All posts by Marius

19Spa/15

[:lt]2015 – 2016 m. žiemos sezonas Vilniaus viešajame transporte. Kokie siurprizai laukia?[:ru]Зимний сезон 2015 – 2016 г. в общественном транспорте Вильнюса. Какие сюрпризы нас ждут?[:en]Winter Season of ’15-16 in Vilnius public transport. Which surprises we might face with?[:]

[:lt]

2015-10-14 šildymasGalima spėti, daugumos Jūsų namuose, darbovietėse, mokslo įstaigose radiatoriai jau šyla. Bent jau ten, kur yra centralizuotas šildymas: Vilniuje šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šilumos. Tačiau ar tai reiškia, kad esant tokioms sąlygoms galite tikėtis šilumos ir viešajame transporte? O gal čia galioja kitos taisyklės ir šilumos viešajame transporte tikėtis dar per anksti?

2015-10-14 Vilniaus Pirmojo troleibusų parko darbuotojai kartu su kelionės lapais gavo ir raštelį, pavaizduotą šalia esančioje nuotraukoje.

Šildymą įjungti esant žemesnei kaip 0°C temperatūrai? Ką jie sau galvoja, ar jie ir savo mašinose įsijungia šildymą tik kai tiek atšąla? Čia taip jie rūpinasi keleiviais ir kad transportas būtų patrauklus? Ką man sakyti keleiviams, kurie skųsis, kad šalta – kad neleidžiama įjungti šildymo? Kodėl iki šiol yra lipdukai „Šildymo salone nejungti?“, kaip aš jį įjungsiu, jeigu vienas nurodymas liepia, o kitas draudžia? Su tokiais komentarais kreipėsi lapelį gavęs vairuotojas, prašydamas išsiaiškinti, kaip suvokti tokius nurodymus.

Tuomet buvo paruošti klausimai ir el.paštu išsiųsti į VVT. Deja, iš dokumentų valdymo skyriaus buvo gautas toks atsakymas:

Laba diena,
Informuojame, kad vadovaujantis 2011 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1574 „Dėl bendravimo su žiniasklaida ir informacijos pateikimo tvarkos” informacijos teikti negalime, nes prieš tai apie prašomą informaciją turite suderinti su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriato Viešųjų ryšių skyriumi.

Pavadinimas žiniasklaidos priemone turėtų paglostyti savimeilę. Visgi ne savimeilė, o informacijos gavimas čia yra svarbesnis dalykas, o tam kažkodėl yra prikurta kažkokių kliūčių. Taip, VVT remiasi tebegaliojančiu ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybai valdant patvirtintu įsakymu. Klausimas – kodėl toks įsakymas atsirado ir ko juo siekiama?

Ką gi, teko praeiti papildomus barjerus – siųsti klausimus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriui, kad šis persiųstų klausimus į VVT, gautų iš ten atsakymus ir, patikrinus ar viskas atitinka viešųjų ryšių reikalavimus (ar dar ką), persiųstų atsakymus juos uždavusiam asmeniui. Gauti atsakymai labai prašėsi patikslinimų, bet dėl šios papildomos biurokratijos tikslinimas turbūt užtruktų amžinybę…

Todėl susipažinkite su klausimais ir į juos pateiktais atsakymais. Į klausimus atsakė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Technikos direktoriaus pavaduotojas Jurijus Komarovas. Skaityti toliau…

15Spa/15

[:lt]Žmonės su regėjimo negalia ir viešasis transportas[:ru]Люди с ограниченным зрением и общественный транспорт[:en]People with Visual Disabilities and Public Transport[:]

[:lt]

Žmogus su Baltąja lazdele (cnib.ca foto)

Šiandien, spalio 15-tąją, minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena. Šios dienos simboliu laikoma baltoji lazdelė – vienas pagrindinių įrankių, kuriuo naudojasi regėjimo negalią turintis žmogus. Pasaulinė baltosios lazdelės diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare. 

Baltosios lazdelės dienos proga pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, informuoti apie regos sutrikimo priežastis, iš anksto užkertant kelią ligoms.

Šiuolaikinė kompiuterinė technika gali padėti akliesiems, silpnaregiams bendrauti. Speciali programinė įranga geba paversti ekrane matomą tekstą į garsą. Naudodamiesi tokiomis programomis aklieji gali naršyti ir po internetą. Sukurti ir specialūs Brailio rašto ekranai, leidžiantys „matyti“ tekstą. Naudojant skenerius, galima įvesti reikiamą informaciją, o Brailio spausdintuvai gali atspausdinti tekstą Brailio raštu.

Na, o ar draugiškas akliesiems bei silpnaregiams Vilniaus viešasis transportas ir ypač troleibusai? Apie tai papasakojo VšĮ „Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras“ direktorius Algimantas Arbočius. Skaityti toliau…

13Spa/15

[:lt]”Susisiekimo paslaugos” nuomos el.bilieto įrangą[:ru]Оборудование электронного билета – в аренду[:en]VVT Will Have To Rent E-ticket Equipment[:]

[:lt]

Susisiekimo paslaugos Trečiadienį, 2015-10-14, įvyks Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis Nr. 10. Jame SĮ „Susisiekimo paslaugos“ l.e.p. direktorė Modesta Gusarovienė pristatys du klausimus, susijusius su Vilniaus miesto viešuoju transportu:
22. „Dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ elektroninio bilieto įrangos nuomos įkainių nustatymo“ (Nr. A1-253) ir
23. „Dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto sistemos organizavimo funkcijoms vykdyti tenkančios viešojo transporto bilietų pardavimo pajamų dalies nustatymo“ (Nr. A1-265)

Kaip žinia, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dabar yra tik keleivių pervežimu užsiimanti įmonė. Už maršrutų planavimą, tvarkaraščius, viešojo transporto stotelių paviljonus, visų tipų bilietus (ir, pagal įstatus, net galinti teikti keleivių pervežimo paslaugas!) yra atsakinga kita savivaldybės įmonė – „Susisiekimo paslaugos“, už savo darbą gaunanti atitinkamas pajamas. Skaityti toliau…

16Rgs/15

[:lt]Europos Judumo savaitė 2015: Pasirink teisingai[:ru]Европейская неделя мобильности 2015: сделай правильный выбор[:en]European Mobility Week 2015: Do The Right Mix[:]

[:lt]

Europos Judumo Diena 2015
Kasmet rugsėjo 16–22 dienomis Europoje vyksta Europos Judumo savaitė (anksčiau Lietuvoje turėjusi pavadinimą „mobilumo savaitė“ – pagal pavadinimą anglų kalba European Mobility Week). Šios šventės metu miestų gyventojai kviečiami rinktis ne keliones asmeniniais automobiliais, bet keliones kitomis transporto priemonėmis. Šiemetinis akcijos šūkis – „Pasirink teisingai!“ – skatina žmones mieste pasirinkti „žaliąjį“ susisiekimo būdą. Šiandien, rugsėjo 16 dieną, Europos Komisija paskelbs apie šių metų Europos Judumo savaitės pradžią.

Daugybėje Europos miestų vyksta įvairūs renginiai – pradedant riedutininkų varžybomis ar dviratininkų pasirodymais, baigiant nemokamomis kelionėmis viešuoju transportu ar miesto centrinių gatvių uždarymu automobilių eismui, paliekant šias gatves pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui. Plačiau apie renginius galite sužinoti svetainėje http://www.mobilityweek.eu/. Skaityti toliau…

13Rgs/15

[:lt]Maratonai Vilniuje 2015. Kas ir kodėl nesikeičia?[:ru]Марафоны в Вильнюсе 2015. Что и почему неменяется?[:en]Marathons in Vilnius, 2015. What is not changing and why?[:]

Ar tokia informacija stotelėje pakankama?

Pasidžiaugę tinkamesniu negu pernai oru „Velomaratono“ renginiui ir pasveikinę dviratininkus su didesnėmis ar mažesnėmis pergalėmis, taip pat linkėdami gero oro ir gerų rezultatų visiems bėgikams „Danske Bank Vilniaus maratone“, pakalbėkime apie tai, kaip šiemet šių renginių metu organizuojamas Vilniaus viešasis transportas. Galbūt šįkart viskas tobula?

Kadangi atsakymo į klausimą, kodėl šie renginiai vyksta būtent šioje miesto dalyje, negavome ir vargu ar kada gausime, pereikime prie pasvarstymų apie viešojo transporto organizavimą.

Šiemet „Velomaratono“ metu nebuvo nė vieno autobuso maršruto, kurio darbas būtų laikinai nutrauktas – visų maršrutų autobusai važinėjo, dalis iš jų – pakeistomis trasomis, itin intensyvus autobusų eismas vyko Žirmūnų tiltu, iš kur jie periminėjo troleibusų keleivius. Beveik analogiška situacija ir bėgimo maratono metu – nevažiuos vos vieno maršruto (11) autobusai.

Troleibusai šiemet dar labiau negu pernai veža tiesiog niekur – jų maršrutai organizuoti kaip „privežamieji“ autobusams. Šiemet renginių metu nevažiuoja net penkių (6, 10, 12, 14, 20) maršrutų troleibusai, taip pat pakeistos dar penkių (2, 3, 4, 15, 17) troleibusų maršrutų trasos.

Prisiminkime, kokios pagrindinės pastabos viešojo transporto organizatoriams buvo po 2013 ir 2014 metais vykusių renginių ir ar situacija šiemet pasikeitusi. Skaityti toliau…

27Rgp/15

[:lt]VVT perka dar 50 naudotų autobusų[:ru]VVT покупает еще 50 бывших в употреблении автобусов[:en]VVT is buying another 50 second-hand buses[:]

[:lt]

Autobusai 2-ajame troleibusų parke

Jau sunku ir suskaičiuoti, kiek naujų ir „naujų“ autobusų į Vilniaus gatves išriedėjo per pastaruosius 3 metus. Dalis jų – nauji, įsigyti su ES struktūrinių fondų parama ar gauti mainais iš Ispanijos už taip vadinamus taršos leidimus. Visgi dauguma autobusų – naudoti: dalis autobusų jau ne vieną mėnesį nuomojami, dalis – įsigyti. 

Niekam ne paslaptis, kad blogai prižiūrima technika ilgai neatlaiko. Būtent tokia transporto priemonių priežiūra ir yra Vilniuje, sujungus autobusų ir troleibusų įmones į UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Argumentas – savivaldybės skolos įmonei didelės, tai mažinkim skolas, jūs čia mažiau išlaidaukit, nepirkit be reikalo naujų detalių, senas galit pašlifuot truputį (restauravimu tas procesas pavadintas) ir vėl sudėkit, turėtų veikt. O jeigu viskas jau galutinai sudilo ir šlifuot nebėra ką, tai nėra čia ko detales pirkt originalias – tiks ir kiniškos ar dar kokios kopijos, gi matot kiek pigiau kainuoja, o atrodo panašiai, tai gal ir veikia panašiai.

Su tokiu požiūriu – nenuostabu, kad ir autobusai, ir troleibusai lūžta, skaudžiai dejuodami. Autobusai dar ir užsidega. Tokios nelaimės nutinka ne tik parkuose, bet ir vežant keleivius. O kai sudega, tai reikia vėl kažką pirkti, nes juk keleivius reikia vežti. Tai ir perka, ir nuomojasi dešimtimis, nes kam čia tinkamai prižiūrėt, remontuot, juk bus galima kitus nupirkt, ir dar viešai ištrimituojant – va naujų autobusų turim, nesvarbu, kad jie 15 metų amžiaus.

Būtent 50 tokių „naujų“ autobusų planuojama nupirkti ir vėl. Bet apie viską – iš pradžių. Skaityti toliau…

17Rgp/15

[:lt]Darnaus judumo mieste planai: dalyvaukime![:ru]Устойчивые планы городской мобильности: участвуйте вместе![:en]Sustainable Urban Mobility Plans: Let’s Participate![:]

[:lt]

Pasirink teisingai (iliustracija iš eltis.org)

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų ateities gyvenimą priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų kasdienį gyvenimą ateityje priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Darnaus judumo mieste planai nėra koks nors mūsų valdininkų išsigalvojimas – šie planai rengiami visoje Europos Sąjungoje, tad mokantys anglų kalbą gali rasti daugybę informacijos internete. Rekomenduojame apsilankyti Eltis svetainėje, kur, be kitos informacijos, rasite ir išsamų Darnaus judumo mieste plano ruošimo ir įgyvendinimo gidą.

Toliau tekste Darnaus judumo mieste planui apibūdinti bus naudojama santrumpa DJMP (anglų k. SUMP – Sustainable Urban Mobility Plan). 

Būtent todėl, kad DJMP yra itin svarbūs mums, viešojo transporto keleiviams, kviečiame atidžiai įsigilinti į šią temą ir aktyviai dalyvauti šių planų ruošimo procese ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Labai kviečiame ne tik atidžiai įsigilinti į šią temą, tačiau ir paskleisti šią informaciją kuo didesniam skaičiui žmonių, kad į Darnaus judumo mieste planų svarstymus įsitrauktų kuo daugiau Lietuvos gyventojų. O jeigu norėtumėte dalyvauti šių planų ruošime, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose – susisiekite su mumis!

Taigi, prieš pradėdami kalbėti apie tai, kas gi yra šie planai, dar kartą prisiminkime, kodėl tai svarbu mums visiems:

  • šie planai lems sprendimus daugybėje mūsų kasdieninio gyvenimo sričių daugybę metų – pradedant šaligatviais, dviračių takais, baigiant tuo, kokį viešąjį transportą turėsime ir kaip jis bus organizuotas;
  • miestų gyventojai (per jiems atstovaujančias bendruomenes, asociacijas) turės galimybę įtakoti Darnaus judumo mieste plano rengimą;
  • tinkamai paruošti šie sprendimai leis miestuose keliauti patogiau ir efektyviau, kompleksiniai sprendimai leis išvengti už skirtingas sritis atsakingų specialistų nesusikalbėjimų. 

Terminai

Pirmiausia būtina išsiaiškinti keletą specifinių terminų (paaiškinimai paimti iš  Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 3-108 (1.5 E).

Darnus judumas – efektyviu išteklių naudojimu ir jų prieinamumu grindžiama asmenų galimybė keliauti tam tikroje teritorijoje.

Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių keliavimo įpročių analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui.

Judumo valdymas – eismo valdymo ir erdvinio planavimo, apmokestinimo ir kontrolės priemonių diegimas, informavimas apie eismą.

Transporto sistemos visuotinimas – transporto infrastruktūros planavimas, projektavimas ar rekonstravimas, siekiant ją pritaikyti visų asmenų, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės, poreikiams.

DJMP Lietuvoje teisinė bazė

Ateityje tikimės pateikti žymiai daugiau medžiagos, tačiau tam, kad ją perprasti, pirmiausia būtina gerai žinoti pagrindus.

1. Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1443 redakcija)

2. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 3-108 (1.5E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“

Kas jau vyksta?

Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. posėdyje Nr. 6 buvo pateiktas klausimas „Dėl pavedimo administracijos direktoriui teikti derinti Vilniaus miesto darnaus judumo plano techninę užduotį“.
Atkreiptinas dėmesys į Techninę užduotį: nors didžioji dalis esančio teksto yra paimta iš aukščiau paminėto Susisiekimo ministro įsakymo, savivaldybės specialistai teigia, kad kai kurie DJMP sprendiniai yra jau realizuoti – taigi, tikėtinas scenarijus, kad kai kuriais klausimais bus mėginama esamos situacijos nekeisti, teigiant, kad ji yra tobula.

Na, o Susisiekimo ministerija organizuoja įvairias konsultacijas bei mokymus šia tema. Pvz., 2015 m. liepos 23 d. Susisiekimo ministerijoje įvyko seminaras tema „Darnaus judumo mieste planų rengimas“. Galite paskaityti trumpą seminaro aprašymą ir susipažinti su seminaro metu pateikta medžiaga.

Kviečiame susipažinti su šiame seminare perskaitytu Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus Gražvydo Jakubausko pranešimu „Darnaus judumo mieste planai: tikslai ir poreikis“:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/DJMP/GJ-SUMP_ivadas%20(1).pdf”] 

Taip pat žemiau pateikiami (vientisame dokumente) šie pranešimai:

Viešojo transporto skatinimas – Gražvydas Jakubauskas – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius
Bevariklio transporto integracija – Eduardas Kriščiūnas, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas
Modalinis kelionių pasiskirstymas – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Eismo sauga ir saugumas – Dmitrij Bial – Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas
Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas – Jonas Damidavičius – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas
Miesto logistika – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis – Jolanta Šliužienė – Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja / Andrius Šniuolis – Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento dirketorius
Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas – Andrius Teškevičius – Kelių direkcijos, Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas
Intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo mieste poreikio vertinimas – Nerijus Kaučikas – Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/DJMP/3GJ-SUMP-Lietuvoje-(2).pdf”]

[:ru]

Pasirink teisingai (iliustracija iš eltis.org)

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų ateities gyvenimą priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų kasdienį gyvenimą ateityje priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Darnaus judumo mieste planai nėra koks nors mūsų valdininkų išsigalvojimas – šie planai rengiami visoje Europos Sąjungoje, tad mokantys anglų kalbą gali rasti daugybę informacijos internete. Rekomenduojame apsilankyti Eltis svetainėje, kur, be kitos informacijos, rasite ir išsamų Darnaus judumo mieste plano ruošimo ir įgyvendinimo gidą.

Toliau tekste Darnaus judumo mieste planui apibūdinti bus naudojama santrumpa DJMP (anglų k. SUMP – Sustainable Urban Mobility Plan). 

Būtent todėl, kad DJMP yra itin svarbūs mums, viešojo transporto keleiviams, kviečiame atidžiai įsigilinti į šią temą ir aktyviai dalyvauti šių planų ruošimo procese ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Labai kviečiame ne tik atidžiai įsigilinti į šią temą, tačiau ir paskleisti šią informaciją kuo didesniam skaičiui žmonių, kad į Darnaus judumo mieste planų svarstymus įsitrauktų kuo daugiau Lietuvos gyventojų. O jeigu norėtumėte dalyvauti šių planų ruošime, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose – susisiekite su mumis!

Taigi, prieš pradėdami kalbėti apie tai, kas gi yra šie planai, dar kartą prisiminkime, kodėl tai svarbu mums visiems:

  • šie planai lems sprendimus daugybėje mūsų kasdieninio gyvenimo sričių daugybę metų – pradedant šaligatviais, dviračių takais, baigiant tuo, kokį viešąjį transportą turėsime ir kaip jis bus organizuotas;
  • miestų gyventojai (per jiems atstovaujančias bendruomenes, asociacijas) turės galimybę įtakoti Darnaus judumo mieste plano rengimą;
  • tinkamai paruošti šie sprendimai leis miestuose keliauti patogiau ir efektyviau, kompleksiniai sprendimai leis išvengti už skirtingas sritis atsakingų specialistų nesusikalbėjimų. 

Terminai

Pirmiausia būtina išsiaiškinti keletą specifinių terminų (paaiškinimai paimti iš  Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 3-108 (1.5 E).

Darnus judumas – efektyviu išteklių naudojimu ir jų prieinamumu grindžiama asmenų galimybė keliauti tam tikroje teritorijoje.

Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių keliavimo įpročių analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui.

Judumo valdymas – eismo valdymo ir erdvinio planavimo, apmokestinimo ir kontrolės priemonių diegimas, informavimas apie eismą.

Transporto sistemos visuotinimas – transporto infrastruktūros planavimas, projektavimas ar rekonstravimas, siekiant ją pritaikyti visų asmenų, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės, poreikiams.

DJMP Lietuvoje teisinė bazė

Ateityje tikimės pateikti žymiai daugiau medžiagos, tačiau tam, kad ją perprasti, pirmiausia būtina gerai žinoti pagrindus.

1. Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1443 redakcija)

2. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 3-108 (1.5E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“

Kas jau vyksta?

Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. posėdyje Nr. 6 buvo pateiktas klausimas „Dėl pavedimo administracijos direktoriui teikti derinti Vilniaus miesto darnaus judumo plano techninę užduotį“.
Atkreiptinas dėmesys į Techninę užduotį: nors didžioji dalis esančio teksto yra paimta iš aukščiau paminėto Susisiekimo ministro įsakymo, savivaldybės specialistai teigia, kad kai kurie DJMP sprendiniai yra jau realizuoti – taigi, tikėtinas scenarijus, kad kai kuriais klausimais bus mėginama esamos situacijos nekeisti, teigiant, kad ji yra tobula.

Na, o Susisiekimo ministerija organizuoja įvairias konsultacijas bei mokymus šia tema. Pvz., 2015 m. liepos 23 d. Susisiekimo ministerijoje įvyko seminaras tema „Darnaus judumo mieste planų rengimas“. Galite paskaityti trumpą seminaro aprašymą ir susipažinti su seminaro metu pateikta medžiaga.

Kviečiame susipažinti su šiame seminare perskaitytu Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus Gražvydo Jakubausko pranešimu „Darnaus judumo mieste planai: tikslai ir poreikis“:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/DJMP/GJ-SUMP_ivadas%20(1).pdf”] 

Taip pat žemiau pateikiami (vientisame dokumente) šie pranešimai:

Viešojo transporto skatinimas – Gražvydas Jakubauskas – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius
Bevariklio transporto integracija – Eduardas Kriščiūnas, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas
Modalinis kelionių pasiskirstymas – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Eismo sauga ir saugumas – Dmitrij Bial – Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas
Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas – Jonas Damidavičius – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas
Miesto logistika – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis – Jolanta Šliužienė – Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja / Andrius Šniuolis – Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento dirketorius
Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas – Andrius Teškevičius – Kelių direkcijos, Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas
Intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo mieste poreikio vertinimas – Nerijus Kaučikas – Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/DJMP/3GJ-SUMP-Lietuvoje-(2).pdf”]

[:en]

Pasirink teisingai (iliustracija iš eltis.org)

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų ateities gyvenimą priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Daugybę mūsų kasdienio gyvenimo klausimų, daugybę sprendimų, lemiančių mūsų kasdienį gyvenimą ateityje priima kiti. Esame įpratę, kad sprendimus įvairios valdžios institucijos priima be didesnių diskusijų su tais, kurių gyvenimą tie sprendimai paveiks.

Nors sakoma, kad dažniausiai tai yra pats efektyviausias sprendimų priėmimo būdas demokratinėje valstybėje, nes sprendimus daro specialistai ar gyventojų įgalioti politikai, nevisuomet tokie metodai puikiai veikia. Galbūt todėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, pavedusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kaip vieną iš gairių yra nurodžiusi į šį procesą įtraukti ir tiesiogiai šių planų rezultatais suinteresuotas grupes, pvz., viešojo transporto naudotojus, dviratininkus, judėjimo negalią turinčius gyventojus.

Darnaus judumo mieste planai nėra koks nors mūsų valdininkų išsigalvojimas – šie planai rengiami visoje Europos Sąjungoje, tad mokantys anglų kalbą gali rasti daugybę informacijos internete. Rekomenduojame apsilankyti Eltis svetainėje, kur, be kitos informacijos, rasite ir išsamų Darnaus judumo mieste plano ruošimo ir įgyvendinimo gidą.

Toliau tekste Darnaus judumo mieste planui apibūdinti bus naudojama santrumpa DJMP (anglų k. SUMP – Sustainable Urban Mobility Plan). 

Būtent todėl, kad DJMP yra itin svarbūs mums, viešojo transporto keleiviams, kviečiame atidžiai įsigilinti į šią temą ir aktyviai dalyvauti šių planų ruošimo procese ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Labai kviečiame ne tik atidžiai įsigilinti į šią temą, tačiau ir paskleisti šią informaciją kuo didesniam skaičiui žmonių, kad į Darnaus judumo mieste planų svarstymus įsitrauktų kuo daugiau Lietuvos gyventojų. O jeigu norėtumėte dalyvauti šių planų ruošime, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose – susisiekite su mumis!

Taigi, prieš pradėdami kalbėti apie tai, kas gi yra šie planai, dar kartą prisiminkime, kodėl tai svarbu mums visiems:

  • šie planai lems sprendimus daugybėje mūsų kasdieninio gyvenimo sričių daugybę metų – pradedant šaligatviais, dviračių takais, baigiant tuo, kokį viešąjį transportą turėsime ir kaip jis bus organizuotas;
  • miestų gyventojai (per jiems atstovaujančias bendruomenes, asociacijas) turės galimybę įtakoti Darnaus judumo mieste plano rengimą;
  • tinkamai paruošti šie sprendimai leis miestuose keliauti patogiau ir efektyviau, kompleksiniai sprendimai leis išvengti už skirtingas sritis atsakingų specialistų nesusikalbėjimų. 

Terminai

Pirmiausia būtina išsiaiškinti keletą specifinių terminų (paaiškinimai paimti iš  Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 3-108 (1.5 E).

Darnus judumas – efektyviu išteklių naudojimu ir jų prieinamumu grindžiama asmenų galimybė keliauti tam tikroje teritorijoje.

Darnaus judumo mieste planas – savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius papildantis ir detalizuojantis strateginio planavimo dokumentas, rengiamas patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybės strateginių planų pagrindu, siekiant atlikti visapusišką transporto ir žmonių keliavimo įpročių analizę mieste, užtikrinti darnaus judumo mieste variantų kūrimą, geresnę gyvenimo kokybę miestuose ir jų prieigose ir susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam ir bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui.

Judumo valdymas – eismo valdymo ir erdvinio planavimo, apmokestinimo ir kontrolės priemonių diegimas, informavimas apie eismą.

Transporto sistemos visuotinimas – transporto infrastruktūros planavimas, projektavimas ar rekonstravimas, siekiant ją pritaikyti visų asmenų, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės, poreikiams.

DJMP Lietuvoje teisinė bazė

Ateityje tikimės pateikti žymiai daugiau medžiagos, tačiau tam, kad ją perprasti, pirmiausia būtina gerai žinoti pagrindus.

1. Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014-2022 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1443 redakcija)

2. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 3-108 (1.5E) „Dėl Darnaus judumo mieste planų rengimo gairių patvirtinimo“

Kas jau vyksta?

Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. posėdyje Nr. 6 buvo pateiktas klausimas „Dėl pavedimo administracijos direktoriui teikti derinti Vilniaus miesto darnaus judumo plano techninę užduotį“.
Atkreiptinas dėmesys į Techninę užduotį: nors didžioji dalis esančio teksto yra paimta iš aukščiau paminėto Susisiekimo ministro įsakymo, savivaldybės specialistai teigia, kad kai kurie DJMP sprendiniai yra jau realizuoti – taigi, tikėtinas scenarijus, kad kai kuriais klausimais bus mėginama esamos situacijos nekeisti, teigiant, kad ji yra tobula.

Na, o Susisiekimo ministerija organizuoja įvairias konsultacijas bei mokymus šia tema. Pvz., 2015 m. liepos 23 d. Susisiekimo ministerijoje įvyko seminaras tema „Darnaus judumo mieste planų rengimas“. Galite paskaityti trumpą seminaro aprašymą ir susipažinti su seminaro metu pateikta medžiaga.

Kviečiame susipažinti su šiame seminare perskaitytu Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus Gražvydo Jakubausko pranešimu „Darnaus judumo mieste planai: tikslai ir poreikis“:

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/DJMP/GJ-SUMP_ivadas%20(1).pdf”] 

Taip pat žemiau pateikiami (vientisame dokumente) šie pranešimai:

Viešojo transporto skatinimas – Gražvydas Jakubauskas – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius
Bevariklio transporto integracija – Eduardas Kriščiūnas, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas
Modalinis kelionių pasiskirstymas – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Eismo sauga ir saugumas – Dmitrij Bial – Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas
Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas – Jonas Damidavičius – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas
Miesto logistika – Vladislav Kondratovič – l. e. Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas
Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis – Jolanta Šliužienė – Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja / Andrius Šniuolis – Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento dirketorius
Alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto skatinimas – Andrius Teškevičius – Kelių direkcijos, Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas
Intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo mieste poreikio vertinimas – Nerijus Kaučikas – Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas

[gview file=”https://www.troleibusas.lt/wp-content/uploads/DJMP/3GJ-SUMP-Lietuvoje-(2).pdf”]

[:]

11Rgp/15
Net nusidėvėjusių [enklų pakeisti nesugebama, tad ar galima tikėtis, kad bus sutvarkyta neveikianti įranga?

[:lt]Kondicionieriai Vilniaus viešajame transporte – misija neįmanoma[:ru]Кондиционеры в общественном транспорте Вильнюса – Миссия невыполнима[:en]Air conditioners in Vilnius public transport – Mission Impossible[:]

[:lt]

Visuomet žinai, kada kuri nors iš amžinų temų ir vėl išlįs į dienos šviesą. Viena iš tokių temų – prasidėjus itin karštiems orams, pasipilantys straipsniai apie tai, kaip žmonės leipsta nuo karščio viešajame transporte. Pamąstykime ta tema ir mes, jau perskaitę didžiuosiuose naujienų portaluose oficialių asmenų pasisakymus.

Net nusidėvėjusių lipdukų pakeisti nesugebama, tad ar galime tikėtis, kad bus sutvarkyta neveikianti įranga?

Ne paslaptis, kad Vilniaus viešojo transporto įmonei kaip ir šalta žiema, taip ir karšta vasara būna didžiausias netikėtumas. Žurnalistams kalbama, kad štai tik nedidelė dalis viešojo transporto priemonių turi kondicionierius, tad kur čia žmonės tokius mieste suras. Visgi žmonės tokias transporto priemones daug lengviau surastų, jeigu įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“, kaip kad įprasta daugumoje analogiškų įmonių, jau pavasarį būtų patikrintos ir sutvarkytos kondicionavimo sistemos. Juk Vilniaus gatvėmis darbo dienomis vasarą važinėja vos 145 troleibusai, ir jeigu mieste važinėtų visi 45 troleibusai Solaris Trollino su veikiančiais kondicionieriais – tai būtų tikrai pastebima. Deja, pas mus atsibundama tik tuomet, kai su klausimais „kodėl žmones dusinat?“ ima kreiptis žurnalistai, bet atsibundama tik tam, kad būtų pasakytos įprastinės frazės. Panagrinėkime kai kurias iš jų. Skaityti toliau…

25Bir/15

Vilniaus viešasis transportas – gal jau laikas realioms permainoms?

[:lt]

logo_vvt

Vietoj įžangos: troleibusas.lt komentaras. Ne pirmą kartą šioje svetainėje įrašas paruošiamas remiantis skaitytojų atsiųsta informacija (nuotraukomis iš įvykių vietų, vaizdo įrašais ar tiesiog informacija perduota telefoninio pokalbio metu). Šis atvejis kitoks, kadangi skelbiamas el.paštu gautas tekstas. Kitu atveju analogiškas įrašas gal ir nebūtų pasirodęs svetainėje, tačiau prieš kelias dienas gautos naujos nuotraukos su pūdomu patvoryje troleibusu Solaris Trollino 15ac – kuris mėnesio laikotarpiu neteko dar daugiau detalių – ir informacija apie kai kuriuos kitus jo „brolius“ padėjo apsispręsti, kad šį kartą nebegalima tylėti.

Tylėjome, kai buvo pūdomas ir supūdytas vienas iš keturių Vilniuje buvusių „dvigubų“ (18 metrų ilgio) troleibusas Škoda 15Tr.
Tylėjome, kai po kelis mėnesius elementarios detalės (paskutinis pavyzdys – apie trys mėnesiai belaukiant spyruoklės) numestas patvoryje laukdavo troleibusas Amber.
Net troleibusų guoliams nupirkti lėšų kažkodėl trūksta, ar gan nedidelių investicijų reikalaujančių remontų troleibusams daryti „neapsimoka“, tačiau jų užtenka ir brangiai autobusų nuomai, ir avarijos metu suknežinto autobuso remontui.
Ar pamenate, kaip atrodė po avarijos 2013-09-02 autobusas Volvo? Prisiminkite. Jis buvo suremontuotas ir šiandien važinėja gatvėse. Troleibusams Vilniuje toks rūpestis negresia – „neapsimoka“.
Štai prieš 3 savaites Facebook puslapyje buvo paskelbta nuotrauka, o po ja buvo parašytas komentaras, kad troleibusas numestas į patvorį jau virš 4 mėnesių – ką į tai atsakė įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ Technikos direktorius, matote. Apie tai, kaip šis troleibusas nusiaubtas per mėnesį nuo minėtos nuotraukos publikavimo, dar rašysime – tai tikrai verta pamatyti, kad įsitikintumėte, koks požiūris šioje įmonėje į troleibusus. Skaityti toliau…

22Geg/15

Bėgimas DNB/NIKE WE RUN VILNIUS 2015 ir jo metu pakeistos maršrutų trasos

[:lt]

2015-05-24 Troleibusų schema bėgimo metu2015 m. gegužės 24 d. (sekmadienį) nuo 6.00 val. iki 15 val. 30 min. bėgimo „DNB/NIKE WE RUN VILNIUS“ metu keisis Vilniaus miesto viešojo transporto organizavimas. Šį kartą važinės visų maršrutų autobusai ir troleibusai, tačiau dalies maršrutų trasos bus pakeistos (nors ir bus naudojami įprastiniai maršrutų numeriai).

Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyrius tęsia ankstesniosios kadencijos „gerąsias“ tradicijas – perskaičius pranešimo pavadinimą sudaromas įspūdis, kad bėgimo metu keisis tik G maršrutų trasos: Bėgimo „DNB/NIKE We run Vilnius“ metu sostinės gatvėse bus draudžiamas eismas, keisis greitųjų autobusų maršrutų trasos.

Nors įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ir paskelbė informaciją apie pakeitimus, tačiau informacija yra keliuose skirtinguose pranešimuose, o tai sukelia papildomų nepatogumų. Todėl, remdamiesi „Susisiekimo paslaugos“ pranešimais, skelbiame visą informaciją viename tekste. Skaityti toliau…