Category Archives: Straipsniai

Straipsniai apie troleibusų technologiją, pranašumus

27Rgp/15

[:lt]VVT perka dar 50 naudotų autobusų[:ru]VVT покупает еще 50 бывших в употреблении автобусов[:en]VVT is buying another 50 second-hand buses[:]

[:lt]

Autobusai 2-ajame troleibusų parke

Jau sunku ir suskaičiuoti, kiek naujų ir „naujų“ autobusų į Vilniaus gatves išriedėjo per pastaruosius 3 metus. Dalis jų – nauji, įsigyti su ES struktūrinių fondų parama ar gauti mainais iš Ispanijos už taip vadinamus taršos leidimus. Visgi dauguma autobusų – naudoti: dalis autobusų jau ne vieną mėnesį nuomojami, dalis – įsigyti. 

Niekam ne paslaptis, kad blogai prižiūrima technika ilgai neatlaiko. Būtent tokia transporto priemonių priežiūra ir yra Vilniuje, sujungus autobusų ir troleibusų įmones į UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Argumentas – savivaldybės skolos įmonei didelės, tai mažinkim skolas, jūs čia mažiau išlaidaukit, nepirkit be reikalo naujų detalių, senas galit pašlifuot truputį (restauravimu tas procesas pavadintas) ir vėl sudėkit, turėtų veikt. O jeigu viskas jau galutinai sudilo ir šlifuot nebėra ką, tai nėra čia ko detales pirkt originalias – tiks ir kiniškos ar dar kokios kopijos, gi matot kiek pigiau kainuoja, o atrodo panašiai, tai gal ir veikia panašiai.

Su tokiu požiūriu – nenuostabu, kad ir autobusai, ir troleibusai lūžta, skaudžiai dejuodami. Autobusai dar ir užsidega. Tokios nelaimės nutinka ne tik parkuose, bet ir vežant keleivius. O kai sudega, tai reikia vėl kažką pirkti, nes juk keleivius reikia vežti. Tai ir perka, ir nuomojasi dešimtimis, nes kam čia tinkamai prižiūrėt, remontuot, juk bus galima kitus nupirkt, ir dar viešai ištrimituojant – va naujų autobusų turim, nesvarbu, kad jie 15 metų amžiaus.

Būtent 50 tokių „naujų“ autobusų planuojama nupirkti ir vėl. Bet apie viską – iš pradžių. Skaityti toliau…

17Rgp/15

[:lt]Darnaus judumo mieste planai: dalyvaukime![:ru]Устойчивые планы городской мобильности: участвуйте вместе![:en]Sustainable Urban Mobility Plans: Let’s Participate![:]

[:lt]

Pasirink teisingai (iliustracija iš eltis.org)

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų ateities gyvenimą priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų kasdienį gyvenimą ateityje priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Darnaus judumo mieste planai nėra koks nors mūsų valdininkų išsigalvojimas – šie planai rengiami visoje Europos Sąjungoje, tad mokantys anglų kalbą gali rasti daugybę informacijos internete. Rekomenduojame apsilankyti Eltis svetainėje, kur, be kitos informacijos, rasite ir išsamų Darnaus judumo mieste plano ruošimo ir įgyvendinimo gidą.

Toliau tekste Darnaus judumo mieste planui apibūdinti bus naudojama santrumpa DJMP (anglų k. SUMP – Sustainable Urban Mobility Plan). 

Būtent todėl, kad DJMP yra itin svarbūs mums, viešojo transporto keleiviams, kviečiame atidžiai įsigilinti į šią temą ir aktyviai dalyvauti šių planų ruošimo procese ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Labai kviečiame ne tik atidžiai įsigilinti į šią temą, tačiau ir paskleisti šią informaciją kuo didesniam skaičiui žmonių, kad į Darnaus judumo mieste planų svarstymus įsitrauktų kuo daugiau Lietuvos gyventojų. O jeigu norėtumėte dalyvauti šių planų ruošime, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose – susisiekite su mumis!

Taigi, prieš pradėdami kalbėti apie tai, kas gi yra šie planai, dar kartą prisiminkime, kodėl tai svarbu mums visiems:

  • šie planai lems sprendimus daugybėje mūsų kasdieninio gyvenimo sričių daugybę metų – pradedant šaligatviais, dviračių takais, baigiant tuo, kokį viešąjį transportą turėsime ir kaip jis bus organizuotas;
  • miestų gyventojai (per jiems atstovaujančias bendruomenes, asociacijas) turės galimybę įtakoti Darnaus judumo mieste plano rengimą;
  • tinkamai paruošti šie sprendimai leis miestuose keliauti patogiau ir efektyviau, kompleksiniai sprendimai leis išvengti už skirtingas sritis atsakingų specialistų nesusikalbėjimų. 

Terminai

Pirmiausia būtina išsiaiškinti keletą specifinių terminų (paaiškinimai paimti iš  Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 3-108 (1.5 E).

Darnus judumas – efektyviu išteklių naudojimu ir jų prieinamumu grindžiama asmenų galimybė keliauti tam tikroje teritorijoje.

Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių keliavimo įpročių analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui.

Judumo valdymas – eismo valdymo ir erdvinio planavimo, apmokestinimo ir kontrolės priemonių diegimas, informavimas apie eismą.

Transporto sistemos visuotinimas – transporto infrastruktūros planavimas, projektavimas ar rekonstravimas, siekiant ją pritaikyti visų asmenų, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės, poreikiams.

DJMP Lietuvoje teisinė bazė

Ateityje tikimės pateikti žymiai daugiau medžiagos, tačiau tam, kad ją perprasti, pirmiausia būtina gerai žinoti pagrindus.

1. Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1443 redakcija)

2. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 3-108 (1.5E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“

Kas jau vyksta?

Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. posėdyje Nr. 6 buvo pateiktas klausimas „Dėl pavedimo administracijos direktoriui teikti derinti Vilniaus miesto darnaus judumo plano techninę užduotį“.
Atkreiptinas dėmesys į Techninę užduotį: nors didžioji dalis esančio teksto yra paimta iš aukščiau paminėto Susisiekimo ministro įsakymo, savivaldybės specialistai teigia, kad kai kurie DJMP sprendiniai yra jau realizuoti – taigi, tikėtinas scenarijus, kad kai kuriais klausimais bus mėginama esamos situacijos nekeisti, teigiant, kad ji yra tobula.

Na, o Susisiekimo ministerija organizuoja įvairias konsultacijas bei mokymus šia tema. Pvz., 2015 m. liepos 23 d. Susisiekimo ministerijoje įvyko seminaras tema „Darnaus judumo mieste planų rengimas“. Galite paskaityti trumpą seminaro aprašymą ir susipažinti su seminaro metu pateikta medžiaga.

Kviečiame susipažinti su šiame seminare perskaitytu Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus Gražvydo Jakubausko pranešimu „Darnaus judumo mieste planai: tikslai ir poreikis“:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/DJMP/GJ-SUMP_ivadas%20(1).pdf”] 

Taip pat žemiau pateikiami (vientisame dokumente) šie pranešimai:

Viešojo transporto skatinimas – Gražvydas Jakubauskas – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius
Bevariklio transporto integracija – Eduardas Kriščiūnas, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas
Modalinis kelionių pasiskirstymas – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Eismo sauga ir saugumas – Dmitrij Bial – Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas
Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas – Jonas Damidavičius – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas
Miesto logistika – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis – Jolanta Šliužienė – Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja / Andrius Šniuolis – Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento dirketorius
Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas – Andrius Teškevičius – Kelių direkcijos, Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas
Intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo mieste poreikio vertinimas – Nerijus Kaučikas – Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/DJMP/3GJ-SUMP-Lietuvoje-(2).pdf”]

[:ru]

Pasirink teisingai (iliustracija iš eltis.org)

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų ateities gyvenimą priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų kasdienį gyvenimą ateityje priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Darnaus judumo mieste planai nėra koks nors mūsų valdininkų išsigalvojimas – šie planai rengiami visoje Europos Sąjungoje, tad mokantys anglų kalbą gali rasti daugybę informacijos internete. Rekomenduojame apsilankyti Eltis svetainėje, kur, be kitos informacijos, rasite ir išsamų Darnaus judumo mieste plano ruošimo ir įgyvendinimo gidą.

Toliau tekste Darnaus judumo mieste planui apibūdinti bus naudojama santrumpa DJMP (anglų k. SUMP – Sustainable Urban Mobility Plan). 

Būtent todėl, kad DJMP yra itin svarbūs mums, viešojo transporto keleiviams, kviečiame atidžiai įsigilinti į šią temą ir aktyviai dalyvauti šių planų ruošimo procese ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Labai kviečiame ne tik atidžiai įsigilinti į šią temą, tačiau ir paskleisti šią informaciją kuo didesniam skaičiui žmonių, kad į Darnaus judumo mieste planų svarstymus įsitrauktų kuo daugiau Lietuvos gyventojų. O jeigu norėtumėte dalyvauti šių planų ruošime, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose – susisiekite su mumis!

Taigi, prieš pradėdami kalbėti apie tai, kas gi yra šie planai, dar kartą prisiminkime, kodėl tai svarbu mums visiems:

  • šie planai lems sprendimus daugybėje mūsų kasdieninio gyvenimo sričių daugybę metų – pradedant šaligatviais, dviračių takais, baigiant tuo, kokį viešąjį transportą turėsime ir kaip jis bus organizuotas;
  • miestų gyventojai (per jiems atstovaujančias bendruomenes, asociacijas) turės galimybę įtakoti Darnaus judumo mieste plano rengimą;
  • tinkamai paruošti šie sprendimai leis miestuose keliauti patogiau ir efektyviau, kompleksiniai sprendimai leis išvengti už skirtingas sritis atsakingų specialistų nesusikalbėjimų. 

Terminai

Pirmiausia būtina išsiaiškinti keletą specifinių terminų (paaiškinimai paimti iš  Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 3-108 (1.5 E).

Darnus judumas – efektyviu išteklių naudojimu ir jų prieinamumu grindžiama asmenų galimybė keliauti tam tikroje teritorijoje.

Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių keliavimo įpročių analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui.

Judumo valdymas – eismo valdymo ir erdvinio planavimo, apmokestinimo ir kontrolės priemonių diegimas, informavimas apie eismą.

Transporto sistemos visuotinimas – transporto infrastruktūros planavimas, projektavimas ar rekonstravimas, siekiant ją pritaikyti visų asmenų, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės, poreikiams.

DJMP Lietuvoje teisinė bazė

Ateityje tikimės pateikti žymiai daugiau medžiagos, tačiau tam, kad ją perprasti, pirmiausia būtina gerai žinoti pagrindus.

1. Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1443 redakcija)

2. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 3-108 (1.5E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“

Kas jau vyksta?

Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. posėdyje Nr. 6 buvo pateiktas klausimas „Dėl pavedimo administracijos direktoriui teikti derinti Vilniaus miesto darnaus judumo plano techninę užduotį“.
Atkreiptinas dėmesys į Techninę užduotį: nors didžioji dalis esančio teksto yra paimta iš aukščiau paminėto Susisiekimo ministro įsakymo, savivaldybės specialistai teigia, kad kai kurie DJMP sprendiniai yra jau realizuoti – taigi, tikėtinas scenarijus, kad kai kuriais klausimais bus mėginama esamos situacijos nekeisti, teigiant, kad ji yra tobula.

Na, o Susisiekimo ministerija organizuoja įvairias konsultacijas bei mokymus šia tema. Pvz., 2015 m. liepos 23 d. Susisiekimo ministerijoje įvyko seminaras tema „Darnaus judumo mieste planų rengimas“. Galite paskaityti trumpą seminaro aprašymą ir susipažinti su seminaro metu pateikta medžiaga.

Kviečiame susipažinti su šiame seminare perskaitytu Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus Gražvydo Jakubausko pranešimu „Darnaus judumo mieste planai: tikslai ir poreikis“:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/DJMP/GJ-SUMP_ivadas%20(1).pdf”] 

Taip pat žemiau pateikiami (vientisame dokumente) šie pranešimai:

Viešojo transporto skatinimas – Gražvydas Jakubauskas – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius
Bevariklio transporto integracija – Eduardas Kriščiūnas, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas
Modalinis kelionių pasiskirstymas – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Eismo sauga ir saugumas – Dmitrij Bial – Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas
Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas – Jonas Damidavičius – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas
Miesto logistika – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis – Jolanta Šliužienė – Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja / Andrius Šniuolis – Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento dirketorius
Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas – Andrius Teškevičius – Kelių direkcijos, Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas
Intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo mieste poreikio vertinimas – Nerijus Kaučikas – Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/DJMP/3GJ-SUMP-Lietuvoje-(2).pdf”]

[:en]

Pasirink teisingai (iliustracija iš eltis.org)

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų ateities gyvenimą priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų kasdienį gyvenimą ateityje priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Darnaus judumo mieste planai nėra koks nors mūsų valdininkų išsigalvojimas – šie planai rengiami visoje Europos Sąjungoje, tad mokantys anglų kalbą gali rasti daugybę informacijos internete. Rekomenduojame apsilankyti Eltis svetainėje, kur, be kitos informacijos, rasite ir išsamų Darnaus judumo mieste plano ruošimo ir įgyvendinimo gidą.

Toliau tekste Darnaus judumo mieste planui apibūdinti bus naudojama santrumpa DJMP (anglų k. SUMP – Sustainable Urban Mobility Plan). 

Būtent todėl, kad DJMP yra itin svarbūs mums, viešojo transporto keleiviams, kviečiame atidžiai įsigilinti į šią temą ir aktyviai dalyvauti šių planų ruošimo procese ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Labai kviečiame ne tik atidžiai įsigilinti į šią temą, tačiau ir paskleisti šią informaciją kuo didesniam skaičiui žmonių, kad į Darnaus judumo mieste planų svarstymus įsitrauktų kuo daugiau Lietuvos gyventojų. O jeigu norėtumėte dalyvauti šių planų ruošime, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose – susisiekite su mumis!

Taigi, prieš pradėdami kalbėti apie tai, kas gi yra šie planai, dar kartą prisiminkime, kodėl tai svarbu mums visiems:

  • šie planai lems sprendimus daugybėje mūsų kasdieninio gyvenimo sričių daugybę metų – pradedant šaligatviais, dviračių takais, baigiant tuo, kokį viešąjį transportą turėsime ir kaip jis bus organizuotas;
  • miestų gyventojai (per jiems atstovaujančias bendruomenes, asociacijas) turės galimybę įtakoti Darnaus judumo mieste plano rengimą;
  • tinkamai paruošti šie sprendimai leis miestuose keliauti patogiau ir efektyviau, kompleksiniai sprendimai leis išvengti už skirtingas sritis atsakingų specialistų nesusikalbėjimų. 

Terminai

Pirmiausia būtina išsiaiškinti keletą specifinių terminų (paaiškinimai paimti iš  Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 3-108 (1.5 E).

Darnus judumas – efektyviu išteklių naudojimu ir jų prieinamumu grindžiama asmenų galimybė keliauti tam tikroje teritorijoje.

Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių keliavimo įpročių analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui.

Judumo valdymas – eismo valdymo ir erdvinio planavimo, apmokestinimo ir kontrolės priemonių diegimas, informavimas apie eismą.

Transporto sistemos visuotinimas – transporto infrastruktūros planavimas, projektavimas ar rekonstravimas, siekiant ją pritaikyti visų asmenų, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės, poreikiams.

DJMP Lietuvoje teisinė bazė

Ateityje tikimės pateikti žymiai daugiau medžiagos, tačiau tam, kad ją perprasti, pirmiausia būtina gerai žinoti pagrindus.

1. Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1443 redakcija)

2. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 3-108 (1.5E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“

Kas jau vyksta?

Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. posėdyje Nr. 6 buvo pateiktas klausimas „Dėl pavedimo administracijos direktoriui teikti derinti Vilniaus miesto darnaus judumo plano techninę užduotį“.
Atkreiptinas dėmesys į Techninę užduotį: nors didžioji dalis esančio teksto yra paimta iš aukščiau paminėto Susisiekimo ministro įsakymo, savivaldybės specialistai teigia, kad kai kurie DJMP sprendiniai yra jau realizuoti – taigi, tikėtinas scenarijus, kad kai kuriais klausimais bus mėginama esamos situacijos nekeisti, teigiant, kad ji yra tobula.

Na, o Susisiekimo ministerija organizuoja įvairias konsultacijas bei mokymus šia tema. Pvz., 2015 m. liepos 23 d. Susisiekimo ministerijoje įvyko seminaras tema „Darnaus judumo mieste planų rengimas“. Galite paskaityti trumpą seminaro aprašymą ir susipažinti su seminaro metu pateikta medžiaga.

Kviečiame susipažinti su šiame seminare perskaitytu Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus Gražvydo Jakubausko pranešimu „Darnaus judumo mieste planai: tikslai ir poreikis“:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/DJMP/GJ-SUMP_ivadas%20(1).pdf”] 

Taip pat žemiau pateikiami (vientisame dokumente) šie pranešimai:

Viešojo transporto skatinimas – Gražvydas Jakubauskas – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius
Bevariklio transporto integracija – Eduardas Kriščiūnas, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas
Modalinis kelionių pasiskirstymas – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Eismo sauga ir saugumas – Dmitrij Bial – Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas
Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas – Jonas Damidavičius – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas
Miesto logistika – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis – Jolanta Šliužienė – Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja / Andrius Šniuolis – Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento dirketorius
Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas – Andrius Teškevičius – Kelių direkcijos, Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas
Intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo mieste poreikio vertinimas – Nerijus Kaučikas – Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/DJMP/3GJ-SUMP-Lietuvoje-(2).pdf”]

[:]

11Rgp/15
Net nusidėvėjusių [enklų pakeisti nesugebama, tad ar galima tikėtis, kad bus sutvarkyta neveikianti įranga?

[:lt]Kondicionieriai Vilniaus viešajame transporte – misija neįmanoma[:ru]Кондиционеры в общественном транспорте Вильнюса – Миссия невыполнима[:en]Air conditioners in Vilnius public transport – Mission Impossible[:]

[:lt]

Visuomet žinai, kada kuri nors iš amžinų temų ir vėl išlįs į dienos šviesą. Viena iš tokių temų – prasidėjus itin karštiems orams, pasipilantys straipsniai apie tai, kaip žmonės leipsta nuo karščio viešajame transporte. Pamąstykime ta tema ir mes, jau perskaitę didžiuosiuose naujienų portaluose oficialių asmenų pasisakymus.

Net nusidėvėjusių lipdukų pakeisti nesugebama, tad ar galime tikėtis, kad bus sutvarkyta neveikianti įranga?

Ne paslaptis, kad Vilniaus viešojo transporto įmonei kaip ir šalta žiema, taip ir karšta vasara būna didžiausias netikėtumas. Žurnalistams kalbama, kad štai tik nedidelė dalis viešojo transporto priemonių turi kondicionierius, tad kur čia žmonės tokius mieste suras. Visgi žmonės tokias transporto priemones daug lengviau surastų, jeigu įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“, kaip kad įprasta daugumoje analogiškų įmonių, jau pavasarį būtų patikrintos ir sutvarkytos kondicionavimo sistemos. Juk Vilniaus gatvėmis darbo dienomis vasarą važinėja vos 145 troleibusai, ir jeigu mieste važinėtų visi 45 troleibusai Solaris Trollino su veikiančiais kondicionieriais – tai būtų tikrai pastebima. Deja, pas mus atsibundama tik tuomet, kai su klausimais „kodėl žmones dusinat?“ ima kreiptis žurnalistai, bet atsibundama tik tam, kad būtų pasakytos įprastinės frazės. Panagrinėkime kai kurias iš jų. Skaityti toliau…

25Bir/15

Vilniaus viešasis transportas – gal jau laikas realioms permainoms?

[:lt]

logo_vvt

Vietoj įžangos: troleibusas.lt komentaras. Ne pirmą kartą šioje svetainėje įrašas paruošiamas remiantis skaitytojų atsiųsta informacija (nuotraukomis iš įvykių vietų, vaizdo įrašais ar tiesiog informacija perduota telefoninio pokalbio metu). Šis atvejis kitoks, kadangi skelbiamas el.paštu gautas tekstas. Kitu atveju analogiškas įrašas gal ir nebūtų pasirodęs svetainėje, tačiau prieš kelias dienas gautos naujos nuotraukos su pūdomu patvoryje troleibusu Solaris Trollino 15ac – kuris mėnesio laikotarpiu neteko dar daugiau detalių – ir informacija apie kai kuriuos kitus jo „brolius“ padėjo apsispręsti, kad šį kartą nebegalima tylėti.

Tylėjome, kai buvo pūdomas ir supūdytas vienas iš keturių Vilniuje buvusių „dvigubų“ (18 metrų ilgio) troleibusas Škoda 15Tr.
Tylėjome, kai po kelis mėnesius elementarios detalės (paskutinis pavyzdys – apie trys mėnesiai belaukiant spyruoklės) numestas patvoryje laukdavo troleibusas Amber.
Net troleibusų guoliams nupirkti lėšų kažkodėl trūksta, ar gan nedidelių investicijų reikalaujančių remontų troleibusams daryti „neapsimoka“, tačiau jų užtenka ir brangiai autobusų nuomai, ir avarijos metu suknežinto autobuso remontui.
Ar pamenate, kaip atrodė po avarijos 2013-09-02 autobusas Volvo? Prisiminkite. Jis buvo suremontuotas ir šiandien važinėja gatvėse. Troleibusams Vilniuje toks rūpestis negresia – „neapsimoka“.
Štai prieš 3 savaites Facebook puslapyje buvo paskelbta nuotrauka, o po ja buvo parašytas komentaras, kad troleibusas numestas į patvorį jau virš 4 mėnesių – ką į tai atsakė įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ Technikos direktorius, matote. Apie tai, kaip šis troleibusas nusiaubtas per mėnesį nuo minėtos nuotraukos publikavimo, dar rašysime – tai tikrai verta pamatyti, kad įsitikintumėte, koks požiūris šioje įmonėje į troleibusus. Skaityti toliau…

22Geg/15

Bėgimas DNB/NIKE WE RUN VILNIUS 2015 ir jo metu pakeistos maršrutų trasos

[:lt]

2015-05-24 Troleibusų schema bėgimo metu2015 m. gegužės 24 d. (sekmadienį) nuo 6.00 val. iki 15 val. 30 min. bėgimo „DNB/NIKE WE RUN VILNIUS“ metu keisis Vilniaus miesto viešojo transporto organizavimas. Šį kartą važinės visų maršrutų autobusai ir troleibusai, tačiau dalies maršrutų trasos bus pakeistos (nors ir bus naudojami įprastiniai maršrutų numeriai).

Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyrius tęsia ankstesniosios kadencijos „gerąsias“ tradicijas – perskaičius pranešimo pavadinimą sudaromas įspūdis, kad bėgimo metu keisis tik G maršrutų trasos: Bėgimo „DNB/NIKE We run Vilnius“ metu sostinės gatvėse bus draudžiamas eismas, keisis greitųjų autobusų maršrutų trasos.

Nors įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ir paskelbė informaciją apie pakeitimus, tačiau informacija yra keliuose skirtinguose pranešimuose, o tai sukelia papildomų nepatogumų. Todėl, remdamiesi „Susisiekimo paslaugos“ pranešimais, skelbiame visą informaciją viename tekste. Skaityti toliau…

18Geg/15

Susitikimas Vilniaus miesto savivaldybėje

[:lt]

2015-05-18 susitikimas su VicemeruŠiandien, 2015 metų gegužės 18 dieną, Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko susitikimas su Vilniaus miesto vicemeru, kuruojančiu Vilniaus viešąjį transportą, Linu Kvedaravičiumi (jis taip pat yra UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybos narys). Susitikime taip pat dalyvavo Vilniaus m. savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Valdybos narys Arvydas Darulis ir Vilniaus m. savivaldybės Tarybos narys, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Stebėtojų tarybos pirmininkas Šarūnas Skučas. Su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais susitiko UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojai Galina Miadelec (troleibusų vairuotoja, I-asis troleibusų parkas), Algimantas Subačius (troleibusų vairuotojas, I TP), Romualdas Radlinskas (troleibusų vairuotojas, II TP), Kęstutis Juozapavičius (kontaktinių tinklų ir kabelinių linijų elektromonteris), Aleksej Ivanov (riedmenų remonto šaltkalvis, I TP), taip pat Evgeny Sivaikyn (vienos iš profesinių sąjungų, VTNDPS, atstovas) ir Marius Markevičius (Judėjimo ,,Už troleibusus Vilniuje“ koordinatorius, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos vicepirmininkas). Skaityti toliau…

21Bal/15

Buto durys ir viešasis transportas. Skirtumų ne tiek ir daug

Nekalbu, nematau, negirdžiu - foto flickr.comDaugelis skaitančių populiariausius Lietuvos tinklaraščius (arba, populiariau tariant, blògus) šiomis dienomis tikrai išgirdo istoriją, kaip viena įmonė reagavo į pagrįstą kritiką jos atžvilgiu. Į šio šaršalo centrą patekusi tinklaraštininkė Enorca (kurią, paprastumo vardan, toliau vadinsiu Enorca) pažįstama ir troleibusas.lt skaitytojams – ji dalyvavo dviejose ekskursijose, kurios vyko 2013 metais, ir jas puikiai aprašė savo tinklaraštyje: liepos mėnesio ekskursija į Vilniaus 1-ąjį troleibusų parką (kurios metu buvo domimasi, kas išvis per daiktas tas troleibusas) ir gruodžio mėnesio ekskursija į 2-ąjį troleibusų parką, taip pat apsilankant ir kontaktinio tinklo darbuotojų pastate (šios ekskursijos metu domėtasi tais, anot savivaldybės, „darkančiais miesto vaizdą“ troleibusų laidais).

Visgi nežinantiems, kuo ir kam užkliuvo Enorca, galima trumpai reziumuoti įvykusią istoriją: žmogus namuose darė remontą, užsisakė duris, gavo daug pažadų, daug darbo broko, už viską sumokėjo brangiai beigi patyrė daugybę papildomų išlaidų ir nepatogumų. Nors teko praeiti daugybę pragaro ratų, į atitinkamas įstaigas nesikreipė, skundų nerašė, kompensacijų teismuose nereikalavo – tiesiog visą istoriją su nepaneigiamomis iliustracijomis pasipasakojo savo tinklaraštyje. Pirmasis rezultatas – įmonės atstovai pareikalavo pašalinti jų įmonės pavadinimą iš to įrašo – maždaug, niekas neturi teisės apie juos rašyti, ir dar šitaip negražiai. Tada triukšmelis kaip ir nekilo, viskas prasidėjo po to, kai praeitą savaitę įmonės atstovai pareiškė norą susitikti su jų eks-kliente ir susitikimo metu pareikalavo ištrinti įrašą išvis – nes tai trukdo jų verslui, mažina pardavimus ir t.t. Enorca – žmogus taikus, įsiklausė į įmonės atstovų argumentą „nes kitaip…“ – įrašą ištrynė. Visgi apie tai interneto bendruomenė sužinojo, o kaip žinote kas jau patenka į internetą… taigi, viena iš to įrašo kopijų yra, pvz., čia. Ir, žinoma, kadangi interneto bendruomenė labai nemėgsta, kai jiems yra nurodinėjama, ką ir kaip jie privalo daryti ar nedaryti – visa ši „graži“ istorija pasklido po daugybę pačių populiariausių tinklaraščių (pvz., Skirmantas Tumelis, Ričardas Savukynas, Nerius Jasinavičius), apie ją socialiniuose tinkluose parašė daugybė gerai žinomų žmonių. Skaityti toliau…

15Bal/15

Pradinukai važinės pigiau, už tai sumokės visi kiti keleiviai

KomposterisNe vieną populistinį sprendimą priėmusi septintoji Vilniaus miesto savivaldybės taryba net ir paskutiniuosiuose savo posėdžiuose tęsia šias tradicijas. Ne išimtis ir priešpaskutiniame šios kadencijos tarybos posėdyje Nr. 70, įvykusiame 2015-04-01, pateiktas svarstymui klausimas „Dėl Tarybos 2014-09-24 sprendimo Nr. 1-2016 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ papildymo“. Na o šiandien paskutiniajame šios kadencijos tarybos posėdyje sprendimui (kurį kažkodėl prireikė svarstyti skubos tvarka) skubos tvarka ir be jokių diskusijų buvo pritarta.

Kad nebūtų pradėtos interpretacijos „norite vaikus ir senjorus skriausti!“, pirmiausia paaiškinsime, kodėl kritikuojame šiuos Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus.

Mes jokiu būdu nesame prieš lengvatas vienoms ar kitoms socialinėms grupėms. Visgi turime suprasti, kad nieko nemokamo nebūna. Jeigu už prekę ar paslaugą jos gavėjas sumoka tik dalį kainos (ar nemoka išvis) – nuostolį turi padengti kažkas kitas. Tad kas mokės už šių žmonių keliones? Skaityti toliau…

31Kov/15

Troleibusų vis mažiau: prasideda pardavimai į metalo laužą

[:lt]

2579: beveik išrinktas, bet – anot valdžios – geresnis nei parduotieji per aukcionąRegis, taip neseniai rašėme apie penkiolikos „nebetinkamų eksploatacijai“ troleibusų pardavimą (už metalo laužo kainą) vienai Ukrainos įmonei:

„Prasideda “nereikalingų” troleibusų pardavimai“

Troleibusų išpardavimai, autobusų įkeitimai – tik pradžia. Savivaldybė nebeneigia

Troleibusų aukcionas įvyko. Kas laukia toliau?

Rašėme ir apie tai, ar tikrai troleibusų pardavimo kaina buvo atitinkanti jų vertę, ir apie tai, kad vargu ar visi šie troleibusai buvo tikrai prasčiausi iš numestųjų į patvorį. Nesinori tikėti, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ meistrai būtų tokie nekvalifikuoti, kad nebūtų sugebėję šių troleibusų sutvarkyti bent taip, kaip juos naujam gyvenimui paruošė Ukrainoje (rašoma, kad net nebuvo atliktas kapitalinis remontas – viskas, kas buvo padaryta – pakeista keletas susidėvėjusių detalių, pakeistos sėdynės, troleibusai perdažyti ir pan).

Kaip praneša portalas ebus.lt, šie troleibusai jau sutvarkyti ir iškeliavo į Žitomirą. Elektrinio viešojo transporto duomenų bazė transphoto.ru informuoja, kad šiuo metu į įmonę jau yra atkeliavę trys Vilniaus troleibusai, pas mus turėję garažinius numerius 1480, 2498 ir 2501.

Šį kartą tenka kalbėti apie naują atsikratymo troleibusais etapą – pardavimą tiesiai į metalo laužą. Nors šiame aukcione atsikratoma vos vienu troleibusu, 2-ojo troleibusų parko teritorijoje aiškiai matomi ir kiti tai pačiai lemčiai ruošiami troleibusai. Kalbantiems, kad toks senas troleibusas nebegali važinėti, norisi priminti, kad vienas iš trijų Žitomiro gatvėse iš Vilniaus važinėjančių troleibusų yra pagamintas taip pat 1987 metais. Na o tiems, kurie pradės šaukti, kad ir autobusai yra nurašomi, atsakymas paprastas – gal paskaičiuokime, ar įmonėje autobusų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo, ar padidėjo (net jeigu neskaičiuotume nuomojamų autobusų)? Skaityti toliau…

20Kov/15

[:lt]Kas mokės už eksperimentinius elektrinius autobusus?[:ru]Кто будет платить за экспериментальные электрические автобусы?[:en]Who will pay for the experimental electric buses?[:]

[:lt]Utopija

Vilnius – miestas iniciatyvus, nors ir paskendęs skolose. Jis mėgsta pirkti itin brangius suoliukus (nors netoliese esančius fontanus užpila žemėmis), jis mėgsta skraidyti (nors tenka vaikščioti išbyrėjusiais šaligatviais, o pagrindinėse gatvėse nesunku rasti daugybę įkritusių šulinių ar elementarių duobių), jis mėgsta svajoti apie patį brangiausią viešąjį transportą, nors esamo net minimaliai sutvarkyti nesugeba. Šį kartą pakalbėkime apie dar vieną eksperimentą, kuris laukia vilniečių ir miesto svečių.

Baigiantis rinkimų maratonui, 2015 m. kovo 12 dieną, DELFI portale vykusių debatų metu  (A. Zuokas prieš R. Šimašių: kas bus toliau?) A. Zuokas pareiškė (o kitą dieną tai ištrimitavo ir savivaldybės viešųjų ryšių skyrius), kad neva Vilnius jau yra padavęs paraišką CIVITAS projektui, pagal kurį mieste atsiras 25 (!) metrų ilgio elektriniai autobusai dabartinėje 2G autobuso trasoje (Santariškės – Laisvės pr. – Stotis).

Štai ką kalbėjo ponas A.Zuokas: Skaityti toliau…