Deja, šis straipsnis tebuvo balandžio 1-osios pokštas. Visgi mes, jo autoriai, tikimės, kad ši mūsų fantazija Jums, skaitytojai, leido ir patiems pagalvoti – o kas būtų, jei tai, kas rašoma, visgi išsipildytų? Apie šio straipsnio (ir pasirodžiusio portale DELFI„Vilniuje liks tik troleibusai“) ruošimą nebuvo skelbiama, todėl jiems pasirodžius buvo sulaukta apsidžiaugusių perskaitytu straipsniu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų skambučių… Gaila, kad teko pasakyti, jog tai – tik fantazija, tačiau norisi tikėtis, kad turėsime kitokią valdžią, kitokį požiūrį, ir tai, kas dabar atrodo fantazija – bus realybė.
Vilniaus miesto viešojo transporto reforma pajudėjo gan netikėta linkme. Pernai pradėjusi Vilniaus miesto viešojo transporto pertvarkymus, miesto valdžia neslėpė, kad jos tikslas yra artimiausiais metais iš miesto gatvių pašalinti troleibusus, vietoj jų mieste paleidžiant dujinius (o tolimoje ateityje – elektrinius) autobusus, taip pat vieną ar dvi tramvajaus linijas. Miesto valdžia atšaukė paskelbtą naujų troleibusų pirkimo konkursą, vietoj jų šių metų pradžioje atvyko nauji autobusai iš Lenkijos. Vilniaus savivaldybės atstovai taip pat nuolat primena, kad artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas dėl dalies miesto viešojo transporto maršrutų perdavimo privačiam vežėjui. Tad atrodė, jog lyg ir viskas vyksta pagal numatytą planą…
Netikėti posėdžio sprendimai
Troleibusas Amber vilnis 12ac, kuris buvo surinktas Vilniuje
Visgi vakar, kovo 31 dieną, Vilniaus miesto savivaldybės Ilgalaikės plėtros ir planavimo posėdyje buvo nuspręsta pakeisti miesto viešojo transporto ilgalaikę strategiją. Pernai Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo rimtą signalą iš Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos, kad miesto savivaldybė vargu ar gali tikėtis gauti paramą (kuri sudarytų liūto dalį iš visos skiriamos Lietuvai paramos) savo tramvajaus linijos projektui. Pagaliau buvo atlikti skaičiavimai, kokia būtų tramvajaus 1 km savikaina, kokią sumą tektų padengti savivaldybei nedidinant kelionės kainų, taip pat kaip tai įtakotų visą miesto transporto infrastruktūrą. Remiantis nepriklausomų mokslininkų paskaičiavimais, taip pat užsienio miestų patirtimi, nustatyta, kad tramvajaus sistema būtų per didelė finansinė našta miestui ir ne tik kad neišspręstų transporto problemų, bet jas dar ir paaštrintų.
Извините, данная новость пока непереведена на русский язык. Вы можете попробовать Google Translate, чтобы получить (не очень точный) перевод.
Deja, šis straipsnis tebuvo balandžio 1-osios pokštas. Visgi mes, jo autoriai, tikimės, kad ši mūsų fantazija Jums, skaitytojai, leido ir patiems pagalvoti – o kas būtų, jei tai, kas rašoma, visgi išsipildytų? Apie šio straipsnio (ir pasirodžiusio portale DELFI„Vilniuje liks tik troleibusai“) ruošimą nebuvo skelbiama, todėl jiems pasirodžius buvo sulaukta apsidžiaugusių perskaitytu straipsniu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų skambučių… Gaila, kad teko pasakyti, jog tai – tik fantazija, tačiau norisi tikėtis, kad turėsime kitokią valdžią, kitokį požiūrį, ir tai, kas dabar atrodo fantazija – bus realybė.
Vilniaus miesto viešojo transporto reforma pajudėjo gan netikėta linkme. Pernai pradėjusi Vilniaus miesto viešojo transporto pertvarkymus, miesto valdžia neslėpė, kad jos tikslas yra artimiausiais metais iš miesto gatvių pašalinti troleibusus, vietoj jų mieste paleidžiant dujinius (o tolimoje ateityje – elektrinius) autobusus, taip pat vieną ar dvi tramvajaus linijas. Miesto valdžia atšaukė paskelbtą naujų troleibusų pirkimo konkursą, vietoj jų šių metų pradžioje atvyko nauji autobusai iš Lenkijos. Vilniaus savivaldybės atstovai taip pat nuolat primena, kad artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas dėl dalies miesto viešojo transporto maršrutų perdavimo privačiam vežėjui. Tad atrodė, jog lyg ir viskas vyksta pagal numatytą planą…
Netikėti posėdžio sprendimai
Troleibusas Amber vilnis 12ac, kuris buvo surinktas Vilniuje
Visgi vakar, kovo 31 dieną, Vilniaus miesto savivaldybės Ilgalaikės plėtros ir planavimo posėdyje buvo nuspręsta pakeisti miesto viešojo transporto ilgalaikę strategiją. Pernai Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo rimtą signalą iš Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos, kad miesto savivaldybė vargu ar gali tikėtis gauti paramą (kuri sudarytų liūto dalį iš visos skiriamos Lietuvai paramos) savo tramvajaus linijos projektui. Pagaliau buvo atlikti skaičiavimai, kokia būtų tramvajaus 1 km savikaina, kokią sumą tektų padengti savivaldybei nedidinant kelionės kainų, taip pat kaip tai įtakotų visą miesto transporto infrastruktūrą. Remiantis nepriklausomų mokslininkų paskaičiavimais, taip pat užsienio miestų patirtimi, nustatyta, kad tramvajaus sistema būtų per didelė finansinė našta miestui ir ne tik kad neišspręstų transporto problemų, bet jas dar ir paaštrintų.
Sorry this article is not available in English yet. You can try Google Translate to get (not very precise) translation.
Deja, šis straipsnis tebuvo balandžio 1-osios pokštas. Visgi mes, jo autoriai, tikimės, kad ši mūsų fantazija Jums, skaitytojai, leido ir patiems pagalvoti – o kas būtų, jei tai, kas rašoma, visgi išsipildytų? Apie šio straipsnio (ir pasirodžiusio portale DELFI„Vilniuje liks tik troleibusai“) ruošimą nebuvo skelbiama, todėl jiems pasirodžius buvo sulaukta apsidžiaugusių perskaitytu straipsniu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų skambučių… Gaila, kad teko pasakyti, jog tai – tik fantazija, tačiau norisi tikėtis, kad turėsime kitokią valdžią, kitokį požiūrį, ir tai, kas dabar atrodo fantazija – bus realybė.
Vilniaus miesto viešojo transporto reforma pajudėjo gan netikėta linkme. Pernai pradėjusi Vilniaus miesto viešojo transporto pertvarkymus, miesto valdžia neslėpė, kad jos tikslas yra artimiausiais metais iš miesto gatvių pašalinti troleibusus, vietoj jų mieste paleidžiant dujinius (o tolimoje ateityje – elektrinius) autobusus, taip pat vieną ar dvi tramvajaus linijas. Miesto valdžia atšaukė paskelbtą naujų troleibusų pirkimo konkursą, vietoj jų šių metų pradžioje atvyko nauji autobusai iš Lenkijos. Vilniaus savivaldybės atstovai taip pat nuolat primena, kad artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas dėl dalies miesto viešojo transporto maršrutų perdavimo privačiam vežėjui. Tad atrodė, jog lyg ir viskas vyksta pagal numatytą planą…
Netikėti posėdžio sprendimai
Troleibusas Amber vilnis 12ac, kuris buvo surinktas Vilniuje
Visgi vakar, kovo 31 dieną, Vilniaus miesto savivaldybės Ilgalaikės plėtros ir planavimo posėdyje buvo nuspręsta pakeisti miesto viešojo transporto ilgalaikę strategiją. Pernai Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo rimtą signalą iš Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos, kad miesto savivaldybė vargu ar gali tikėtis gauti paramą (kuri sudarytų liūto dalį iš visos skiriamos Lietuvai paramos) savo tramvajaus linijos projektui. Pagaliau buvo atlikti skaičiavimai, kokia būtų tramvajaus 1 km savikaina, kokią sumą tektų padengti savivaldybei nedidinant kelionės kainų, taip pat kaip tai įtakotų visą miesto transporto infrastruktūrą. Remiantis nepriklausomų mokslininkų paskaičiavimais, taip pat užsienio miestų patirtimi, nustatyta, kad tramvajaus sistema būtų per didelė finansinė našta miestui ir ne tik kad neišspręstų transporto problemų, bet jas dar ir paaštrintų.
Vėl sugrįžtame prie 2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvykusios Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuotos konferencijos „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.
Kaip jau buvo minėta, konferencijos metu ne tik buvo perskaityti pranešimai, o po jos priimta rezoliucija (vienas atsakymas jau gautas ir paskelbtas įraše „Susisiekimo ministerijos atsakymas į rezoliuciją“, apie tolesnę eigą informuosime ir toliau) – buvo ir replikų, diskusijų, klausimų. Dalis iš anksto elektroninėmis priemonėmis pateiktų klausimų konferencijos dalyviams buvo užduota pačios konferencijos metu (juos galima rasti čia: „2013-11-20 konferencija. 2 dalis – vaizdo įrašai“), visgi dėl laiko trūkumo visų klausimų užduoti nebuvo galimybės, todėl jų dalis buvo perduota el. paštu.
Vėl sugrįžtame prie 2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvykusios Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuotos konferencijos „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.
Kaip jau buvo minėta, konferencijos metu ne tik buvo perskaityti pranešimai, o po jos priimta rezoliucija (vienas atsakymas jau gautas ir paskelbtas įraše „Susisiekimo ministerijos atsakymas į rezoliuciją“, apie tolesnę eigą informuosime ir toliau) – buvo ir replikų, diskusijų, klausimų. Dalis iš anksto elektroninėmis priemonėmis pateiktų klausimų konferencijos dalyviams buvo užduota pačios konferencijos metu (juos galima rasti čia: „2013-11-20 konferencija. 2 dalis – vaizdo įrašai“), visgi dėl laiko trūkumo visų klausimų užduoti nebuvo galimybės, todėl jų dalis buvo perduota el. paštu.
Vėl sugrįžtame prie 2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvykusios Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuotos konferencijos „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.
Kaip jau buvo minėta, konferencijos metu ne tik buvo perskaityti pranešimai, o po jos priimta rezoliucija (vienas atsakymas jau gautas ir paskelbtas įraše „Susisiekimo ministerijos atsakymas į rezoliuciją“, apie tolesnę eigą informuosime ir toliau) – buvo ir replikų, diskusijų, klausimų. Dalis iš anksto elektroninėmis priemonėmis pateiktų klausimų konferencijos dalyviams buvo užduota pačios konferencijos metu (juos galima rasti čia: „2013-11-20 konferencija. 2 dalis – vaizdo įrašai“), visgi dėl laiko trūkumo visų klausimų užduoti nebuvo galimybės, todėl jų dalis buvo perduota el. paštu. Skaityti toliau…
Solaris Urbino CNG autobusas (gamintojo nuotr., solarisbus.com)
Prieš gerą savaitę į Vilnių iš Lenkijos Solaris gamyklos atvyko naujai pagaminti dujomis varomi autobusai. Kiek uždelsus (gal dėl itin šaltų orų, gal dėl tragiško eismo įvykio, nusinešusio dviejų pėsčiųjų gyvybes) šiandien, 2014 metų sausio 28 d., įvyks paradinis valdžios vyrų pozavimas šalia naujų autobusų, bus kaip ir pernai kartojamos frazės apie tai, kokie šie autobusai ekologiški ir kad tai miesto ateitis. Akivaizdu, ir vėl bus sąmoningai pamirštama paminėti, kad autobusų salonai (siekiant kaip įmanoma sumažinti autobusų kainą) yra be kondicionavimo sistemų, kad keleivius (kaip ir pernai atvykusiuose MAN autobusuose) karštą vasaros dieną turės paguosti liukai ir 8 mažyčiai langeliai. Oficialiai – kad tilptų daugiau keleivių, tačiau galbūt vėlgi kad būtų dar labiau sutaupyta, netgi sėdynių yra įrengta mažiau nei būna standartinės komplektacijos autobuse. Kalbama, kad Kauno mieste gauti 2012 metų gamybos autobusai Solaris Urbino 12 CNG turėjo daugybę gamyklinių problemų (kokių rimta ir tokią patirtį turinti įmonė neturėtų daryti), ir kad dar ir dabar taisomas konstrukcijos ir kokybės brokas. Tačiau mums svarbus kitas aspektas – turbūt nedaug kas paminės, kad šie autobusai buvo nupirkti vietoj troleibusų, t. y. atšaukus naujų troleibusų įsigijimui paskelbtą konkursą. Šiame įraše ir panagrinėkime, kaip viskas vyko.
Solaris Urbino CNG autobusas (gamintojo nuotr., solarisbus.com)
Prieš gerą savaitę į Vilnių iš Lenkijos Solaris gamyklos atvyko naujai pagaminti dujomis varomi autobusai. Kiek uždelsus (gal dėl itin šaltų orų, gal dėl tragiško eismo įvykio, nusinešusio dviejų pėsčiųjų gyvybes) šiandien, 2014 metų sausio 28 d., įvyks paradinis valdžios vyrų pozavimas šalia naujų autobusų, bus kaip ir pernai kartojamos frazės apie tai, kokie šie autobusai ekologiški ir kad tai miesto ateitis. Akivaizdu, ir vėl bus sąmoningai pamirštama paminėti, kad autobusų salonai (siekiant kaip įmanoma sumažinti autobusų kainą) yra be kondicionavimo sistemų, kad keleivius (kaip ir pernai atvykusiuose MAN autobusuose) karštą vasaros dieną turės paguosti liukai ir 8 mažyčiai langeliai. Oficialiai – kad tilptų daugiau keleivių, tačiau galbūt vėlgi kad būtų dar labiau sutaupyta, netgi sėdynių yra įrengta mažiau nei būna standartinės komplektacijos autobuse. Kalbama, kad Kauno mieste gauti 2012 metų gamybos autobusai Solaris Urbino 12 CNG turėjo daugybę gamyklinių problemų (kokių rimta ir tokią patirtį turinti įmonė neturėtų daryti), ir kad dar ir dabar taisomas konstrukcijos ir kokybės brokas. Tačiau mums svarbus kitas aspektas – turbūt nedaug kas paminės, kad šie autobusai buvo nupirkti vietoj troleibusų, t. y. atšaukus naujų troleibusų įsigijimui paskelbtą konkursą. Šiame įraše ir panagrinėkime, kaip viskas vyko.
Solaris Urbino CNG autobusas (gamintojo nuotr., solarisbus.com)
Prieš gerą savaitę į Vilnių iš Lenkijos Solaris gamyklos atvyko naujai pagaminti dujomis varomi autobusai. Kiek uždelsus (gal dėl itin šaltų orų, gal dėl tragiško eismo įvykio, nusinešusio dviejų pėsčiųjų gyvybes) šiandien, 2014 metų sausio 28 d., įvyks paradinis valdžios vyrų pozavimas šalia naujų autobusų, bus kaip ir pernai kartojamos frazės apie tai, kokie šie autobusai ekologiški ir kad tai miesto ateitis. Akivaizdu, ir vėl bus sąmoningai pamirštama paminėti, kad autobusų salonai (siekiant kaip įmanoma sumažinti autobusų kainą) yra be kondicionavimo sistemų, kad keleivius (kaip ir pernai atvykusiuose MAN autobusuose) karštą vasaros dieną turės paguosti liukai ir 8 mažyčiai langeliai. Oficialiai – kad tilptų daugiau keleivių, tačiau galbūt vėlgi kad būtų dar labiau sutaupyta, netgi sėdynių yra įrengta mažiau nei būna standartinės komplektacijos autobuse. Kalbama, kad Kauno mieste gauti 2012 metų gamybos autobusai Solaris Urbino 12 CNG turėjo daugybę gamyklinių problemų (kokių rimta ir tokią patirtį turinti įmonė neturėtų daryti), ir kad dar ir dabar taisomas konstrukcijos ir kokybės brokas. Tačiau mums svarbus kitas aspektas – turbūt nedaug kas paminės, kad šie autobusai buvo nupirkti vietoj troleibusų, t. y. atšaukus naujų troleibusų įsigijimui paskelbtą konkursą. Šiame įraše ir panagrinėkime, kaip viskas vyko. Skaityti toliau…
Šiomis dienomis pavyko gauti atsakymo kopiją į vieno iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų skundą dėl vėluojančių atlyginimų. Žinoma, galbūt daug kas pagalvos: kas čia tokio, jei alga vėluoja, sumokės vėliau – tačiau juk parduotuvėje maisto nusipirksi, pasakęs „sumokėsiu vėliau, kai perves algą“. Galbūt daug kas tiki ir legenda, kad šioje įmonėje darbuotojai algas gauna kaip direktoriai – bet į tai net nesigilinsime (turbūt pakaks argumento, kad po reformos į įmonę pradėjus kviesti autobusų vairuotojus iš privačių vežėjų firmų, dauguma jų per pora savaičių išsilakstė?).
Taigi, peržvelkime darbuotojui parašyto atsakymo kopiją (paryškinimai – troleibusas.lt).
Šiomis dienomis pavyko gauti atsakymo kopiją į vieno iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų skundą dėl vėluojančių atlyginimų. Žinoma, galbūt daug kas pagalvos: kas čia tokio, jei alga vėluoja, sumokės vėliau – tačiau juk parduotuvėje maisto nusipirksi, pasakęs „sumokėsiu vėliau, kai perves algą“. Galbūt daug kas tiki ir legenda, kad šioje įmonėje darbuotojai algas gauna kaip direktoriai – bet į tai net nesigilinsime (turbūt pakaks argumento, kad po reformos į įmonę pradėjus kviesti autobusų vairuotojus iš privačių vežėjų firmų, dauguma jų per pora savaičių išsilakstė?).
Taigi, peržvelkime darbuotojui parašyto atsakymo kopiją (paryškinimai – troleibusas.lt).
Šiomis dienomis pavyko gauti atsakymo kopiją į vieno iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų skundą dėl vėluojančių atlyginimų. Žinoma, galbūt daug kas pagalvos: kas čia tokio, jei alga vėluoja, sumokės vėliau – tačiau juk parduotuvėje maisto nusipirksi, pasakęs „sumokėsiu vėliau, kai perves algą“. Galbūt daug kas tiki ir legenda, kad šioje įmonėje darbuotojai algas gauna kaip direktoriai – bet į tai net nesigilinsime (turbūt pakaks argumento, kad po reformos į įmonę pradėjus kviesti autobusų vairuotojus iš privačių vežėjų firmų, dauguma jų per pora savaičių išsilakstė?).
Taigi, peržvelkime darbuotojui parašyto atsakymo kopiją (paryškinimai – troleibusas.lt).
Stotelė „Spaudos rūmai”, 2013-12-20. Eismo schema ir tvarkaraščiai perkelti už paviljono, o kaip ten kažką įžiūrėti sutemus – mažai kam rūpi.
Kaip žinome, Vilniuje pagaliau buvo įgyvendintas dar 2008 metais pradėtas įgyvendinti projektas, pagal kurį 40-tyje viešojo transporto stotelių buvo įrengtos švieslentės, turinčios informuoti keleivius apie realų viešojo transporto priemonių atvykimo laiką („Švieslentės viešojo transporto stotelėse“).
Nors ir dabar jos ne visuomet veikia, tačiau šį kartą dėmesį norime atkreipti ne į tai. Dar įrenginėjant naujojo tipo švieslentes viešojo transporto keleiviai turėjo problemų, kai dar neįrengus naujųjų švieslenčių, buvo nupjauti iki tol stotelėse stovėję stulpai su juose buvusiais pilnais tvarkaraščiais, ir keleiviai neturėjo jokios galimybės tvarkaraščius sužinoti. Visgi vėliau tvarkaraščiai pradėjo atsirasti paviljonuose – dažniausiai šalia viešojo transporto schemos, kur juos sunkiai galėjo įžiūrėti žemesnio ūgio keleiviai.
Stotelė „Spaudos rūmai”, 2013-12-20. Eismo schema ir tvarkaraščiai perkelti už paviljono, o kaip ten kažką įžiūrėti sutemus – mažai kam rūpi.
Kaip žinome, Vilniuje pagaliau buvo įgyvendintas dar 2008 metais pradėtas įgyvendinti projektas, pagal kurį 40-tyje viešojo transporto stotelių buvo įrengtos švieslentės, turinčios informuoti keleivius apie realų viešojo transporto priemonių atvykimo laiką („Švieslentės viešojo transporto stotelėse“).
Nors ir dabar jos ne visuomet veikia, tačiau šį kartą dėmesį norime atkreipti ne į tai. Dar įrenginėjant naujojo tipo švieslentes viešojo transporto keleiviai turėjo problemų, kai dar neįrengus naujųjų švieslenčių, buvo nupjauti iki tol stotelėse stovėję stulpai su juose buvusiais pilnais tvarkaraščiais, ir keleiviai neturėjo jokios galimybės tvarkaraščius sužinoti. Visgi vėliau tvarkaraščiai pradėjo atsirasti paviljonuose – dažniausiai šalia viešojo transporto schemos, kur juos sunkiai galėjo įžiūrėti žemesnio ūgio keleiviai.
Stotelė „Spaudos rūmai”, 2013-12-20. Eismo schema ir tvarkaraščiai perkelti už paviljono, o kaip ten kažką įžiūrėti sutemus – mažai kam rūpi.
Kaip žinome, Vilniuje pagaliau buvo įgyvendintas dar 2008 metais pradėtas įgyvendinti projektas, pagal kurį 40-tyje viešojo transporto stotelių buvo įrengtos švieslentės, turinčios informuoti keleivius apie realų viešojo transporto priemonių atvykimo laiką („Švieslentės viešojo transporto stotelėse“).
Nors ir dabar jos ne visuomet veikia, tačiau šį kartą dėmesį norime atkreipti ne į tai. Dar įrenginėjant naujojo tipo švieslentes viešojo transporto keleiviai turėjo problemų, kai dar neįrengus naujųjų švieslenčių, buvo nupjauti iki tol stotelėse stovėję stulpai su juose buvusiais pilnais tvarkaraščiais, ir keleiviai neturėjo jokios galimybės tvarkaraščius sužinoti. Visgi vėliau tvarkaraščiai pradėjo atsirasti paviljonuose – dažniausiai šalia viešojo transporto schemos, kur juos sunkiai galėjo įžiūrėti žemesnio ūgio keleiviai. Skaityti toliau…
Pirmiausia – didžiulė padėka Kęstučiui už pagalbą ir informacija, ir iliustracijomis ruošiant šį įrašą – troleibusų technologija, nors kai kurių asmenų vertinama kaip primityvi ir atgyvenusi, iš tiesų nėra tokia jau paprasta, ir vien perprasti kontaktinio tinklo sistemą nėra lengva. Tuo galėsite įsitikinti perskaitę šį įrašą, kuriame, kad dar labiau nesusukti galvos, dar nėra paminėta daugybė niuansų ir individualių sprendimų.
Be abejo, didžiulė padėka žmonėms, kurie sudalyvavo ekskursijoje, domėjosi, stebėjosi, ir pasidalino savo įspūdžiais su savo internetinių dienoraščių skaitytojais. Štai čia galite paskaityti dviejų žmonių įspūdžius su iliustracijomis (ne tik nuotraukomis, bet ir piešinėliais):
Žinoma, didžiulė padėka ir visiems kitiems kontaktinio tinklo darbuotojams, kurie taip pat pagelbėjo mums visiems ekskursijos metu. Ir, be abejo, ačiū už pavaišinimą tortu su arbata 🙂
Pirmiausia – didžiulė padėka Kęstučiui už pagalbą ir informacija, ir iliustracijomis ruošiant šį įrašą – troleibusų technologija, nors kai kurių asmenų vertinama kaip primityvi ir atgyvenusi, iš tiesų nėra tokia jau paprasta, ir vien perprasti kontaktinio tinklo sistemą nėra lengva. Tuo galėsite įsitikinti perskaitę šį įrašą, kuriame, kad dar labiau nesusukti galvos, dar nėra paminėta daugybė niuansų ir individualių sprendimų.
Be abejo, didžiulė padėka žmonėms, kurie sudalyvavo ekskursijoje, domėjosi, stebėjosi, ir pasidalino savo įspūdžiais su savo internetinių dienoraščių skaitytojais. Štai čia galite paskaityti dviejų žmonių įspūdžius su iliustracijomis (ne tik nuotraukomis, bet ir piešinėliais):
Žinoma, didžiulė padėka ir visiems kitiems kontaktinio tinklo darbuotojams, kurie taip pat pagelbėjo mums visiems ekskursijos metu. Ir, be abejo, ačiū už pavaišinimą tortu su arbata 🙂
Pirmiausia – didžiulė padėka Kęstučiui už pagalbą ir informacija, ir iliustracijomis ruošiant šį įrašą – troleibusų technologija, nors kai kurių asmenų vertinama kaip primityvi ir atgyvenusi, iš tiesų nėra tokia jau paprasta, ir vien perprasti kontaktinio tinklo sistemą nėra lengva. Tuo galėsite įsitikinti perskaitę šį įrašą, kuriame, kad dar labiau nesusukti galvos, dar nėra paminėta daugybė niuansų ir individualių sprendimų.
Be abejo, didžiulė padėka žmonėms, kurie sudalyvavo ekskursijoje, domėjosi, stebėjosi, ir pasidalino savo įspūdžiais su savo internetinių dienoraščių skaitytojais. Štai čia galite paskaityti dviejų žmonių įspūdžius su iliustracijomis (ne tik nuotraukomis, bet ir piešinėliais):
Žinoma, didžiulė padėka ir visiems kitiems kontaktinio tinklo darbuotojams, kurie taip pat pagelbėjo mums visiems ekskursijos metu. Ir, be abejo, ačiū už pavaišinimą tortu su arbata 🙂 Skaityti toliau…
Tęsiame įrašų ciklą apie 2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvykusią Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuotą konferenciją „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.
Šį kartą pateikiame konferencijos vaizdo įrašus (už kuriuos nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai).
Visos konferencijos grojaraštis (visi pasisakymai ir diskusijos) nuo pirmojo iki paskutiniojo:
Jūsų patogumui vaizdo įrašai padalinti atskiromis dalimis:
Tęsiame įrašų ciklą apie 2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvykusią Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuotą konferenciją „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.
Šį kartą pateikiame konferencijos vaizdo įrašus (už kuriuos nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai).
Visos konferencijos grojaraštis (visi pasisakymai ir diskusijos) nuo pirmojo iki paskutiniojo:
Jūsų patogumui vaizdo įrašai padalinti atskiromis dalimis:
Tęsiame įrašų ciklą apie 2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvykusią Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuotą konferenciją „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.
Šį kartą pateikiame konferencijos vaizdo įrašus (už kuriuos nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai).
Visos konferencijos grojaraštis (visi pasisakymai ir diskusijos) nuo pirmojo iki paskutiniojo:
2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvyko Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuota konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.
2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvyko Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuota konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.
Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo nariai Rima Baškienė ir Jurgis Razma, sutikdami, kad viešasis transportas – tema, kuri yra aktuali (o jei nėra, tai turėtų būti aktuali) visiems ir pripažindami, kad šioje srityje (kuri dabar neretai savivaldybėse palikta savieigai ar sunkiai suvokiamiems jų sprendimams) reikalinga ir Seimo narių iniciatyva bei (pagal jiems apibrėžtas įstatymų galias) veiksmai, tobulinant viešąjį transportą, darant jį kokybiškesnį ir patrauklesnį.
Taip jau sutapo, kad ir judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ atstovas Marius Markevičius, ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pastebėjo tuos pačius Eurostat skelbiamus skaičius: Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis ir bendru ES vidurkiu, neproporcingai daug kelionių atliekama naudojantis individualiu (o ne viešuoju) transportu, dar labiau nerimauti verčia skaičiai, rodantys tokį keliavimą lyginant pagal šalies BVP – ir šios tendencijos 2000 – 2010 metais yra tikrai blogos, rodančios, kad su viešuoju transportu yra rimtų problemų, kurias būtina ne formaliai, bet realiai ir sistemiškai spręsti.
Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ pranešime buvo nagrinėjamos kelios tikėtinos viešojo transporto nepopuliarumo priežastys – pateikiant konkrečius pavyzdžius su klausimais atitinkamą sritį kuruojantiems specialistams. Buvo klausiama, kodėl mūsų didmiesčiuose norima atsisakyti laiko patikrintos ir nuolat tobulinamos troleibuso technologijos, tuo pačiu žadant pereiti prie kūdikystės stadijos elektrinio autobuso sistemos. Paminėtas ir miesto savivaldybės pradedamas miesto maršrutų atidavimas privačiam vežėjui, bei kokios yra tikėtinos tokios schemos pasekmės.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas į viešojo transporto problemas pažvelgė kitu kampu. Kodėl Lietuvoje nyksta viešasis sektorius apskritai? Kokias grėsmes kelia vis stipriau propaguojamas liberalusis kelias, stengiantis viešąjį transportą privatizuoti, naudojantis individualių automobilizacijos mažinimo priemonių, pritraukiant tarptautinį verslą tokiais projektais kaip tramvajus? O gal verčiau rinktis alternatyvųjį kelią, naudojant kolektyvines automobilizacijos mažinimo priemones, strategiškai planuojant miestus ir neleidžiant chaoso miestų planavime. Užsiminta apie tai, kad nors Vilniuje daromi kai kurie teisingi žingsniai, dalis sprendimų yra absoliučiai nepriimtini. Naikinant troleibusus ir juos pradėjus keisti autobusais, tai neigiamai įtakoja miesto taršos situaciją. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės specialistų nuolat skelbiami įspūdingai padidėję keleivių srautai realybėje gali reikšti tai, kad žmonės po pradėtos reformos tiesiog priversti daryti daugiau persėdimų (kas didina keleivių skaičių statistikoje).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pateikė įdomių naujienų apie tai, kokios Europos Sąjungos fondų paramos artimiausiais metais gali tikėtis Lietuvos miestų viešojo transporto parkai ir kokiomis sąlygomis. Buvo išsklaidytas daug kieno mėgiamas stereotipas, kad europiniais projektais galima remti įvairius neribotų sąmatų ir vargiai naudingus projektus – vietoj to linkstama remti daugiau smulkių projektų esamų sistemų tobulinimui, kurie duotų labiau apčiuopiamą naudą. Pranešėjas pabrėžė, kad pagal tai, kaip Vilnius realiai orientuojasi į gatvių, kiemų, stovėjimo aikštelių plėtrą, jį galima laikyti pačiu nežaliausiu miestu Europos Sąjungoje. 15min.lt:Artūro Zuoko svajonė turėti Vilniuje tramvajų gali žlugti – Europos Komisija pasiryžusi tokių projektų neremti
Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas pasiūlė įsivaizduoti, kaip atrodytų Vilnius, neturintis viešojo transporto apskritai. Galbūt kai kurie automobilininkai naiviai galvoja, kad tuomet jie galėtų važiuoti tuščiomis gatvėmis, ir jų greičio neribotų, jų teigimu, juos stabdantis viešasis transportas – tačiau ar tikrai taip būtų?
Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius, apžvelgdamas 2000 – 2020 metų Vilniaus miesto viešąjį transportą mokslininko žvilgsniu, pateikė faktus ir skaičius, kuriuos kažkodėl nutyli kai kurie miesto transporto planuotojai. Koks yra Bendrasis planas ir kiek jo yra laikomasi? Kokie yra realūs keleivių srautai ir kiek gali pervežti dabartinis miesto transportas, tinkamai sureguliavus jų tvarkaraščius? Ar patraukli yra viešojo transporto kaina, kokie yra keleivių aptarnavimo lygio rodikliai? Kodėl nesutvarkomas viešojo transporto prioritetas sankryžose? Ar tikrai tramvajus padarys teigiamą poveikį miestui? 15min.lt:Transporto ekspertas Antanas Klibavičius: viešajam transportui reikia pirmenybės sankryžoje, o ne A juostos
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys pristatė savivaldybės poziciją apie tai, kas padaryta viešajame transporte ir ką planuojama daryti ateityje. Buvo išreikštas nusivylimas gauta žinia, kad nebus suteiktas finansavimas tramvajaus projektui, tačiau pranešėjas leido suprasti, kad tai nereiškia, jog šios idėjos bus atsisakyta. Pagal skaidrėse pateiktą informaciją galima paskaičiuoti bent apytiksliai pajamų kitimą ir kitus dalykus. Įdomu tai, nepaisant to, jog pas vairuotojus parduodama tik 15% visų parduodamų bilietų, pastaraisiais mėnesiais iš vairuotojų nuperkama apie 800 tūkstančių vienkartinių bilietų /mėn. – šis skaičius įspūdingas, ir tai taip pat rodo (iš dalies, kadangi kartais keleiviai perka ir kelis bilietus iškart), kiek daug laiko vairuotojai sugaišta vien juos pardavinėdami. Taip pat buvo kalbama ir apie daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusius planus keisti mokymo įstaigų darbo laiką, kas galbūt dalinai spręstų perpildytų viešojo transporto priemonių tam tikru dienos metu problemą.
Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Danuta Khlopova ir Naujosios profesinės sąjungos vadovė Alina Ryžinskaja savo pranešimuose apžvelgė, kaip iš vidaus mato situaciją troleibusų parkuose, dabar priklausančiuose UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Buvo nusistebėta dėl blogėjančių bendros įmonės rodiklių po troleibusų įmonės prijungimo prie autobusų įmonės, prasta technikos priežiūra, didėjančiais prastovų skaičiais, netvarka 2-ajame troleibusų parke, kuris jau pusiau virtęs autobusų parke. Buvo pateiktas pavyzdys, kad keliasdešimčiai autobusų, ten įsikūrusių nuo rugpjūčio mėnesio, per 3 mėnesius sunaudota 3 tonos aušinimo skysčio (tosolo) – panašu, kad jis iš autobusų teka upeliais.
Lietuvos profsąjungų lygos pirmininkas Vydas Puskepalis atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės pradedamas propaguoti maršrutų atidavimas privatininkams aptarnauti už mažesnę kainą taip pat reiškia ir savivaldybės socialinės atsakomybės stoką, kadangi savivaldybė, pripažindama apie privačių vežėjų įmonėse darbuotojams mokamas itin mažas algas, tai toleruoja ir skatina.
Turbūt nereikia stebėtis, kad perėjus prie Vilniaus klausimų nagrinėjimo, salėje virė karštos diskusijos. Pirmiausia buvo sukritikuoti savivaldybės teiginiai apie tramvajaus kainą – nors pristatymo metu buvo teigiama, kad jo kaina tėra tik 50 mln. Lt/km, patvirtintų „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendinių“ dalyje „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas“ pirmosios linijos kaina nurodyta 747,1 mln. litų, kuri gali dar išaugti dėl „nenumatytų aplinkybių“. Pirmosios linijos „Stotis – Santariškės“ ilgis – apie 11 km, tad vieno kilometro kaina yra apie 70 mln. Lt. Metro sąjūdžio atstovas pastebėjo, kad tokia tramvajaus kaina yra išpūsta, nes beveik siekia metro įrengimo kainą (tuo tarpu metro pranašumas prieš tramvajų – eismas vyksta ne ir taip perkrautose gatvėse, bet po jomis, nepriklauso nuo šviesoforų ciklų, kelių eismo įvykių ir t.t.). Daugiausia klausimų sulaukė Vilniaus m. savivaldybės atstovas Kastytis Lubys bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis, tačiau dėl riboto laiko daugelis klausimų konferencijos metu taip ir liko neužduoti (visgi svečiai pažadėjo į klausimus atsakyti el. paštu, tad juos gavę, būtinai paskelbsime svetainėje). Vėliau bus gauti ir paskelbti konferencijos vaizdo įrašai, kad neturėję galimybės dalyvauti konferencijoje ar stebėti ją tiesiogiai, galėtų susipažinti ne tik su visų pranešimų medžiaga, bet ir peržvelgti vykusias diskusijas.
Dėkojame visiems, padėjusiems suorganizuoti šią konferenciją, dėkojame visiems pranešėjams, visiems dalyviams, skyrusiems savo laiką. Dėkojame Seimo narei Rimai Baškienei, jos padėjėjui Andrejui Gaidamavičiui, kurių dėka turėjome salę renginiui, ir Seimo Europos informacijos biurui, kuris visokeriopai padėjo prieš renginį ir jo metu. Dėkojame visiems, perdavusiems sau rūpimus klausimus (atsakymai į kuriuos, reikia tikėtis, bus gauti artimiausiu metu). Dėkojame ir žurnalistams iš Lietuvos radijo, svetainės 15min.lt, TV kanalo „ПБК Литва“, interneto svetainei „Profsąjungų naujienos“, kurie informavo visuomenę apie šį renginį. Ruošdamiesi kitiems renginiams, laukiame aktyvių veiksmų ir iš bendruomenių, kurios ne tik papasakotų apie konkrečias problemas viešojo transporto srityje, bet tuo pačiu ir pasiūlytų jų manymu optimalius sprendimus. Tikimės, kad ateityje diskusijų – galbūt siauresnėmis, konkretesnėmis temomis – daugės, tikimės, kad savivaldybė ir jos įmonės bus atviresnės ir norinčios ieškoti su visuomene dialogo.
Už nuotraukas ačiū Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungai, o Živilei – už konferencijos plakatą.
Kai kurie konferencijos pranešimai:
1 „Lietuvos ir Vilniaus viešasis transportas keleivio akimis. Koks viešasis transportas patrauklus keleiviui?” – Judėjimas „Už troleibusus Vilniuje”, Marius Markevičius (ppt, pdf)
2 „Kas trukdo sukurti greitą, patogų ir „žalesnį” viešą transportą Lietuvoje: interesai, ideologijos, tradicijos” – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas (ppt)
4 „Miestas be viešojo transporto” – Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija, Julius Majauskas (pdf)
5 „Vilniaus visuomeninis transportas 2000 – 2020 metais” – Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius (ppt)
6 „Vilniaus miesto viešasis transportas. Esama situacija ir perspektyvos” – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys (pptx, pdf)
9 „Vilniaus m. viešojo transporto reformos esamos ir galimos pasekmės. Lietuvos profsąjungų lygos pozicija” – Lietuvos profsąjungų lyga, Vydas Puskepalis (ppt)
Pirmojo pranešimo yra du atskiri failai (iliustracijos ppt formatu ir tekstinis pranešimas pdf formatu), taip pat šeštojo pranešimo yra padaryta pdf versija, kadangi originalus pranešimas turi daug skaidrių ir gali būti sunkumų jį atidarant senesniuose kompiuteriuose.Sorry this article is not available in English yet.
2013 m. lapkričio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biuro salėje įvyko Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos, susivienijimo „Žali.lt“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos organizuota konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.
Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo nariai Rima Baškienė ir Jurgis Razma, sutikdami, kad viešasis transportas – tema, kuri yra aktuali (o jei nėra, tai turėtų būti aktuali) visiems ir pripažindami, kad šioje srityje (kuri dabar neretai savivaldybėse palikta savieigai ar sunkiai suvokiamiems jų sprendimams) reikalinga ir Seimo narių iniciatyva bei (pagal jiems apibrėžtas įstatymų galias) veiksmai, tobulinant viešąjį transportą, darant jį kokybiškesnį ir patrauklesnį.
Taip jau sutapo, kad ir judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ atstovas Marius Markevičius, ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pastebėjo tuos pačius Eurostat skelbiamus skaičius: Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis ir bendru ES vidurkiu, neproporcingai daug kelionių atliekama naudojantis individualiu (o ne viešuoju) transportu, dar labiau nerimauti verčia skaičiai, rodantys tokį keliavimą lyginant pagal šalies BVP – ir šios tendencijos 2000 – 2010 metais yra tikrai blogos, rodančios, kad su viešuoju transportu yra rimtų problemų, kurias būtina ne formaliai, bet realiai ir sistemiškai spręsti.
Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ pranešime buvo nagrinėjamos kelios tikėtinos viešojo transporto nepopuliarumo priežastys – pateikiant konkrečius pavyzdžius su klausimais atitinkamą sritį kuruojantiems specialistams. Buvo klausiama, kodėl mūsų didmiesčiuose norima atsisakyti laiko patikrintos ir nuolat tobulinamos troleibuso technologijos, tuo pačiu žadant pereiti prie kūdikystės stadijos elektrinio autobuso sistemos. Paminėtas ir miesto savivaldybės pradedamas miesto maršrutų atidavimas privačiam vežėjui, bei kokios yra tikėtinos tokios schemos pasekmės.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas į viešojo transporto problemas pažvelgė kitu kampu. Kodėl Lietuvoje nyksta viešasis sektorius apskritai? Kokias grėsmes kelia vis stipriau propaguojamas liberalusis kelias, stengiantis viešąjį transportą privatizuoti, naudojantis individualių automobilizacijos mažinimo priemonių, pritraukiant tarptautinį verslą tokiais projektais kaip tramvajus? O gal verčiau rinktis alternatyvųjį kelią, naudojant kolektyvines automobilizacijos mažinimo priemones, strategiškai planuojant miestus ir neleidžiant chaoso miestų planavime. Užsiminta apie tai, kad nors Vilniuje daromi kai kurie teisingi žingsniai, dalis sprendimų yra absoliučiai nepriimtini. Naikinant troleibusus ir juos pradėjus keisti autobusais, tai neigiamai įtakoja miesto taršos situaciją. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės specialistų nuolat skelbiami įspūdingai padidėję keleivių srautai realybėje gali reikšti tai, kad žmonės po pradėtos reformos tiesiog priversti daryti daugiau persėdimų (kas didina keleivių skaičių statistikoje).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas pateikė įdomių naujienų apie tai, kokios Europos Sąjungos fondų paramos artimiausiais metais gali tikėtis Lietuvos miestų viešojo transporto parkai ir kokiomis sąlygomis. Buvo išsklaidytas daug kieno mėgiamas stereotipas, kad europiniais projektais galima remti įvairius neribotų sąmatų ir vargiai naudingus projektus – vietoj to linkstama remti daugiau smulkių projektų esamų sistemų tobulinimui, kurie duotų labiau apčiuopiamą naudą. Pranešėjas pabrėžė, kad pagal tai, kaip Vilnius realiai orientuojasi į gatvių, kiemų, stovėjimo aikštelių plėtrą, jį galima laikyti pačiu nežaliausiu miestu Europos Sąjungoje. 15min.lt:Artūro Zuoko svajonė turėti Vilniuje tramvajų gali žlugti – Europos Komisija pasiryžusi tokių projektų neremti
Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas pasiūlė įsivaizduoti, kaip atrodytų Vilnius, neturintis viešojo transporto apskritai. Galbūt kai kurie automobilininkai naiviai galvoja, kad tuomet jie galėtų važiuoti tuščiomis gatvėmis, ir jų greičio neribotų, jų teigimu, juos stabdantis viešasis transportas – tačiau ar tikrai taip būtų?
Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius, apžvelgdamas 2000 – 2020 metų Vilniaus miesto viešąjį transportą mokslininko žvilgsniu, pateikė faktus ir skaičius, kuriuos kažkodėl nutyli kai kurie miesto transporto planuotojai. Koks yra Bendrasis planas ir kiek jo yra laikomasi? Kokie yra realūs keleivių srautai ir kiek gali pervežti dabartinis miesto transportas, tinkamai sureguliavus jų tvarkaraščius? Ar patraukli yra viešojo transporto kaina, kokie yra keleivių aptarnavimo lygio rodikliai? Kodėl nesutvarkomas viešojo transporto prioritetas sankryžose? Ar tikrai tramvajus padarys teigiamą poveikį miestui? 15min.lt:Transporto ekspertas Antanas Klibavičius: viešajam transportui reikia pirmenybės sankryžoje, o ne A juostos
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys pristatė savivaldybės poziciją apie tai, kas padaryta viešajame transporte ir ką planuojama daryti ateityje. Buvo išreikštas nusivylimas gauta žinia, kad nebus suteiktas finansavimas tramvajaus projektui, tačiau pranešėjas leido suprasti, kad tai nereiškia, jog šios idėjos bus atsisakyta. Pagal skaidrėse pateiktą informaciją galima paskaičiuoti bent apytiksliai pajamų kitimą ir kitus dalykus. Įdomu tai, nepaisant to, jog pas vairuotojus parduodama tik 15% visų parduodamų bilietų, pastaraisiais mėnesiais iš vairuotojų nuperkama apie 800 tūkstančių vienkartinių bilietų /mėn. – šis skaičius įspūdingas, ir tai taip pat rodo (iš dalies, kadangi kartais keleiviai perka ir kelis bilietus iškart), kiek daug laiko vairuotojai sugaišta vien juos pardavinėdami. Taip pat buvo kalbama ir apie daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlusius planus keisti mokymo įstaigų darbo laiką, kas galbūt dalinai spręstų perpildytų viešojo transporto priemonių tam tikru dienos metu problemą.
Viešojo transporto nepriklausomos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Danuta Khlopova ir Naujosios profesinės sąjungos vadovė Alina Ryžinskaja savo pranešimuose apžvelgė, kaip iš vidaus mato situaciją troleibusų parkuose, dabar priklausančiuose UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Buvo nusistebėta dėl blogėjančių bendros įmonės rodiklių po troleibusų įmonės prijungimo prie autobusų įmonės, prasta technikos priežiūra, didėjančiais prastovų skaičiais, netvarka 2-ajame troleibusų parke, kuris jau pusiau virtęs autobusų parke. Buvo pateiktas pavyzdys, kad keliasdešimčiai autobusų, ten įsikūrusių nuo rugpjūčio mėnesio, per 3 mėnesius sunaudota 3 tonos aušinimo skysčio (tosolo) – panašu, kad jis iš autobusų teka upeliais.
Lietuvos profsąjungų lygos pirmininkas Vydas Puskepalis atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės pradedamas propaguoti maršrutų atidavimas privatininkams aptarnauti už mažesnę kainą taip pat reiškia ir savivaldybės socialinės atsakomybės stoką, kadangi savivaldybė, pripažindama apie privačių vežėjų įmonėse darbuotojams mokamas itin mažas algas, tai toleruoja ir skatina.
Turbūt nereikia stebėtis, kad perėjus prie Vilniaus klausimų nagrinėjimo, salėje virė karštos diskusijos. Pirmiausia buvo sukritikuoti savivaldybės teiginiai apie tramvajaus kainą – nors pristatymo metu buvo teigiama, kad jo kaina tėra tik 50 mln. Lt/km, patvirtintų „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano sprendinių“ dalyje „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialusis planas“ pirmosios linijos kaina nurodyta 747,1 mln. litų, kuri gali dar išaugti dėl „nenumatytų aplinkybių“. Pirmosios linijos „Stotis – Santariškės“ ilgis – apie 11 km, tad vieno kilometro kaina yra apie 70 mln. Lt. Metro sąjūdžio atstovas pastebėjo, kad tokia tramvajaus kaina yra išpūsta, nes beveik siekia metro įrengimo kainą (tuo tarpu metro pranašumas prieš tramvajų – eismas vyksta ne ir taip perkrautose gatvėse, bet po jomis, nepriklauso nuo šviesoforų ciklų, kelių eismo įvykių ir t.t.). Daugiausia klausimų sulaukė Vilniaus m. savivaldybės atstovas Kastytis Lubys bei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis, tačiau dėl riboto laiko daugelis klausimų konferencijos metu taip ir liko neužduoti (visgi svečiai pažadėjo į klausimus atsakyti el. paštu, tad juos gavę, būtinai paskelbsime svetainėje). Vėliau bus gauti ir paskelbti konferencijos vaizdo įrašai, kad neturėję galimybės dalyvauti konferencijoje ar stebėti ją tiesiogiai, galėtų susipažinti ne tik su visų pranešimų medžiaga, bet ir peržvelgti vykusias diskusijas.
Dėkojame visiems, padėjusiems suorganizuoti šią konferenciją, dėkojame visiems pranešėjams, visiems dalyviams, skyrusiems savo laiką. Dėkojame Seimo narei Rimai Baškienei, jos padėjėjui Andrejui Gaidamavičiui, kurių dėka turėjome salę renginiui, ir Seimo Europos informacijos biurui, kuris visokeriopai padėjo prieš renginį ir jo metu. Dėkojame visiems, perdavusiems sau rūpimus klausimus (atsakymai į kuriuos, reikia tikėtis, bus gauti artimiausiu metu). Dėkojame ir žurnalistams iš Lietuvos radijo, svetainės 15min.lt, TV kanalo „ПБК Литва“, interneto svetainei „Profsąjungų naujienos“, kurie informavo visuomenę apie šį renginį. Ruošdamiesi kitiems renginiams, laukiame aktyvių veiksmų ir iš bendruomenių, kurios ne tik papasakotų apie konkrečias problemas viešojo transporto srityje, bet tuo pačiu ir pasiūlytų jų manymu optimalius sprendimus. Tikimės, kad ateityje diskusijų – galbūt siauresnėmis, konkretesnėmis temomis – daugės, tikimės, kad savivaldybė ir jos įmonės bus atviresnės ir norinčios ieškoti su visuomene dialogo.
Už nuotraukas ačiū Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungai, o Živilei – už konferencijos plakatą.
Kai kurie konferencijos pranešimai:
1 „Lietuvos ir Vilniaus viešasis transportas keleivio akimis. Koks viešasis transportas patrauklus keleiviui?” – Judėjimas „Už troleibusus Vilniuje”, Marius Markevičius (ppt, pdf)
2 „Kas trukdo sukurti greitą, patogų ir „žalesnį” viešą transportą Lietuvoje: interesai, ideologijos, tradicijos” – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas (ppt)
4 „Miestas be viešojo transporto” – Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija, Julius Majauskas (pdf)
5 „Vilniaus visuomeninis transportas 2000 – 2020 metais” – Technikos mokslų daktaras Antanas Klibavičius (ppt)
6 „Vilniaus miesto viešasis transportas. Esama situacija ir perspektyvos” – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys (pptx, pdf)
9 „Vilniaus m. viešojo transporto reformos esamos ir galimos pasekmės. Lietuvos profsąjungų lygos pozicija” – Lietuvos profsąjungų lyga, Vydas Puskepalis (ppt)
Pirmojo pranešimo yra du atskiri failai (iliustracijos ppt formatu ir tekstinis pranešimas pdf formatu), taip pat šeštojo pranešimo yra padaryta pdf versija, kadangi originalus pranešimas turi daug skaidrių ir gali būti sunkumų jį atidarant senesniuose kompiuteriuose. Skaityti toliau…
Šiame įraše pakalbėkime apie vieną iš elektroninio bilieto projekto dalių – švieslentes Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse, rodančias, kokio maršruto autobusai ar troleibusai atvyks artimiausiu metu. Yra ir kitų „šaunių“ šio projekto dalių, tokių kaip elektroninių bilietų skaitytuvai, kurie, jei ir veikia, ekranuose tokie blyškūs, jog dažnam sunku kažką įžiūrėti – galbūt vieną dieną pakalbėsime ir apie juos.
В этой записи давайте поговорим об одной из частей проекта электронного билета – панели на остановках общественного транспорта Вильнюса, которые должны показывать, какие автобусы или троллейбусы прибудут на остановку в ближайшее время. Есть и другие „прекрасные” части этого проекта, такие как электронные сканеры билет, у которых, когда они и работают, экраны такие бледные, что там трудно что-то увидеть – может быть, в один день поговорим и о них. Кстати, кто-нибудь знает, что вместе с этим проектом были приобретены и принтеры билет на все троллейбусы и автобусы UAB „Vilniaus viešasis transportas”, которые не хотели работать во время тестов и потому до сих пор не использоваются? – наверное, они постоят спокойно во время проекта и потом будут успешно списаны, а над проектом написано: „выполнено” (фото ниже: принтер билет).
Лето 2008 – 2013 г.
Начнем с очаровательных табло на остановках „первого поколения”.
Как описано в этом сообщении, который был опубликован в ноябре 2008 года, тогда было установлено первые девять панелей, а затем в соответствии с планом в течение нескольких недель в остановках общественного транспорта Вильнюса их должно было появится всего 40. Конечно, не только появится, но и работать – но как хорошо известно жителям и гостям Вильнюса, она никогда не были надежным источником информации. Когда они и были включены – пассажиры не могли быть уверены в правильности информации, отображаемой на них: они показывали, что одно или другое транспортное средство прибудет, но оно так и не появлялось – так можно сделать вывод, что, хотя было объявлено, что на них будут информация из данных, полученных GPS сигналом из транспортного средства, все работало не так. При предъявлении этих панелей было объявлено, что они будут показывать и актуальную информацию о пробках или авариях, из за которых общественный транспорт сильно задерживается – к сожалению, этого тоже не было, а все, что дополнительно видели пассажиры – это реклама, а транспортные средства, которые из за пробок или аварий так и не появились на остановках – все равно показывались на экранах. Другое дело, что многие панели постоянно показывали синий экран с кодом ошибки, или совсем черные, или просто удалены. Одна из причин этих неисправностей была та, что несмотря на предупреждения специалистов „Vilniaus troleibusai”, панели были подключены под напряжение контактной сети троллейбусов (и потому не выдерживали высокого напряжения и колебания напряжения). Другие причины, которые были сообщены на массовых средствах информации, были и такие как „слишком холодная Литовская зима”:
В.Янчяускас, руководитель отдела Информационных технологий муниципалитета г. Вильнюс: „С осени мы пытались систематизировать панели, сделать, чтобы они точно показывали, сколько времени осталось до приезда автобуса, к сожалению, часто программа расстраивалась. Когда пришла зима, оказался еще один недостаток – панели неблагоприятны для наших зим, потому что в более чем 10 градусов мороза они выходят из строя и отключается.” Специалист сказал, что табло ЖК-экранов слишком слабы для более сильных морозов – система просто замерзает. По словам В.Янчяускас, при наблюдении этой проблемы, панели были демонтированы и предоставлены ремонту. „Большинство табло отремонтировали, но они снова появится только тогда, когда мороз немного утихнет.”
„объяснил В.Янчяускас, руководитель отдела Информационных технологий муниципалитета г. Вильнюс, не отрицая, что выбирая поставщика муниципалитет не оценил, что устройства не приспособлены для изменяемого литовского климата”
Сообщается, что вместо панелей видны только их рамы не должны беспокоить пассажиров – по словам Ваидотас Антанавичюс, который тогда руководил „Susisiekimo paslaugos”, „очевидно, при регулировании системы появились технические трудности. В настоящее время их пытаются удалить.”
Уже первые слова статьи, зная всю историю панелей, предупреждают о том, что в очередной раз будет такие же речи с теми же обещаниями:
„”И в Каунасе, и в Вильнюсе, на крупнейший местах пассажирских перевозок есть панели, которые показывают время прибытия общественного транспорта. В Временной столице такая система работает безупречно. В то время как жители Вильнюса не могут понять, какое время эти панели показывают. Представители общественного транспорта признают, что проблемы существовали, и предполагает, что в ближайшем будущем панелей ждет ренессанс”.
И так, как написано в статье (которая опубликована 21 ноября 2012 г.) в портале delfi.lt „Панели в Вильнюсе не будут работать до весны”, без глубокого анализа и выбирая „наиболее экономически эффективный” вариант, т.е. несмотря на предупреждения, что нельзя панели подключать к контактной сети троллейбусов, пытаясь экономить 0,5 млн. литов (которые были потрачены теперь), много оборудования было повреждено и пассажиры не получали услугу, которую (так как средства были освоены) должны были получать. Правда, на последней статье слышно предположение, что под новый проект панели все-таки появится весной 2013 года…
„Панели установлены в ноябре 2008 года, их приобретение и установка стоила 962 тыс. литас. Тем не менее, источник питания был связан с сетью троллейбусов, питание было с перебоями, и работа панелей из-за этого часто затруднялось. В данное время на остановках завершаются работы над установкой новых кронштейнов, на все остановки приведена электроэнергия. Все работы должны быть завершены в июле.”
…и вот пришло лето 2013 года, началась знаменитая реформа „оптимизации” общественного транспорта города Вильнюса. Во время подготовки, на пару остановок были спешно поставлены столбы для панелей „нового поколения” и порезаны старые столбы, на которых пассажиры до этого могли видеть полные расписания движения общественного транспорта. Правда, затем эти расписания были склеены на остановках, но о долговечности такого способа информации трудно говорить:
В настоящее время полные расписания (такие, как те, которые используются в цилиндрах) вешаются внутри остановки на стекле, рядом со схемой общественного транспорта – но интересно узнать, почему было решено повесить их над скамейкой, а не рядом с ней, на основании чего был выбрана такая высота размещения расписаний, которая полностью неуместна для людей небольшого роста…
Представляя начало реформы журналистам 2013-06-27 мэр Вильнюса Артурас Зуокас о ней рассказывал на остановке возле муниципалитете (а журналисты не пропустили через глаза и захватили знаменитый жест – примером ниже является иллюстрация с сайта 15min.lt), а рядом стояла срочно перед самим шоу установлена панель нового поколения.
К сожалению, новая панель после двух месяцев (фото сделана 25 августа 2013 г.) выглядела следующим образом – вы что-то на ней видите?:
Извините, далее текст пока не переведен на русский язык, просим вернуться позже.
Atkreipkime dėmesį į „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Ginto Bliuvo žodžius:
„Čia tos pačios švieslentės, tik jos turės atnaujintą programinę įrangą ir jos bus prijungtos prie pastovaus elektros tinklo, ne prie šviesoforų“.
Štai, pasirodo, jos buvo prijungtos prie šviesoforų! Kalbant rimtai – įdomu, ar tikimasi, kad nauja programinė įranga toms pačioms šalčiams neatsparioms švieslentėms padės ištverti žiemos šalčius, o gal tiesiog manoma, kad šalčių nebus?
Šiuo metu baigiasi spalio mėnuo, ir nors daugelyje stotelių naujieji stovai jau yra – jie tebėra tušti.
Tačiau ir tie, kurie turi ekranus, sukelia klausimų:
1. Kaip žinia, 4-tojo maršruto troleibusai savaitgaliais važiuoja ne į Žemuosius Panerius, bet tik iki Gerosios Vilties stotelės – tačiau savaitgaliais švieslentėse rodoma klaidinga kryptis.
2. Stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“ po švieslente esančiame maršrutų sąraše paminėtas 14-tojo maršruto troleibusas (žemiau matoma nuotrauka, daryta 2013-10-31), nors jis nuo 2013-09-01 važiuoja pakeista kryptimi – o gal „Susisiekimo paslaugų“ darbuotojai ir patys nežino maršrutų pokyčių? Keleiviams, tikintiems šiuo užrašu, gali tekti ilgokai laukti…
3. Kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė / pusiau žemagrindė ar nežemagrindė) atvažiuos?
4. Šaunu, kad pvz. Klinikų stotelėje esanti švieslentė rodo ir atvykimą troleibusų, vykstančių iš parko į nuolatinius reisus – tačiau sistemoje nesigaudančiam žmogui lieka neaišku, ar, tarkim 9 bei 17 maršruto troleibusas važiuos pro Šilo tiltą, ar pro Žirmūnų tiltą, o gal jis išvis į Žirmūnus neužsuks?
5. Ar tikrai šios švieslentės rodys informaciją apie įvykusias avarijas ir dėl jų pakeistus maršrutus? Tuo abejoti leidžia 2013 m. spalio 28 d. įvykęs incidentas (video), kai buvo sugadintas kontaktinis tinklas Jogailos g. pabaigoje į Gedimino pr. pusę, o po šio įvykio 2, 6, 14, 20 maršrutų troleibusai buvo nukreipiami kita trasa. Ar švieslentėje, esančioje stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, buvo pateikiama informacija apie tai, kad šių maršrutų troleibusai į ją neatvyks, o gal visgi keleiviai matė, kad troleibusai neva atvyks po kelių minučių, nes pagal GPS signalą jie buvo netoliese? Nors būtent tokias funkcijas ir žadėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas, pasak kurio, „švieslentės ne tik rodys atvažiuojančio transporto laiką iki stotelės, bet ir praneš, jeigu yra kokių sutrikimų maršrute, atsitiko kontaktinio tinklo avarija ar keičiasi maršrutas.“:
O dabar žvilgtelėkite į švieslentes Kauno m. viešojo transporto stotelėse, kurios nuo pat pradžių buvo įrengtos kaip priklauso (t. y., „maitinamos“ nuo 220V tinklo) ir kurios buvo nupirktos būtent tokios, kokios naudojamos daugybėje pasaulio miestų – būtent todėl, kad veikia ir suteikia žmonėms informaciją, o ne todėl, kad yra moderniau atrodančios. Tiesa, smulkių problemų būta ir ten, tačiau tikrai nevyko tokia epopėja kaip Vilniuje… Kaune esančios švieslentės jau nuo pat pradžių rodo, kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė, ar ne) atvažiuos (o tai itin svarbu ir neįgaliesiems, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir tėvams su vaikų vežimėliais) – deja, Vilniuje ir naujosiose, „moderniosiose“, tokios paprastos funkcijos (kuri veiktų atsižvelgiant į konkrečios važiuojančios transporto priemonės GPS signalą, ne į tai, kas numatyta pagal grafikus) įdiegti nesugebėta…
Šiame įraše pakalbėkime apie vieną iš elektroninio bilieto projekto dalių – švieslentes Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse, rodančias, kokio maršruto autobusai ar troleibusai atvyks artimiausiu metu. Yra ir kitų „šaunių“ šio projekto dalių, tokių kaip elektroninių bilietų skaitytuvai, kurie, jei ir veikia, ekranuose tokie blyškūs, jog dažnam sunku kažką įžiūrėti – galbūt vieną dieną pakalbėsime ir apie juos. Beje, ar kas nors žino, kad taip pat pagal šį projektą buvo nupirkti ir visose UAB „Vilniaus viešasis transportas“ transporto priemonėse iki šiol tebestovi nenaudojami bilietų spausdintuvai, kurie turbūt taip ir nebus naudojami, pamačius apie jų „patikimumą“ bandymų laikotarpiu? – pastovės būtiną pagal projekto sąlygas laiką, o po to bus sėkmingai nurašyti – o ties projektu padėta varnelė: „įvykdytas“ (nuotr. žemiau – bilietų spausdintuvas).
2008-2013 m. vasara
Pradėkime nuo žaviųjų „pirmosios kartos“ švieslenčių stotelėse.
Kaip rašoma šiame 2008 m. lapkričio mėn. paskelbtame pranešime, būtent tuomet buvo įrengtos pirmosios 9 švieslentės, o vėliau pagal planą per porą savaičių Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse jų turėjo iš viso atsirasti 40. Žinoma, ne tik atsirasti, bet ir veikti – deja, kaip puikiai žino vilniečiai, jos niekuomet nebuvo patikimu informacijos šaltiniu. Kai jos veikdavo – keleiviai anaiptol negalėjo būti tikri joje rodomos informacijos teisingumu: būdavo rodoma, kad viena ar kita transporto priemonė atvyks, bet ji taip ir nepasirodo – taigi galima daryti išvadą, jog nors buvo skelbiama, kad švieslentėse bus rodomi duomenys gauti pagal GPS signalus iš transporto priemonių, to nebuvo. Pristatant šias švieslentes, būdavo skelbiama, kad jos pateiks ir aktualią informaciją apie spūstis ar avarijas dėl kurių viešasis transportas stipriai vėluos – deja, to nebūdavo, viskas ką keleiviai matydavo – tai reklaminiai intarpai, o dėl spūsčių vėluosiančios ar dėl gedimo neatvyksiančios transporto priemonės vis tiek ekranuose vaidendavosi. Kitas dalykas, kad švieslentės dažniausiai išvis arba rodydavo mėlyną ekraną su klaidos kodu, arba būdavo užgesusios, arba tiesiog išmontuotos. Viena gedimų priežasčių buvo ta, kad nepaisant „Vilniaus troleibusų“ atstovų perspėjimų, švieslentės vis tiek buvo prijungtos prie troleibusų kontaktinio tinklo (kur neatlaikė aukštos įtampos ir įtampos svyravimų). Kitos viešojoje erdvėje skelbtos jų neveikimo priežastys buvo ir tokios, kaip „per šalta lietuviška žiema“:
Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vedėjas V.Jančiauskas: „Nuo rudens bandėme susisteminti švieslentes, padaryti, kad jos tiksliai rodytų, kiek liko laiko, kol atvažiuos autobusas, deja, dažnai programa išsiderindavo. Atėjus žiemai, paaiškėjo dar vienas minusas – švieslentės yra nepalankios mūsų žiemoms, mat esant didesniam nei 10 laipsnių šalčiui sugenda ir išsijungia“. Specialistas tvirtino, kad skystųjų kristalų švieslenčių ekranai yra per silpni didesniems šalčiams – sistema tiesiog užšąla. Anot R.Jančiausko, pastebėjus šią bėdą, švieslentės buvo nukabintos ir išvežtos taisyti. „Dauguma švieslenčių sutaisytos, tačiau stotelėse jas vėl pakabinsime, kai šalčiai šiek tiek atlėgs“
„aiškino Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vedėjas V.Jančiauskas, nepaneigdamas, kad pasirinkdama tiekėją savivaldybė neįvertino to, kad jo įrenginiai nepritaikyti permainingam Lietuvos klimatui“.
Informuojama, kad vietoj švieslenčių belikę jų rėmai neturėtų keleivių neraminti – anot tuometinio „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Vaidoto Antanavičiaus „matyt, reguliuojant sistemą radosi techninių kliūčių. Šiuo metu jas bandoma pašalinti“.
Jau pati straipsnio pradžia, žinant visą švieslenčių istoriją, perspėja apie tai, kad ir vėl bus tos pačios kalbos su tais pačiais pažadais:
„Tiek Kaune, tiek Vilniuje, didžiausio keleivių srauto vietose, yra iškabintos švieslentės su viešojo transporto atvykimo laikais. Laikinojoje sostinėje tokia sistema veikia be priekaištų. Tuo metu Vilniuje gyventojai sako nesuvokiantys, kokius laikus rodo švieslentės. Viešojo transporto atstovai pripažįsta, kad sutrikimų būta, ir užsimena, kad artimiausiu metu švieslenčių laukia renesansas.“
Taigi, kaip rašoma straipsnyje (paskelbtame 2012 m. lapkričio 21 d.) portale delfi.lt „Švieslentės Vilniuje neveiks iki pavasario“, nedarant gilesnės analizės ir pasirinkus „taupiausią“ variantą, t. y. nenorint išleisti 0,5 mln. litų, kad švieslentes prijungti prie standartinio elektros tinklo (kuriuos tenka išleisti dabar), buvo sugadinta daugybė įrangos ir keleiviai negavo paslaugos, kurią (pagal įsisavintas lėšas) turėjo gauti. Tiesa, pastarame straipsnyje užsiminta, kad pagal naują projektą švieslentės atsiras 2013 m. pavasarį…
„Švieslentės įrengtos 2008 m. lapkritį, jų pirkimas ir įrengimas kainavo 962 tūkst. Lt. Tačiau elektros maitinimas buvo susietas su troleibusų tinklu, ši buvo tiekiama nepastoviai, todėl švieslenčių veikimas dažnai strigdavo. Šiuo metu stotelėse baigiami įrengti nauji laikikliai, į visas stoteles privesta elektros energija. Visus darbus rangovas įsipareigojęs baigti liepos mėnesį.“
…ir štai atėjo 2013-tųjų vasara, pradėta garsioji Vilniaus m. viešojo transporto „optimizavimo“ reforma. Jai ruošiantis, poroje stotelių buvo paskubomis pastatyti stulpai „naujos kartos“ švieslentėms ir pjaunami senieji stulpai, ant kurių keleiviai iki tol galėjo matyti cilindruose pateiktus pilnus viešojo transporto grafikus. Tiesa, vėliau stotelėse šie grafikai buvo priklijuojami, tačiau apie jų ilgaamžiškumą kalbėti sudėtinga:
Šiuo metu pilni grafikai (tokie, kokie būdavo cilindruose) iškabinami stotelėje šalia viešojo transporto schemos – tačiau įdomu būtų žinoti, kodėl nuspręsta juos kabinti virš suoliuko, o ne šalia jo, kuo remiantis buvo pasirinktas toks grafikų iškabinimo aukštis, kuris žemesnio ūgio žmonėms yra visiškai netinkamas…
Pristatydamas reformos pradžią žurnalistams, 2013-06-27 Vilniaus m. meras Artūras Zuokas apie ją kalbėjo stotelėje prie miesto savivaldybės (žurnalistai nepraleido pro akis ir užfiksavo garsųjį gestą – pavyzdyje yra nuotrauka iš portalo 15min.lt), o šalia buvo skubiai prieš pat šį šou įrengta švieslentė.
Deja, naujoji švieslentė po dviejų mėnesių (2013 m. rugpjūčio 25 d.) atrodė štai taip – ar Jūs joje kažką įžiūrite?:
Atkreipkime dėmesį į „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Ginto Bliuvo žodžius:
„Čia tos pačios švieslentės, tik jos turės atnaujintą programinę įrangą ir jos bus prijungtos prie pastovaus elektros tinklo, ne prie šviesoforų“.
Štai, pasirodo, jos buvo prijungtos prie šviesoforų! Kalbant rimtai – įdomu, ar tikimasi, kad nauja programinė įranga toms pačioms šalčiams neatsparioms švieslentėms padės ištverti žiemos šalčius, o gal tiesiog manoma, kad šalčių nebus?
Šiuo metu baigiasi spalio mėnuo, ir nors daugelyje stotelių naujieji stovai jau yra – jie tebėra tušti.
Tačiau ir tie, kurie turi ekranus, sukelia klausimų:
1. Kaip žinia, 4-tojo maršruto troleibusai savaitgaliais važiuoja ne į Žemuosius Panerius, bet tik iki Gerosios Vilties stotelės – tačiau savaitgaliais švieslentėse rodoma klaidinga kryptis.
2. Stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“ po švieslente esančiame maršrutų sąraše paminėtas 14-tojo maršruto troleibusas (žemiau matoma nuotrauka, daryta 2013-10-31), nors jis nuo 2013-09-01 važiuoja pakeista kryptimi – o gal „Susisiekimo paslaugų“ darbuotojai ir patys nežino maršrutų pokyčių? Keleiviams, tikintiems šiuo užrašu, gali tekti ilgokai laukti…
3. Kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė / pusiau žemagrindė ar nežemagrindė) atvažiuos?
4. Šaunu, kad pvz. Klinikų stotelėje esanti švieslentė rodo ir atvykimą troleibusų, vykstančių iš parko į nuolatinius reisus – tačiau sistemoje nesigaudančiam žmogui lieka neaišku, ar, tarkim 9 bei 17 maršruto troleibusas važiuos pro Šilo tiltą, ar pro Žirmūnų tiltą, o gal jis išvis į Žirmūnus neužsuks?
5. Ar tikrai šios švieslentės rodys informaciją apie įvykusias avarijas ir dėl jų pakeistus maršrutus? Tuo abejoti leidžia 2013 m. spalio 28 d. įvykęs incidentas (video), kai buvo sugadintas kontaktinis tinklas Jogailos g. pabaigoje į Gedimino pr. pusę, o po šio įvykio 2, 6, 14, 20 maršrutų troleibusai buvo nukreipiami kita trasa. Ar švieslentėje, esančioje stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, buvo pateikiama informacija apie tai, kad šių maršrutų troleibusai į ją neatvyks, o gal visgi keleiviai matė, kad troleibusai neva atvyks po kelių minučių, nes pagal GPS signalą jie buvo netoliese? Nors būtent tokias funkcijas ir žadėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas, pasak kurio, „švieslentės ne tik rodys atvažiuojančio transporto laiką iki stotelės, bet ir praneš, jeigu yra kokių sutrikimų maršrute, atsitiko kontaktinio tinklo avarija ar keičiasi maršrutas.“:
O dabar žvilgtelėkite į švieslentes Kauno m. viešojo transporto stotelėse, kurios nuo pat pradžių buvo įrengtos kaip priklauso (t. y., „maitinamos“ nuo 220V tinklo) ir kurios buvo nupirktos būtent tokios, kokios naudojamos daugybėje pasaulio miestų – būtent todėl, kad veikia ir suteikia žmonėms informaciją, o ne todėl, kad yra moderniau atrodančios. Tiesa, smulkių problemų būta ir ten, tačiau tikrai nevyko tokia epopėja kaip Vilniuje… Kaune esančios švieslentės jau nuo pat pradžių rodo, kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė, ar ne) atvažiuos (o tai itin svarbu ir neįgaliesiems, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir tėvams su vaikų vežimėliais) – deja, Vilniuje ir naujosiose, „moderniosiose“, tokios paprastos funkcijos (kuri veiktų atsižvelgiant į konkrečios važiuojančios transporto priemonės GPS signalą, ne į tai, kas numatyta pagal grafikus) įdiegti nesugebėta…
Masinės informacijos priemonėse nuolat skelbiama apie tai, kad neva viešojo transporto priemonių skaičius, jų kursavimo dažnumas ir t.t. Vilniuje yra nustatomi remiantis keleivių srautų tyrimais.
Pvz., delfi straipsnyje „Viešasis Vilniaus transportas: skundai tęsiasi“ SĮ „Susiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Modesta Gusarovienė teigia: „Keleivių srautų tyrimai rodo, kad Antakalnio rajono aptarnavimas viešuoju transportu yra optimalus“.
Įvykio metu žmonės nenukentėjo, nes troleibusas buvo pilnas keleivių ir troleibusui staigiai stabdant tiesiog nebuvo kur kristi, žmonės tik atsirėmė vieni į kitus.
Taip pat buvo gauta informacija, kad Vilniaus m. savivaldybė, galimai vėl planuojanti naujus viešojo transporto „optimizavimus“, nurodė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ištirti keleivių srautus, kas ir daroma 2013 m. spalio 12-27 dienomis.
Todėl atsirado poreikis tokiam įrašui, kad pasvarstytume, ar tai, kas ir kaip yra daroma Vilniuje, gali būti skambiai vadinama „keleivių srautų tyrimais“.
Net šiame technologijų amžiuje niekaip nesugebama padaryti tokių grafikų, kad ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės į stotelę nesuvažiuotų vienu metu, o vėliau nebūtų ilgas laukimo laikas.
Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.
Masinės informacijos priemonėse nuolat skelbiama apie tai, kad neva viešojo transporto priemonių skaičius, jų kursavimo dažnumas ir t.t. Vilniuje yra nustatomi remiantis keleivių srautų tyrimais.
Pvz., delfi straipsnyje „Viešasis Vilniaus transportas: skundai tęsiasi“ SĮ „Susiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Modesta Gusarovienė teigia: „Keleivių srautų tyrimai rodo, kad Antakalnio rajono aptarnavimas viešuoju transportu yra optimalus“.
Įvykio metu žmonės nenukentėjo, nes troleibusas buvo pilnas keleivių ir troleibusui staigiai stabdant tiesiog nebuvo kur kristi, žmonės tik atsirėmė vieni į kitus.
Taip pat buvo gauta informacija, kad Vilniaus m. savivaldybė, galimai vėl planuojanti naujus viešojo transporto „optimizavimus“, nurodė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ištirti keleivių srautus, kas ir daroma 2013 m. spalio 12-27 dienomis.
Todėl atsirado poreikis tokiam įrašui, kad pasvarstytume, ar tai, kas ir kaip yra daroma Vilniuje, gali būti skambiai vadinama „keleivių srautų tyrimais“.
Net šiame technologijų amžiuje niekaip nesugebama padaryti tokių grafikų, kad ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės į stotelę nesuvažiuotų vienu metu, o vėliau nebūtų ilgas laukimo laikas.
Kaip žinoma, apytikslį keleivių srauto vaizdą (t. y. tai, kiek keleivių įlipo, kiek išlipo konkrečioje stotelėje į konkretaus maršruto transporto priemonę) būtų galima susidaryti, jei autobusuose ar troleibusuose kiekvienas įlipantis ir išlipantis keleivis aktyvuotų elektroninį bilietą (nesvarbu, kokio tipo bilietas – ar vienkartinis, ar laikinis). Visgi Vilniuje, kaip žinome, galima „sekti“ tik 30 ir 60 minučių laikinių bilietų keleivius, ir tai tik dalinai, t. y., matant vietą, kurioje bilietas aktyvuotas, bet nematant, kur keleivis išlipo ir ar tęsė kelionę kita transporto priemone. Vadinamųjų „mėnesinių“ (30 dienų trukmės) bilietų keleivių judėjimo, kaip dažnai jie naudojasi bilietais, kokiais maršrutais nustatyti išvis neįmanoma. Nupirktų pas vairuotojus vienkartinių bilietų kiekis taip pat nieko neparodo, kadangi neretai keleiviai perka iškart kelis vienkartinius bilietus.
Ši „akis“ yra automatinės keleivių srautų skaičiavimo sistemos dalis.
Daug tikslesnį keleivių skaičių transporto priemonėse ir jų pokyčius leistų sužinoti viešojo transporto priemonėse įdiegta sistema, kuri automatiškai skaičiuoja, kiek kiekvienoje stotelėje į troleibusą ar autobusą įlipo ir iš jų išlipo keleivių. Pačios įrangos kaina vienai transporto priemonei yra apie 25 tūkst. Lt., vienos transporto priemonės stebėjimo ir ataskaitų kaina 1 mėnesiui – nuo 80 eurų (~276 Lt).
Tokią sistemą tuomet dar egzistavusi bendrovė „Vilniaus troleibusai“ išbandė dar 2011 metais. Automatinę keleivių skaičiavimo sistemą platinanti bendrovė „Fima“ į vieną iš Škoda 14Tr troleibusų sistemą įdiegė bei nemokamai teikė kasdienines ataskaitas apie kiekvienoje stotelėje įlipusių/išlipusių keleivių skaičių, kokioje stotelėje srautai didžiausi ir t.t.
Kadangi „Vilniaus troleibusų“ vadovybė po bandymų nusprendė, kad ši sistema gali būti daug naudingesnė nei „tradicinė“ (buvo planuojama ją įdiegti bent į 10% reisuose važinėjančių troleibusų ir tokiu būdu nuolat stebėti visų maršrutų, įvairaus paros laiko ir kitus duomenis), ši įranga buvo įdiegta ir į abu troleibusus Amber-Vilnis 12ac.
Vilniuje ši sistema taip pat yra ir šių metų pavasarį atvykusiuose MAN „Lion‘s City A21 CNG“ autobusuose (visgi nors techninė įranga juose ir yra, ji nebuvo naudota nė vieną dieną). Kad sistema veiktų, žinoma, neužtenka vien techninės įrangos – turi būti ir programinis palaikymas bei analizė, tam tikrų formų ataskaitos lentelių ir diagramų pavidalu. Pusę metų Vilniuje ši sistema nemokamai buvo naudojama troleibusuose Amber-Vilnis, kiekvieną rytą buvo gaunamos vakarykštės dienos ataskaitos, tačiau buvo nuspręsta taupyti pinigus ir, pasibaigus nemokamų ataskaitų siuntimo laikotarpiui, pasinaudoti kitokia skaičiavimo sistema – tokia, kokia jau naudojama dešimtmečius – „skaičiavimo ant pirštų“ sistema, skaičiuotojui ramiai sėdint stotelėje.
Nuotraukose matome žmogų, kuris buvo užfiksuotas „atliekantis Vilniaus m. viešojo transporto srauto tyrimus“ 2013 m. rugpjūčio 19 – 21 dienomis (ačiū už nuotraukas gerb. Romui!). Pirmadienį žmogus pabuvo valandėlę kitą stotelėje vienoje gatvės pusėje, trečiadienį – kitoje gatvės pusėje – štai tyrimas ir atliktas…
Ką konkrečiai šis žmogus fiksuoja?
Čia matote „Keleivių srautų tyrimų“ blanko fragmentą – jis toks pat naudojamas ir dabar, 2013 m. Blanke nematoma dar viena balų sistemos skalė, kai keleiviai stotelėje nebetelpa įlipti į transporto priemonę (net stovėti tarpduryje). Kaip matote, šis tyrimas atliekamas tik konkrečioje stotelėje, tik labai ribotą laiko tarpą, nėra analizuojama, ar transporto priemonės atvyko pagal grafiką, o gal jos suvažiavo vienu metu (nes tai taip pat įtakoja keleivių skaičių), nėra skaičiuojama, kiek keleivių įlipo ir kiek išlipo.
Ir štai remiantis būtent tokiu „srautų tyrimu“, atliekamu (pagal pareikalavimą) geriausiu atveju keturių žmonių, „dirbančių 0,5 etato“, Vilniuje yra remiamasi, organizuojant viešojo transporto sistemą. Ar tokie Vilniaus mieste taikomi metodai Tau, gerbiamas keleivi, kelia pasitikėjimą?
The mass media is constantly announcing as if number of public transport vehicles, frequency of their routes, etc. in Vilnius is determined on the basis of passenger flow investigations.
For example, in the article of delfi.lt „Public transport of Vilnius: complains continues” Head of Public transport department of SĮ „Susiekimo paslaugos“ Modesta Gusaroviene says: „Passenger flow studies show that public transport service in Antakalnis district is optimal”.
The accident caused no casualties because the trolleybus was full of passengers and when trolleybus had made a sudden stop there was nowhere to fall, people just leaned against each other.
Also an information was received that the Municipality of Vilnius which is possibly planning to make new stage of public transport „optimization”, has ordered SĮ „Susisiekimo paslaugos” to examine passenger flows, and this is what they are doing from 12th to 27th of October, 2013.
Therefore, the need for such a post has appeared in order to consider if these techniques which are being used in Vilnius, may be solemnly called „passenger flow studies”.
Even in this age of technology we can easily see the inability to make correct schedules, as vehicles which go the same direction are still appearing in the stop at the same time and then you will have a long waiting time before the next vehicle arrives.
As it is known, an estimation of flow of passengers (ie, the number of passengers boarded, or contrary got got out, in a particular stop, in a particular route) could be done if each passenger in the buses and trolleybuses, when boarding or getting out would be activating an electronic ticket (no matter what type of ticket – a single, or e-ticket which is based on time). However, as we know in Vilnius, you can „track” passengers of only 30 and 60 minutes tickets, and only partially, that is, you can only see the place where the ticket is activated, but it can’t be seen, where the passenger got out or if a passenger has continued the trip with another vehicle. It is not possible to track so-called „monthly” (30-days) ticket passenger traffic and how often they use public transport, and which routes they use. Single tickets which are brought from a driver are not showing anything, too, as passengers often buy several of them at once and use them later on another vehicle.
This „eye” is a part of an automatic passenger flow tracking system.
Much more accurate number and dynamics of passengers in vehicles would give a system which is installed in a public transport vehicle that automatically calculates how many passengers have got inside and how many have got outside in every stop. The equipment cost per vehicle is about 25 thousand Litas, the cost of a single vehicle tracking and reports (for one one month) is from 80 Euros (about 276 Litas).
Such a system was tested in 2011 by „Vilniaus troleibusai” which had still existed those days. Distributor of automatic passenger counting system, company „Fima”, has installed this system in one Skoda 14Tr trolleybus and provided daily reports numbers of passengers which have entered the vehicle of have left it, in each stop, also other data was provided like the biggest numbers of passengers in each route and so on. This service was provided for the tests for free.
After the testing the leaders of „Vilniaus troleibusai” have concluded that this system can be much more useful than the „traditional” one (it was planned to install it to at least 10% of the trolleybuses and thus to monitor all the routes of varying the time of day, and other data), this equipment has been installed into both trolleybuses Amber-Vilnis 12ac.
In Vilnius, such system is also present in the buses „MAN Lion’s City A21 CNG” which have arrived this spring (however, although the hardware is there this system has not been used for a single day). For the system to work, of course, only hardware is not enough – there should be a software maintenance and analysis, as well as reports of certain types in the form of tables and graphs. For a half of year in Vilnius, this system was used for free in both trolleybuses Amber-Vilnis, reports were received every morning for yesterday’s routes, but it was decided to save money and after the term of free reports has ended, it was decided to use a different investigating system which is already used for decades – „calculation on fingers” system, where a person is sitting quietly in a bus stop.
We see a man in these pictures who was noticed while „performing the flow of passengers in Vilnius investigation” on August 19-21, 2013 (thanks for the photos to Mr. Romas!). On Monday, this man was sitting for an hour or two in a bus stop in one side of the street, on Wednesday he was sitting in another side of the street – and investigation is done…
What this man is recording exactly?
And here you can see a fragment of the form which is called „The Passenger Flow Research” – the same is being used till now, year 2013. The form does not have one more system scale, when passengers are not able to board the vehicle at all as it is overcrowded (even standing in the doorway). As you can see, this monitoring is done at a particular stop only, for only a very limited period of time, there is no analysis of whether the vehicle has arrived on schedule, or maybe vehicles have arrived at the same time (because it also affects the number of passengers), there are no numbers how many passengers boarded and how many passengers have left the vehicle.
So in accordance with such „flow study” which is conducted (by request) in the best case by four people, who are working for a few hours in a stop, Vilnius is organizing the public transport system. Dear passengers, are these methods which are being used in Vilnius, you can trust?
