsiąją Gedimino pr. rekonstrukciją, pakeista miesto centre).

Prieš uždarymą šiame maršrute važinėjo 3 – 6 troleibusai. Nuo Žirmūnų žiedo iki Naugarduko stotelės troleibusas važiuodavo 38 minutes, o atgal – 35 minutes. Naugarduko g. kryptimi buvo 17, o Žirmūnų kryptimi – 18 stotelių, o važiuojant kiekviena kryptimi tekdavo įveikti po 27 šviesoforais reguliuojamas sankryžas ar pėsčiųjų perėjas (ir dar keletą nereguliuojamų).

Kokia turėjo būti 13 troleibusų maršruto evoliucija

Naugarduko 84 buvo įsikūrusi viena seniausių Vilniuje prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių, todėl nenuostabu, kad jau daug metų buvo planuojama jos rekonstrukcija.

Ir štai 2010 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryboje (tuo metu Vilniaus m. meras buvo V.Navickas) buvo priimtas sprendimas Nr. 1-1690. Šio sprendimo priedas – sutartis tarp miesto savivaldybės ir UAB „Maxima LT“, pagal kurios vieną iš punktų dėl UAB „Maxima LT“ statomo prekybos centro naikinamas esamas viešojo transporto žiedas, tačiau bendrovė savo lėšomis įrengia ir sutvarko reikiamą viešojo transporto – įskaitant (5.2 punktas) troleibusų tinklą – infrastruktūrą:

5. Bendrovė įsipareigoja šioje Sutartyje nustatyta tvarka projektuoti ir vykdyti šiuos darbus:
5.1. Naugarduko – Žemaitės – Kauno g. ir Kauno – Smolensko g. sankryžų ir jų prieigų rekonstrukciją, su papildomomis eismo juostomis dešiniems ir kairiems posūkiams, bei visuomeninio transporto stotelių įvažomis, norminiais parametrais.
5.2. Troleibusų kontaktinio tinklo rekonstrukciją, pratęsiant jį iki esamo autobuso žiedo Vilkpėdės g., panaikinus esamą troleibusų žiedą (Naugarduko g)
5.3. Smolensko g. rekonstrukciją iki 4 eismo juostų nuo Kauno g. iki Panerių g.

Taigi pagal šias sąlygas investuotojas turi įrengti maždaug 1 km ilgio troleibusų kontaktinį tinklą. Tokiu būdu būtų galima tikėtis patogesnio susisiekimo su Migracijos valdyba: verta paminėti, kad šiuo metu Naugarduko gatve važinėjantis 73 maršruto autobusas pasirodo vidutiniškai kas 35 minutes, o 13 maršruto troleibusas važiuodavo vidutiniškai kas 20 minučių – skirtumas turbūt akivaizdus.

Visgi kažin ar šiems planams lemta išsipildyti – kadangi kai kurie savivaldybės klerkai Zuoko valdymo laikais sumąstė kitaip, o ir „Maxima LT“, gavusi žalią šviesą naujo pastato statyboms, kažkodėl planavimo ir statybos darbų vykdyti neskubėjo.

Kam buvo naudingas 13-tojo troleibusų maršruto panaikinimas?

Pasikeitė Vilniaus miesto valdžia. Aktyviajam Vilniaus miesto merui Zuokui ir jo komandai pasiryžus pradėti troleibusų sistemos naikinimą, 2013-taisiais pirmiausia užsimota sunaikinti keturis troleibusų maršrutus – 5, 8, 11 ir 13. Vietoj 13-tojo troleibusų maršruto Naugarduko gatvėje pasirodė 73 maršruto autobusas.

Ar dėl šio pakeitimo laimėjo gyventojai, viešojo transporto keleiviai? Vargu ar galima troleibuso pakeitimą kriokiančiu, dūmus spjaudančiu dyzeliniu autobusu vadinti gyvenančių toje teritorijoje aplinkos, turinčios įtakos ir gyventojų sveikatos būklei, pagerinimu. Vargu ar galima laikyti patogesniu keleiviams ir žymiai retesnį viešojo transporto kursavimą – nors buvo taip garsiai reklamuojama, kad keleiviai galės patogiai persėsti, kažin ar didelis patogumas laukti transporto priemonės visą pusvalandį.

Tad kas laimėjo šioje situacijoje?

Laimėtojas tėra vienas, o laimėtojo vardas – Maxima“. Būtent šiai įmonei, panaikinus troleibusų eismą Naugarduko gatvėje, atsirado pretekstas išvengti vieno iš savo įsipareigojimų. Būtent įsipareigojimo išvengimas ir buvo suderintas susirašinėjimų su savivaldybės klerkais metu (nors kas galėtų paneigti, kad šie įmonės ir savivaldybės tarnautojų raštai atsirado po susitikimų ir suderinimų derybose „akis į akį“).

Apygardos prokuratūros, Seimo kontrolieriaus, VTPSI ir paties K.Lubio komentarai

Nuo pat 2013 m. birželio mėnesio buvo bandoma kreiptis į įvairias instancijas – pradedant Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriumi, Seimo kontrolieriaus įstaiga, Vyriausybės atstovu Vilniaus apskrityje, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kai kuriais Vilniaus m. savivaldybės tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo nariais, baigiant Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Liūdniausia (ar net groteskiška) visame šiame varginančiame begaliniame biurokratinių raštų sraute buvo tai, kad į skundus, rašytus Vilniaus m. savivaldybės administracijai dėl tam tikrų tarnautojų veiklos, atsakymus paruošdavo tie patys skundžiami tarnautojai.

Žemiau galite pamatyti tik mažą fragmentą iš šių susirašinėjimų – ypač atkreipkite dėmesį į tai, kas buvo rašoma savivaldybės administracijai ir kokie atsakymai (paruošti viešojo transporto reformos dirigento K.Lubio) buvo gauti:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/2016/04/2016-04-04_Naugarduko.pdf”]

Vienas iš pirmųjų kreipimųsi – 2013 metų liepos 4 dieną išsiųstas laiškas Maxima LT, klausiant įmonės pozicijos dėl planuojamų pokyčių. Laiške buvo rašoma:

Todėl kyla logiškas klausimas, ar tai vyksta tik miesto valdžios iniciatyva, dėl ko nesilaikoma minėtos sutarties, kalbant apie troleibusų tinklą? Sužinojus šį faktą, atsirado nuomonių „kas galėtų paneigti, kad…”, todėl norėčiau sužinoti oficialią poziciją. Galbūt Maxima LT tai pasirodė per didelės investicijos, ar galbūt buvo nuspręsta, kad minėtu maršrutu vargu ar bus pakankami keleivių srautai, kurie būtų ir potencialūs pirkėjai (juk, kiek tenka matyti, parduotuvėms yra svarbu, kad netoliese būtų viešojo transporto stotelė)?

Po 11 dienų iš Maxima LT buvo gautas tokio turinio atsakymas:

Laba diena, p. Mariau,
Dėkojame, kad kreipėtės į mus.
Patiksliname, kad Vilniaus mieste viešojo transporto maršrutus nustato Vilniaus miesto savivaldybė. Dėl šios priežasties prašome kreiptis į minėtąją instituciją.
Pagarbiai,
MAXIMA LT,
UAB administracija

Išsamus ir naudingas atsakymas, ar ne? Gaila, kad jame nėra nė žodžio apie tai, kaip įmonė galimai stengiasi išvengti dalies sutarties įsipareigojimų, investuojant lėšas į miesto viešojo transporto gerinimo infrastruktūrą. O gal buvo nuspręsta nevargti su kažkokiu žmogeliu, kuris bando kištis į rimtų dėdžių žaidimus, ir reikalus tyliai ramiai sutvarkyti savivaldybės kabinetuose?

Panašu, kad būtent tai patyliukais ir vyko, kol 2014-12-19 savivaldybės interneto svetainėje paskelbiamas „Visuomenės informavimas apie numatomą prekybos centro ir administracinio pastato Naugarduko g. 84, Vilniuje, projektavimą“. 2015-01-05 vykusio viešo susirinkimo metu buvo pamosuota raštais, kuriuose ir derinamas leidimas nevykdyti šio įsipareigojimo. Paprašius leisti pasidaryti šių raštų kopijas, susirinkime dalyvavę „Maxima LT“ atstovai atsisakė leisti tai padaryti. Įmonės atstovai teigė, kad pasikeitus situacijai, jie įgyvendins ir šį sutarties punktą net po to, kai objektas bus pradėtas eksploatuoti – tačiau vargu ar kas yra toks naivus patikėti tokiomis kalbomis.

Kas vyksta dabar ir kokie artimiausių veiksmų scenarijai?

„Maxima“ savo reklaminiuose pranešimuose giriasi, kad investicijos į naujos parduotuvės ir administracinio pastato statybas rekordinės – 15 mln. eurų. Gal todėl, taip rūpinantis savo biurų pastato prabanga ir parkingu ant stogo, pritrūko lėšų ir noro kitiems įsipareigojimams vykdyti. Nepamirštama pasigirti ir žaliųjų zonų apželdinimu – tačiau nutylima, kad tai bus daroma ne įmonės sklype, o buvusio viešojo transporto žiedo teritorijoje.

Įmonė taip pat skelbia, kad naująją parduotuvę atidarys jau šių metų rugsėjo mėnesį, tad akivaizdu, kad jau labai greit (tikėtina, artėjant vasarai, kuomet sumažėja transporto srautai) bus atliekami infrastruktūros – t.y., gatvių platinimo – darbai. Tikėtina, kad iki to laiko tikimasi atsikratyti ir bet kokio ženklo apie Naugarduko gatve važinėjusius troleibusus.

Visgi klausimas, ar leisime tam įvykti, netgi pažeidžiant įstatymus, lieka atviras. Žinoma, galbūt ponas K.Lubys susizgribs artimiausiam miesto savivaldybės tarybos posėdžiui pateikti pataisytą sutarties projektą, atitinkantį jo miesto viziją su sunaikintais troleibusais. Galbūt miesto taryba, išklausiusi jo „logiškus argumentus“, tam konvejeriu ir pritars, nepamąsčiusi apie tai, kad taip eilinį kartą yra apgaunama šiltoje kėdėje sėdinčių ir nežinia kieno interesus atstovaujančių klerkų. O galbūt visi ir vėl spjaus į įstatymus ir nepasivargins atlikti net tokių procedūrų – juk atsakomybės, kaip matėme, už pažeidimus nėra jokios.

 

[:]