Dažnai naudojamės viena ar kita paslauga ir negalvojame, kas ir ką turi nuveikti, kad ta paslauga galėtume pasinaudoti. Viešojo transporto organizavimas nėra paprastas: reikia ne tik žinoti keleivių srautus, tačiau ir suplanuoti, kiek ir kokių transporto priemonių turi vieną ar kitą dieną išvažiuoti į maršrutus (taigi, būtina stebėti, kiek ir ko yra sugedę ir kas bus ar nebus laiku pataisyta), kiek reikia vairuotojų tuose maršrutuose (ir ar bus žmonių pakeisti, pvz., susirgusį ar atostogaujantį), kiek skirsis reiso trukmė rytinio piko metu ir savaitgalį, kiek tiksliai laiko kiekvienas vairuotojas dirbs kiekvieną dieną, o kur dar reagavimas į eismo įvykius, nenumatytas spūstis…
Sunku ir įsivaizduoti, kaip tokia sudėtinga sistema buvo koordinuojama rankiniu būdu, kuomet nebuvo šiuolaikinių technologijų. Dabar šį darbą atlikti padeda įvairi programinė įranga, kuri ir padeda organizuoti darbą viešojo transporto įmonei, ir, tuo pačiu, leidžia matyti dalį šio darbo rezultatų (pvz., viešojo transporto tvarkaraščius ir planuoti savo keliones) mums, keleiviams.
Vilniuje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestų, viešojo transporto įmonėms padeda UAB „Merakas“ sukurta programinė įranga. Kaip rašoma įmonės tinklapyje, ši įmonė jau 26 metus kuria ir vysto programas, skirtas ne tik viešojo transporto eismo planavimui ir koordinavimui („Pikas”), bet ir eismo tvarkaraščių pateikimui internete ir mobiliame telefone („PikasWWW”), eismo kontrolei, valdymui ir apskaitai („PikasGPS”), vairuotojų darbo planavimui ir apskaitai („Mobis”) ir transporto priemonių techninių apžiūrų ir remontų planavimui („Ratas”).
Buvo tikėtasi pakalbinti šios įmonės atstovą, daugiau sužinoti apie šių programų veikimą ir galimybes (kurios galbūt yra, tačiau jūs apie tai net ir nežinote). Deja, įmonės vadovas, iš pradžių lyg ir noriai žadėjęs į klausimus atsakyti, gavęs klausimų sąrašą pastebėjo korektūros klaidą – praleistą žodį viename sakinyje – ir į klausimus atsakyti atsisakė:
Žiniasklaidai nerūpi, kad teikiant duomenis, yra ne vietoje padėtas kablelis.
Jūsų padaryta klaida man kelia neatsakingumą už skleidžiamą informaciją.
R.
Teko tik išreikšti apgailestavimą dėl tokio įspūdžio susidarymo. Kaip žinia, ši veikla nėra apmokama, tam skiriamas asmeninis laikas (dažniausiai tai – vėlyvas vakaras), tad nenuostabu, jog padaromos ir tokios klaidos…
Todėl toliau tiesiog susipažinkite su pateiktais klausimais – galbūt netgi jų dėka sužinosite kažką naujo.
- Jūsų interneto svetainėje išvardintas ne vienas miestas, naudojantis jūsų programinę įrangą. Kuris miestas, kuri įmonė buvo pirmieji, pradėję naudoti šią įrangą, kelintais metais tai buvo, ar sudėtinga buvo pradžia?
- Ar programos vystomos (taisomos klaidos, įvedamos papildomos galimybės)? Jei taip – gal galite trumpai apie tai papasakoti?
- Ar aukščiau paminėtos jūsų sukurtos programos tarpusavyje integruotos? Ar klientai įsigyja (ir naudoja) visas šias programas?
- Viešojo transporto keleiviai mato programos „Pikas WWW“ darbą. Pakalbėkime apie konkrečias šios programos galimybes.
Ar sistema galėtų rodyti ne teoriškai, bet realiai tą dieną maršrutuose dirbančias žemagrindes transporto priemones? - Planuojant kelionę, atsižvelgiama tik į transporto judėjimą pagal tvarkaraštį. Eismo spūstys, transporto priemonių gedimai nėra matomi. Vienų miestų žemėlapiuose rodomas garažinis numeris ir transporto priemonės greitis, kitur rodomas tik greitis. Ar nėra planuojamos galimybės rodyti ir tai, ar laiku transporto priemonė važiuoja (ar atsilieka/skuba pagal grafiką), taip pat, pasirinkus konkretų autobusų ar troleibusą, pažiūrėti, kada, atsižvelgiant į jo realų judėjimą, jis bus tam tikrose stotelėse?
- Kodėl skirtinguose miestuose naudojami skirtingi žemėlapiai, pvz., Kaune ar Liepojoje – OpenStreetMap, o Vilniuje – Google Maps?
- Dėl įvairių priežasčių (planuotai ar neplanuotai) miestuose būna lakinai pakeičiamos viešojo transporto (ar tam tikrų maršrutų) trasos. Ar yra galimybė sistemoje ne tik įkelti tvarkaraščius, tačiau ir patalpinti papildomą informaciją (pvz., informacinį banerį)?
- Funkcija „Greičiausio maršruto planavimas“. Galbūt turite duomenų, ar dažnai šia funkcija naudojamasi? Ar žmonės naudojasi galimybe planuojant maršrutą įvesti ne tik stotelės pavadinimą, bet ir konkretų adresą? Dėl kokių priežasčių, naudojant šią funkciją, kartais parenkami aplinkiniai maršrutai, siūlomas persėdimas ne pačiose patogiausiose stotelėse (bet ten, kur reikia paeiti) ir pan.?
- Pakalbėkime apie dviejų ar daugiau maršrutų tvarkaraščių tarpusavio derinimą. Viešojo transporto keleiviai neretai skundžiasi, kad viena kryptimi važiuojančios skirtingų maršrutų transporto priemonės suvažiuoja vienu metu, o į jas nespėjus – tenka gan ilgai laukti kito „traukinuko“. Tvarkaraščių sudarytojai tuo tarpu ginasi, kad derinti kelių maršrutų reisus tarpusavyje itin sudėtinga, nes skiriasi skirtingų maršrutų trasos nuvažiavimo laikas, skirtingi transporto priemonių skaičiai ir kita. Ar iš tiesų nėra galimybių derinti ne tik to maršruto skirtingus reisus, bet ir skirtingų maršrutų, vykstančių ta pačia kryptimi, reisų tam tikroje stotelėje?
- Nemažai žmonių skundžiasi lėtai judančiu viešuoju transportu, nors ir techninės galimybės, ir gatvių būklė tai leistų. Priežastis – tokie yra tvarkaraščiai, dar daugiau – viešojo transporto priemonėms draudžiama anksčiau atvykti į stotelę. Pabrėžiu – ne per anksti išvykti iš stotelės, bet per anksti į ją atvykti. Ar sistema stebi ir fiksuoja laiką, kuomet autobusas/troleibusas atvyksta į stotelę ar visgi laiką, kada jis išvyksta iš stotelės?
- Kartais tenka išgirsti apie tai, kad kai kurie viešojo transporto vairuotojai važiuoja viršydami leistiną greitį. Ar sistema praneša dispečeriams (o gal kitu būdu), kuomet vairuotojai viršija leistiną greitį tam tikroje vietoje?
- Kokias matote šių programų vystymo galimybes? Ar numatoma jas papildyti kokiomis nors naujomis funkcijomis?
