Šis įrašas skirtas apibendrinti informacijai, skelbtai (ir neskelbtai) mūsų „Facebook“ puslapyje apie troleibusų 80-mečio Maskvoje paminėjimą – ir tam, kad informacija būtų vienoje vietoje, ir tam, kad matytume, kaip šventes galima organizuoti, bei iš to galbūt pasimokytume 🙂
Prieš 80 metų, 1933 m. lapkričio 15 d., į Maskvos gatves išvažiavo pirmieji troleibusai. Čia matote plakatą, skirtą šiai progai, kuriame pasakojama apie vieną iš pirmųjų troleibusų modelių – ЯТБ-3. Šie dviaukščiai troleibusai kursavo Gorkio gatve. Iš visų jų buvo pagaminta 10 vnt., aukštis – 4,7 metro, keleivių skaičius – 72 sėdimos vietos ir 28 stovimos (kurios buvo tik pirmajame aukšte). Šiame troleibuse buvo tokios to meto technologinės naujovės kaip ventiliacija, elektrinis šildymas, gražiai įrengtas salonas ir net tablo „Laisvų vietų nėra” ties įėjimu. Jo svoris -10,7 tonos, maksimalus greitis – 55 km/h.
Этот пост предназначен для обобщения информации, опубликованной (и неопубликованной) на нашей странице Facebook о празднике 80-летия троллейбусов в Москве – и чтобы видеть всю информацию в одном месте, и для того, чтобы видеть, как праздники могут быть организованы, и, кроме того, может быть чего-то и мы можем научится 🙂
80 лет назад, 15 ноября 1933 годa, на улицах Москвы появились первые троллейбусы. Здесь вы видите плакат, на котором рассказывается история одного из первых моделей троллейбуса Москвы – ЯТБ-3. Эти двухэтажные троллейбусы курсировали на улице Горького. Всего их было произведено 10 единиц, высота – 4,7 метров, количество пассажиров – 72 сидящих мест и 28 стоящие места (которые были только на первом этаже). В этом троллейбусе были такие технологические инновации того времени как вентиляция, электрическое отопление, хорошо оборудованный интерьер и даже табло „нет вакансий” на входе. Его вес -10,7 тонн, максимальная скорость – 55 км / ч.
Исторический кадры – первые троллейбусы в Москве в ноябре 1933 года:
16 ноября 2013 года на Московских улицах по этому поводу состоялся торжественный парад музейных и современных троллейбусов, о котором было широко проинформировано заранее, опубликован в специальный маршрут, также место, где было можно увидеть все троллейбусы: Московский троллейбус отпразднует 80-летний юбилей
Первый короткий репортаж с параде троллейбусов в Москве:
Второе видео из праздника троллейбуса более подробный: с впечатлениами поездки журналиста на старом тролейбусе, кадрами толпы журналистов и любопытных горожан, также впечатлениями работника музея и бывшего водителя тролейбуса (источник видео – Парад троллейбусов прошел в центре столицы):
This post is intended to summarize the information published (and unpublished) on our Facebook page about the celebration of 80 years to trolleybuses in Moscow – to publish all information in one place, and to show how the holidays can be arranged, in addition we might learn something 🙂
80 years ago, on November 15, 1933, first trolleybuses went to the streets of Moscow. Here you can see the poster for this occasion, which tells the story of one of the first trolleybus models – ЯТБ-3. These double decker trolleybuses were working on Gorky Street. Only 10 units of them were made, their height – 4.7 meters, number of passengers – 72 seats and 28 standing places (it was possible to stand only on the first floor). This trolleybus had such technological innovations of those days as ventilation, electric heating, well-equipped interior and even the score board ‘no vacancy’ at the entrance. It’s weight -10.7 tons, maximum speed – 55 km / hour.
Historical footage – the first trolleybuses in Moscow November, 1933 :
http://www.youtube.com/watch?v=Try3XzuiaM4
Here you can see 24 photos of the Moscow trolleybus, which were made from 1967 to 2013 year: visualrian.ru photo gallery
On this occasion, on November16, 2013 in the streets of Moscow there was a solemn parade of old and contemporary trolleybuses, which has been widely advertised in advance, a special track was published, as well as the place where you will be able to see all trolleybuses:
Šia proga 2013 m. lapkričio 16 d. Maskvos gatvėmis šia proga įvyko iškilmingas muziejinių ir šių dienų troleibusų paradas, apie kurį buvo plačiai iš anksto informuojama, skelbiama speciali trasa, nurodomos vietos, kur troleibusus bus galima apžiūrėti: Moscow trolleybus will celebrate it’s 80th anniversary
The first short video from the trolleybus parade in Moscow:
The second video from the trolleybus parade is more comprehensive: it has impressions from a journalist who is being carried in an old trolleybus, we can also see a crowd of journalists and curious people, also we can listen to the story from a museum worker and ex-driver of trolleybus (source of the video – Trolleybus parade in the center of the capital):
Today, November 18, 2013, our Facebook page has reached 500 fans!
Thanks to all who are participating in our activities, who are reading our information, who are interested in getting more information and who are providing information to us.
Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija
Viešojo transporto nepriklausoma darbuotojų profesinė sąjunga
Susivienijimas „Žali.lt“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
kviečia:
2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biure (Gedimino pr. 53, 3-ieji Seimo rūmai, LT-01109 Vilnius) vyks konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.Judėjimas „Už troleibusus Vilniuje“
Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija
Viešojo transporto nepriklausoma darbuotojų profesinė sąjunga
Susivienijimas „Žali.lt“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
kviečia:
2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biure (Gedimino pr. 53, 3-ieji Seimo rūmai, LT-01109 Vilnius) vyks konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.
Lietuvos miestams (kaip ir nemažam skaičiui kitų Europos miestų) tenka rinktis – kuria kryptimi eiti transporto organizavimo srityje? Ar plėsti miestų gatves ir tarpmiestinius kelius vis didesniems nuosavo transporto kiekiams, tuo pačiu viešai išreiškiant susirūpinimą dėl didėjančio užterštumo? Jei teikti prioritetą viešajam transportui, jo plėtrai ir atnaujinimui, patrauklumo didinimui – kokiomis priemonėmis tai turi būti daroma – ar mažinti kelionių patrauklumą važiuojantiems individualiu transportu, o gal planuoti įvesti kažkokias naujas brangiai kainuojančias viešojo transporto rūšis, tikintis, kad jos padidins paslaugos patrauklumą, nors ir kainuos žymiai brangiau? Kaip integruoti skirtingas transporto rūšis, didinti gatvių efektyvumą, tuo pačiu mažinant spūstis ir taršą? Ar viešojo transporto privatizavimas garantuoja geresnę paslaugų kokybę ir mažesnę kainą bei skatina gyventojus naudotis viešuoju transportu? Kokios yra racionalaus miestų viešojo transporto sistemų atnaujinimo galimybės (taip pat pasinaudojant ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis)? Kaip vystėsi ir keitėsi naudojamos viešojo transporto rūšys ir kodėl, kokie pasirinktos krypties privalumai? Kaip sprendimai įtakojo naudojimąsi viešuoju transportu? Kokios yra viešojo transporto perspektyvos? Dėl kokių priežasčių viešasis transportas praranda populiarumą, kas jį didintų, kokie yra viešojo transporto populiarėjimo trukdžiai?
Konferencijoje (be programoje išvardintų pranešėjų) taip pat dalyvaus Lietuvos Respublikos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus, UAB „Vilniaus viešasis transportas“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovai.
Kilus problemoms dėl patekimo į salę, skambinti tel. 8-5-239-60-00.
Kviečiame dalyvauti konferencijoje viešojo transporto specialistus ir entuziastus. Negalintys atvykti turės galimybę konferenciją stebėti tiesiogiai internetu svetainėse www.eib.lrs.lt ir www.lrs.lt. Taip pat galite šio įrašo komentaruose, Facebook puslapyje, skirtame šiam renginiui, ar el. paštu užduoti klausimus pranešėjams ir dalyviams. Nors renginio trukmė labai ribota, pasistengsime, kad į kuo daugiau Jūsų pateiktų klausimų būtų atsakyta.
P.S. Didelis ačiū Živilei už renginio plakatą!
Judėjimas „Už troleibusus Vilniuje“
Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija
Viešojo transporto nepriklausoma darbuotojų profesinė sąjunga
Susivienijimas „Žali.lt“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
kviečia:
2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienį, 10 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Europos informacijos biure (Gedimino pr. 53, 3-ieji Seimo rūmai, LT-01109 Vilnius) vyks konferencija „Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis“.
Lietuvos miestams (kaip ir nemažam skaičiui kitų Europos miestų) tenka rinktis – kuria kryptimi eiti transporto organizavimo srityje? Ar plėsti miestų gatves ir tarpmiestinius kelius vis didesniems nuosavo transporto kiekiams, tuo pačiu viešai išreiškiant susirūpinimą dėl didėjančio užterštumo? Jei teikti prioritetą viešajam transportui, jo plėtrai ir atnaujinimui, patrauklumo didinimui – kokiomis priemonėmis tai turi būti daroma – ar mažinti kelionių patrauklumą važiuojantiems individualiu transportu, o gal planuoti įvesti kažkokias naujas brangiai kainuojančias viešojo transporto rūšis, tikintis, kad jos padidins paslaugos patrauklumą, nors ir kainuos žymiai brangiau? Kaip integruoti skirtingas transporto rūšis, didinti gatvių efektyvumą, tuo pačiu mažinant spūstis ir taršą? Ar viešojo transporto privatizavimas garantuoja geresnę paslaugų kokybę ir mažesnę kainą bei skatina gyventojus naudotis viešuoju transportu? Kokios yra racionalaus miestų viešojo transporto sistemų atnaujinimo galimybės (taip pat pasinaudojant ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis)? Kaip vystėsi ir keitėsi naudojamos viešojo transporto rūšys ir kodėl, kokie pasirinktos krypties privalumai? Kaip sprendimai įtakojo naudojimąsi viešuoju transportu? Kokios yra viešojo transporto perspektyvos? Dėl kokių priežasčių viešasis transportas praranda populiarumą, kas jį didintų, kokie yra viešojo transporto populiarėjimo trukdžiai?
Konferencijoje (be programoje išvardintų pranešėjų) taip pat dalyvaus Lietuvos Respublikos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus, UAB „Vilniaus viešasis transportas“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovai.
Kilus problemoms dėl patekimo į salę, skambinti tel. 8-5-239-60-00.
Kviečiame dalyvauti konferencijoje viešojo transporto specialistus ir entuziastus. Negalintys atvykti turės galimybę konferenciją stebėti tiesiogiai internetu svetainėse www.eib.lrs.lt ir www.lrs.lt. Taip pat galite šio įrašo komentaruose, Facebook puslapyje, skirtame šiam renginiui, ar el. paštu užduoti klausimus pranešėjams ir dalyviams. Nors renginio trukmė labai ribota, pasistengsime, kad į kuo daugiau Jūsų pateiktų klausimų būtų atsakyta.
Šiame įraše pakalbėkime apie vieną iš elektroninio bilieto projekto dalių – švieslentes Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse, rodančias, kokio maršruto autobusai ar troleibusai atvyks artimiausiu metu. Yra ir kitų „šaunių“ šio projekto dalių, tokių kaip elektroninių bilietų skaitytuvai, kurie, jei ir veikia, ekranuose tokie blyškūs, jog dažnam sunku kažką įžiūrėti – galbūt vieną dieną pakalbėsime ir apie juos.
В этой записи давайте поговорим об одной из частей проекта электронного билета – панели на остановках общественного транспорта Вильнюса, которые должны показывать, какие автобусы или троллейбусы прибудут на остановку в ближайшее время. Есть и другие „прекрасные” части этого проекта, такие как электронные сканеры билет, у которых, когда они и работают, экраны такие бледные, что там трудно что-то увидеть – может быть, в один день поговорим и о них. Кстати, кто-нибудь знает, что вместе с этим проектом были приобретены и принтеры билет на все троллейбусы и автобусы UAB „Vilniaus viešasis transportas”, которые не хотели работать во время тестов и потому до сих пор не использоваются? – наверное, они постоят спокойно во время проекта и потом будут успешно списаны, а над проектом написано: „выполнено” (фото ниже: принтер билет).
Лето 2008 – 2013 г.
Начнем с очаровательных табло на остановках „первого поколения”.
Как описано в этом сообщении, который был опубликован в ноябре 2008 года, тогда было установлено первые девять панелей, а затем в соответствии с планом в течение нескольких недель в остановках общественного транспорта Вильнюса их должно было появится всего 40. Конечно, не только появится, но и работать – но как хорошо известно жителям и гостям Вильнюса, она никогда не были надежным источником информации. Когда они и были включены – пассажиры не могли быть уверены в правильности информации, отображаемой на них: они показывали, что одно или другое транспортное средство прибудет, но оно так и не появлялось – так можно сделать вывод, что, хотя было объявлено, что на них будут информация из данных, полученных GPS сигналом из транспортного средства, все работало не так. При предъявлении этих панелей было объявлено, что они будут показывать и актуальную информацию о пробках или авариях, из за которых общественный транспорт сильно задерживается – к сожалению, этого тоже не было, а все, что дополнительно видели пассажиры – это реклама, а транспортные средства, которые из за пробок или аварий так и не появились на остановках – все равно показывались на экранах. Другое дело, что многие панели постоянно показывали синий экран с кодом ошибки, или совсем черные, или просто удалены. Одна из причин этих неисправностей была та, что несмотря на предупреждения специалистов „Vilniaus troleibusai”, панели были подключены под напряжение контактной сети троллейбусов (и потому не выдерживали высокого напряжения и колебания напряжения). Другие причины, которые были сообщены на массовых средствах информации, были и такие как „слишком холодная Литовская зима”:
В.Янчяускас, руководитель отдела Информационных технологий муниципалитета г. Вильнюс: „С осени мы пытались систематизировать панели, сделать, чтобы они точно показывали, сколько времени осталось до приезда автобуса, к сожалению, часто программа расстраивалась. Когда пришла зима, оказался еще один недостаток – панели неблагоприятны для наших зим, потому что в более чем 10 градусов мороза они выходят из строя и отключается.” Специалист сказал, что табло ЖК-экранов слишком слабы для более сильных морозов – система просто замерзает. По словам В.Янчяускас, при наблюдении этой проблемы, панели были демонтированы и предоставлены ремонту. „Большинство табло отремонтировали, но они снова появится только тогда, когда мороз немного утихнет.”
„объяснил В.Янчяускас, руководитель отдела Информационных технологий муниципалитета г. Вильнюс, не отрицая, что выбирая поставщика муниципалитет не оценил, что устройства не приспособлены для изменяемого литовского климата”
Сообщается, что вместо панелей видны только их рамы не должны беспокоить пассажиров – по словам Ваидотас Антанавичюс, который тогда руководил „Susisiekimo paslaugos”, „очевидно, при регулировании системы появились технические трудности. В настоящее время их пытаются удалить.”
Уже первые слова статьи, зная всю историю панелей, предупреждают о том, что в очередной раз будет такие же речи с теми же обещаниями:
„”И в Каунасе, и в Вильнюсе, на крупнейший местах пассажирских перевозок есть панели, которые показывают время прибытия общественного транспорта. В Временной столице такая система работает безупречно. В то время как жители Вильнюса не могут понять, какое время эти панели показывают. Представители общественного транспорта признают, что проблемы существовали, и предполагает, что в ближайшем будущем панелей ждет ренессанс”.
И так, как написано в статье (которая опубликована 21 ноября 2012 г.) в портале delfi.lt „Панели в Вильнюсе не будут работать до весны”, без глубокого анализа и выбирая „наиболее экономически эффективный” вариант, т.е. несмотря на предупреждения, что нельзя панели подключать к контактной сети троллейбусов, пытаясь экономить 0,5 млн. литов (которые были потрачены теперь), много оборудования было повреждено и пассажиры не получали услугу, которую (так как средства были освоены) должны были получать. Правда, на последней статье слышно предположение, что под новый проект панели все-таки появится весной 2013 года…
„Панели установлены в ноябре 2008 года, их приобретение и установка стоила 962 тыс. литас. Тем не менее, источник питания был связан с сетью троллейбусов, питание было с перебоями, и работа панелей из-за этого часто затруднялось. В данное время на остановках завершаются работы над установкой новых кронштейнов, на все остановки приведена электроэнергия. Все работы должны быть завершены в июле.”
…и вот пришло лето 2013 года, началась знаменитая реформа „оптимизации” общественного транспорта города Вильнюса. Во время подготовки, на пару остановок были спешно поставлены столбы для панелей „нового поколения” и порезаны старые столбы, на которых пассажиры до этого могли видеть полные расписания движения общественного транспорта. Правда, затем эти расписания были склеены на остановках, но о долговечности такого способа информации трудно говорить:
В настоящее время полные расписания (такие, как те, которые используются в цилиндрах) вешаются внутри остановки на стекле, рядом со схемой общественного транспорта – но интересно узнать, почему было решено повесить их над скамейкой, а не рядом с ней, на основании чего был выбрана такая высота размещения расписаний, которая полностью неуместна для людей небольшого роста…
Представляя начало реформы журналистам 2013-06-27 мэр Вильнюса Артурас Зуокас о ней рассказывал на остановке возле муниципалитете (а журналисты не пропустили через глаза и захватили знаменитый жест – примером ниже является иллюстрация с сайта 15min.lt), а рядом стояла срочно перед самим шоу установлена панель нового поколения.
К сожалению, новая панель после двух месяцев (фото сделана 25 августа 2013 г.) выглядела следующим образом – вы что-то на ней видите?:
Извините, далее текст пока не переведен на русский язык, просим вернуться позже.
Atkreipkime dėmesį į „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Ginto Bliuvo žodžius:
„Čia tos pačios švieslentės, tik jos turės atnaujintą programinę įrangą ir jos bus prijungtos prie pastovaus elektros tinklo, ne prie šviesoforų“.
Štai, pasirodo, jos buvo prijungtos prie šviesoforų! Kalbant rimtai – įdomu, ar tikimasi, kad nauja programinė įranga toms pačioms šalčiams neatsparioms švieslentėms padės ištverti žiemos šalčius, o gal tiesiog manoma, kad šalčių nebus?
Šiuo metu baigiasi spalio mėnuo, ir nors daugelyje stotelių naujieji stovai jau yra – jie tebėra tušti.
Tačiau ir tie, kurie turi ekranus, sukelia klausimų:
1. Kaip žinia, 4-tojo maršruto troleibusai savaitgaliais važiuoja ne į Žemuosius Panerius, bet tik iki Gerosios Vilties stotelės – tačiau savaitgaliais švieslentėse rodoma klaidinga kryptis.
2. Stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“ po švieslente esančiame maršrutų sąraše paminėtas 14-tojo maršruto troleibusas (žemiau matoma nuotrauka, daryta 2013-10-31), nors jis nuo 2013-09-01 važiuoja pakeista kryptimi – o gal „Susisiekimo paslaugų“ darbuotojai ir patys nežino maršrutų pokyčių? Keleiviams, tikintiems šiuo užrašu, gali tekti ilgokai laukti…
3. Kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė / pusiau žemagrindė ar nežemagrindė) atvažiuos?
4. Šaunu, kad pvz. Klinikų stotelėje esanti švieslentė rodo ir atvykimą troleibusų, vykstančių iš parko į nuolatinius reisus – tačiau sistemoje nesigaudančiam žmogui lieka neaišku, ar, tarkim 9 bei 17 maršruto troleibusas važiuos pro Šilo tiltą, ar pro Žirmūnų tiltą, o gal jis išvis į Žirmūnus neužsuks?
5. Ar tikrai šios švieslentės rodys informaciją apie įvykusias avarijas ir dėl jų pakeistus maršrutus? Tuo abejoti leidžia 2013 m. spalio 28 d. įvykęs incidentas (video), kai buvo sugadintas kontaktinis tinklas Jogailos g. pabaigoje į Gedimino pr. pusę, o po šio įvykio 2, 6, 14, 20 maršrutų troleibusai buvo nukreipiami kita trasa. Ar švieslentėje, esančioje stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, buvo pateikiama informacija apie tai, kad šių maršrutų troleibusai į ją neatvyks, o gal visgi keleiviai matė, kad troleibusai neva atvyks po kelių minučių, nes pagal GPS signalą jie buvo netoliese? Nors būtent tokias funkcijas ir žadėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas, pasak kurio, „švieslentės ne tik rodys atvažiuojančio transporto laiką iki stotelės, bet ir praneš, jeigu yra kokių sutrikimų maršrute, atsitiko kontaktinio tinklo avarija ar keičiasi maršrutas.“:
O dabar žvilgtelėkite į švieslentes Kauno m. viešojo transporto stotelėse, kurios nuo pat pradžių buvo įrengtos kaip priklauso (t. y., „maitinamos“ nuo 220V tinklo) ir kurios buvo nupirktos būtent tokios, kokios naudojamos daugybėje pasaulio miestų – būtent todėl, kad veikia ir suteikia žmonėms informaciją, o ne todėl, kad yra moderniau atrodančios. Tiesa, smulkių problemų būta ir ten, tačiau tikrai nevyko tokia epopėja kaip Vilniuje… Kaune esančios švieslentės jau nuo pat pradžių rodo, kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė, ar ne) atvažiuos (o tai itin svarbu ir neįgaliesiems, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir tėvams su vaikų vežimėliais) – deja, Vilniuje ir naujosiose, „moderniosiose“, tokios paprastos funkcijos (kuri veiktų atsižvelgiant į konkrečios važiuojančios transporto priemonės GPS signalą, ne į tai, kas numatyta pagal grafikus) įdiegti nesugebėta…
Šiame įraše pakalbėkime apie vieną iš elektroninio bilieto projekto dalių – švieslentes Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse, rodančias, kokio maršruto autobusai ar troleibusai atvyks artimiausiu metu. Yra ir kitų „šaunių“ šio projekto dalių, tokių kaip elektroninių bilietų skaitytuvai, kurie, jei ir veikia, ekranuose tokie blyškūs, jog dažnam sunku kažką įžiūrėti – galbūt vieną dieną pakalbėsime ir apie juos. Beje, ar kas nors žino, kad taip pat pagal šį projektą buvo nupirkti ir visose UAB „Vilniaus viešasis transportas“ transporto priemonėse iki šiol tebestovi nenaudojami bilietų spausdintuvai, kurie turbūt taip ir nebus naudojami, pamačius apie jų „patikimumą“ bandymų laikotarpiu? – pastovės būtiną pagal projekto sąlygas laiką, o po to bus sėkmingai nurašyti – o ties projektu padėta varnelė: „įvykdytas“ (nuotr. žemiau – bilietų spausdintuvas).
2008-2013 m. vasara
Pradėkime nuo žaviųjų „pirmosios kartos“ švieslenčių stotelėse.
Kaip rašoma šiame 2008 m. lapkričio mėn. paskelbtame pranešime, būtent tuomet buvo įrengtos pirmosios 9 švieslentės, o vėliau pagal planą per porą savaičių Vilniaus m. viešojo transporto stotelėse jų turėjo iš viso atsirasti 40. Žinoma, ne tik atsirasti, bet ir veikti – deja, kaip puikiai žino vilniečiai, jos niekuomet nebuvo patikimu informacijos šaltiniu. Kai jos veikdavo – keleiviai anaiptol negalėjo būti tikri joje rodomos informacijos teisingumu: būdavo rodoma, kad viena ar kita transporto priemonė atvyks, bet ji taip ir nepasirodo – taigi galima daryti išvadą, jog nors buvo skelbiama, kad švieslentėse bus rodomi duomenys gauti pagal GPS signalus iš transporto priemonių, to nebuvo. Pristatant šias švieslentes, būdavo skelbiama, kad jos pateiks ir aktualią informaciją apie spūstis ar avarijas dėl kurių viešasis transportas stipriai vėluos – deja, to nebūdavo, viskas ką keleiviai matydavo – tai reklaminiai intarpai, o dėl spūsčių vėluosiančios ar dėl gedimo neatvyksiančios transporto priemonės vis tiek ekranuose vaidendavosi. Kitas dalykas, kad švieslentės dažniausiai išvis arba rodydavo mėlyną ekraną su klaidos kodu, arba būdavo užgesusios, arba tiesiog išmontuotos. Viena gedimų priežasčių buvo ta, kad nepaisant „Vilniaus troleibusų“ atstovų perspėjimų, švieslentės vis tiek buvo prijungtos prie troleibusų kontaktinio tinklo (kur neatlaikė aukštos įtampos ir įtampos svyravimų). Kitos viešojoje erdvėje skelbtos jų neveikimo priežastys buvo ir tokios, kaip „per šalta lietuviška žiema“:
Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vedėjas V.Jančiauskas: „Nuo rudens bandėme susisteminti švieslentes, padaryti, kad jos tiksliai rodytų, kiek liko laiko, kol atvažiuos autobusas, deja, dažnai programa išsiderindavo. Atėjus žiemai, paaiškėjo dar vienas minusas – švieslentės yra nepalankios mūsų žiemoms, mat esant didesniam nei 10 laipsnių šalčiui sugenda ir išsijungia“. Specialistas tvirtino, kad skystųjų kristalų švieslenčių ekranai yra per silpni didesniems šalčiams – sistema tiesiog užšąla. Anot R.Jančiausko, pastebėjus šią bėdą, švieslentės buvo nukabintos ir išvežtos taisyti. „Dauguma švieslenčių sutaisytos, tačiau stotelėse jas vėl pakabinsime, kai šalčiai šiek tiek atlėgs“
„aiškino Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vedėjas V.Jančiauskas, nepaneigdamas, kad pasirinkdama tiekėją savivaldybė neįvertino to, kad jo įrenginiai nepritaikyti permainingam Lietuvos klimatui“.
Informuojama, kad vietoj švieslenčių belikę jų rėmai neturėtų keleivių neraminti – anot tuometinio „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Vaidoto Antanavičiaus „matyt, reguliuojant sistemą radosi techninių kliūčių. Šiuo metu jas bandoma pašalinti“.
Jau pati straipsnio pradžia, žinant visą švieslenčių istoriją, perspėja apie tai, kad ir vėl bus tos pačios kalbos su tais pačiais pažadais:
„Tiek Kaune, tiek Vilniuje, didžiausio keleivių srauto vietose, yra iškabintos švieslentės su viešojo transporto atvykimo laikais. Laikinojoje sostinėje tokia sistema veikia be priekaištų. Tuo metu Vilniuje gyventojai sako nesuvokiantys, kokius laikus rodo švieslentės. Viešojo transporto atstovai pripažįsta, kad sutrikimų būta, ir užsimena, kad artimiausiu metu švieslenčių laukia renesansas.“
Taigi, kaip rašoma straipsnyje (paskelbtame 2012 m. lapkričio 21 d.) portale delfi.lt „Švieslentės Vilniuje neveiks iki pavasario“, nedarant gilesnės analizės ir pasirinkus „taupiausią“ variantą, t. y. nenorint išleisti 0,5 mln. litų, kad švieslentes prijungti prie standartinio elektros tinklo (kuriuos tenka išleisti dabar), buvo sugadinta daugybė įrangos ir keleiviai negavo paslaugos, kurią (pagal įsisavintas lėšas) turėjo gauti. Tiesa, pastarame straipsnyje užsiminta, kad pagal naują projektą švieslentės atsiras 2013 m. pavasarį…
„Švieslentės įrengtos 2008 m. lapkritį, jų pirkimas ir įrengimas kainavo 962 tūkst. Lt. Tačiau elektros maitinimas buvo susietas su troleibusų tinklu, ši buvo tiekiama nepastoviai, todėl švieslenčių veikimas dažnai strigdavo. Šiuo metu stotelėse baigiami įrengti nauji laikikliai, į visas stoteles privesta elektros energija. Visus darbus rangovas įsipareigojęs baigti liepos mėnesį.“
…ir štai atėjo 2013-tųjų vasara, pradėta garsioji Vilniaus m. viešojo transporto „optimizavimo“ reforma. Jai ruošiantis, poroje stotelių buvo paskubomis pastatyti stulpai „naujos kartos“ švieslentėms ir pjaunami senieji stulpai, ant kurių keleiviai iki tol galėjo matyti cilindruose pateiktus pilnus viešojo transporto grafikus. Tiesa, vėliau stotelėse šie grafikai buvo priklijuojami, tačiau apie jų ilgaamžiškumą kalbėti sudėtinga:
Šiuo metu pilni grafikai (tokie, kokie būdavo cilindruose) iškabinami stotelėje šalia viešojo transporto schemos – tačiau įdomu būtų žinoti, kodėl nuspręsta juos kabinti virš suoliuko, o ne šalia jo, kuo remiantis buvo pasirinktas toks grafikų iškabinimo aukštis, kuris žemesnio ūgio žmonėms yra visiškai netinkamas…
Pristatydamas reformos pradžią žurnalistams, 2013-06-27 Vilniaus m. meras Artūras Zuokas apie ją kalbėjo stotelėje prie miesto savivaldybės (žurnalistai nepraleido pro akis ir užfiksavo garsųjį gestą – pavyzdyje yra nuotrauka iš portalo 15min.lt), o šalia buvo skubiai prieš pat šį šou įrengta švieslentė.
Deja, naujoji švieslentė po dviejų mėnesių (2013 m. rugpjūčio 25 d.) atrodė štai taip – ar Jūs joje kažką įžiūrite?:
Atkreipkime dėmesį į „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus Ginto Bliuvo žodžius:
„Čia tos pačios švieslentės, tik jos turės atnaujintą programinę įrangą ir jos bus prijungtos prie pastovaus elektros tinklo, ne prie šviesoforų“.
Štai, pasirodo, jos buvo prijungtos prie šviesoforų! Kalbant rimtai – įdomu, ar tikimasi, kad nauja programinė įranga toms pačioms šalčiams neatsparioms švieslentėms padės ištverti žiemos šalčius, o gal tiesiog manoma, kad šalčių nebus?
Šiuo metu baigiasi spalio mėnuo, ir nors daugelyje stotelių naujieji stovai jau yra – jie tebėra tušti.
Tačiau ir tie, kurie turi ekranus, sukelia klausimų:
1. Kaip žinia, 4-tojo maršruto troleibusai savaitgaliais važiuoja ne į Žemuosius Panerius, bet tik iki Gerosios Vilties stotelės – tačiau savaitgaliais švieslentėse rodoma klaidinga kryptis.
2. Stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“ po švieslente esančiame maršrutų sąraše paminėtas 14-tojo maršruto troleibusas (žemiau matoma nuotrauka, daryta 2013-10-31), nors jis nuo 2013-09-01 važiuoja pakeista kryptimi – o gal „Susisiekimo paslaugų“ darbuotojai ir patys nežino maršrutų pokyčių? Keleiviams, tikintiems šiuo užrašu, gali tekti ilgokai laukti…
3. Kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė / pusiau žemagrindė ar nežemagrindė) atvažiuos?
4. Šaunu, kad pvz. Klinikų stotelėje esanti švieslentė rodo ir atvykimą troleibusų, vykstančių iš parko į nuolatinius reisus – tačiau sistemoje nesigaudančiam žmogui lieka neaišku, ar, tarkim 9 bei 17 maršruto troleibusas važiuos pro Šilo tiltą, ar pro Žirmūnų tiltą, o gal jis išvis į Žirmūnus neužsuks?
5. Ar tikrai šios švieslentės rodys informaciją apie įvykusias avarijas ir dėl jų pakeistus maršrutus? Tuo abejoti leidžia 2013 m. spalio 28 d. įvykęs incidentas (video), kai buvo sugadintas kontaktinis tinklas Jogailos g. pabaigoje į Gedimino pr. pusę, o po šio įvykio 2, 6, 14, 20 maršrutų troleibusai buvo nukreipiami kita trasa. Ar švieslentėje, esančioje stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, buvo pateikiama informacija apie tai, kad šių maršrutų troleibusai į ją neatvyks, o gal visgi keleiviai matė, kad troleibusai neva atvyks po kelių minučių, nes pagal GPS signalą jie buvo netoliese? Nors būtent tokias funkcijas ir žadėjo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas, pasak kurio, „švieslentės ne tik rodys atvažiuojančio transporto laiką iki stotelės, bet ir praneš, jeigu yra kokių sutrikimų maršrute, atsitiko kontaktinio tinklo avarija ar keičiasi maršrutas.“:
O dabar žvilgtelėkite į švieslentes Kauno m. viešojo transporto stotelėse, kurios nuo pat pradžių buvo įrengtos kaip priklauso (t. y., „maitinamos“ nuo 220V tinklo) ir kurios buvo nupirktos būtent tokios, kokios naudojamos daugybėje pasaulio miestų – būtent todėl, kad veikia ir suteikia žmonėms informaciją, o ne todėl, kad yra moderniau atrodančios. Tiesa, smulkių problemų būta ir ten, tačiau tikrai nevyko tokia epopėja kaip Vilniuje… Kaune esančios švieslentės jau nuo pat pradžių rodo, kokio tipo transporto priemonė (žemagrindė, ar ne) atvažiuos (o tai itin svarbu ir neįgaliesiems, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir tėvams su vaikų vežimėliais) – deja, Vilniuje ir naujosiose, „moderniosiose“, tokios paprastos funkcijos (kuri veiktų atsižvelgiant į konkrečios važiuojančios transporto priemonės GPS signalą, ne į tai, kas numatyta pagal grafikus) įdiegti nesugebėta…
Šiandien, 2013 m. spalio 30 d., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pranešė, kad nuo pirmadienio, 2013 m. lapkričio 4 d., keičiami 3, 9, 14, 19 maršrutų troleibusų ir 4G, 63 maršrutų autobusų tvarkaraščiai. Norėjosi tikėtis, kad galbūt žaidimai su miesto viešuoju transportu baigėsi – bet deja, Vilniuje nėra nieko labiau nekintamo nei laikinumas, todėl pokyčiai (kad ir nežymūs) daromi ir vėl.
Сегодня, 30 октября 2013 года, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ объявила, что с понедельника, 4 ноября 2013 года, меняются графики 3, 9, 14, 19 троллейбусных маршрутов и 4G, 63 автобусных маршрутов. Хотелось бы надеяться, что игры с общественным транспортом закончились – но, увы, в городе Вильнюс нету ничего более постоянного, чем временность, поэтому изменения (хотя и незначительные) делаются опять.
Автобусный маршрут 4G, который был создан частично из-за того, чтобы лишить пассажиров из популярного 19-того троллейбусного маршрута, теперь будет обслуживаться и из (вероятно, уже можно так назвать) экс-троллейбусного парка номер 2. Есть изменения в графиках, когда приедет стандартный или низкопольный автобусы, а также ранним утром и поздним вечером будет больше рейсов. Наверное, выше услышали критику, что «быстрые» автобусы, хотя не останавливаются на около одной трети из остановок, такое же расстояние едет не быстрее, чем любой другой транспорт на той же трассе (но который останавливаются на всех остановках) – теперь рейс 4G автобуса должен будет сделать на 2 минуты быстрее. Революционное решение! – уменьшить время на маршрут – что возможно на большинстве маршрутов (в том числе троллейбусов), но это по какой-то причине не происходит…
Давайте перейти к изменениях графиков троллейбусов.
3 маршрут. Не останавливаясь на то, что этот бывший популярный маршрут почти уничтожен в связи с тем, что он был обездвижен на Антакальнис, в связи с постоянно происходящими изменениями на маршрут, и частота движения (до 14 минут в часы пик, или до 24 минут в остальное время по рабочим дням) слишком редкое, и перейдем к тому, что меняется:
Каролинишкес – Ул. Шейминишкю: изменения во второй половине дня (немного перемещены графики и незначительно чаще курсирование). По направлению ул. Шейминишкю – Каролинишкес сдвигается график только в рабочие дни, во второй половине дня.
9 маршрут. Сдвигается график на одну – две минуты только в рабочие дни, во второй половине дня.
14 маршрут. Саулетекис – ост. Геросйос вилтес: на 1 минуту сдвинута одна утренняя поездка в рабочие дни, а также один вечерний рейс сдвинут на 1 минуту и еще один – на 5 минут. Остановка Геросйос вилтес – Саулетекис: также сдвинуты рейсы на 1 минуту: один утром, и два вечером (которые едут в троллейбусный парк).
Частота рейсов, как и до этого, остается плачевным, и это не добавляет популярности маршрута – никто не станет ждать другого транспортного средства в течение получаса.
19 маршрут. Трудно понять изменения – вместо прежних вполне эквивалентных интервалов между поездками (скажем, 7-8 минут в часы пик), от 4-того ноября в то же время суток троллейбус приедет на различных интервалах 5-10 минут. Часть дороги, которую этот троллейбусный маршрут может легко проехать по крайней мере на 3 минут быстрее (ост. Т.Нарбуто – Европейская площадь), он будет по-прежнему вынужден ездить медленно. Может быть так они пытается делать расписание 19 троллейбусного маршрута в сочетании с автобусом 4G, чтобы небыло дублирования? Давайте посмотрим, как выглядит графики 19 троллейбуса и автобуса 4G на остановке Т.Нарбуто (в сторону Саулетекис) от 4 ноября, во время 16-18 часов:
4G автобус:
16 ч.: 04 08 13 18 23 28 33 38 43 48 53 58
17 ч.: 03 09 15 21 27 33 39 45 50 56
19 троллейбус:
16 ч.: 03 09 16 24 30 37 44 52
17 ч.: 00 08 16 23 31 37 47 52
Вот еще один пример того, как в Вильнюсе делаются расписания, когда транспортные средства едут в том же направлении – либо в интервал одной минуты приедет обе сразу, либо нету ничего 6 минут – и это в час пик! (расписания в другое время дня выглядит даже более интересно). Наверно появится обвинения, что это только одня остановка и один пример – хорошо, давайте возьмем графики в том же направлении от остановки „Тускулену римтес паркас”, где ситуация выглядит еще интереснее:
4G автобус:
16 ч.: 04 11 16 21 26 31 36 41 46 51 56
17 ч.: 01 06 11 16 22 28 35 41 47 53 59
19 троллейбус:
16 ч.: 07 16 21 27 34 42 48 55
17 ч.: 02 10 18 26 34 41 49 55
Прекрасно видно, что хотя частота курсирования от 5 минут (4G автобус) до 8 минут (19 троллейбус), расписания сделаны так, что оба транспортные средства появляется на остановке на той же минуте. Почему специально не сделан эквивалентное размещение на расписаниях, а они должны толкаться на остановках в ту же минуту – выводы делайте сами…
В то же время напоминаем, что 1-3 ноября будет временное изменение некоторых маршрутов. 1-ого ноября (пятница) троллейбусы будут ехать по расписаниям воскресенья. Тем не менее, если вы планируете ехать в пятницу – воскресенье по троллейбусным маршрутам 2, 7, 16, 18, 19 – проверьте графики, так как в них есть временные изменения. Их можете посмотреть на сайтах marsrutai.lt или stops.lt.
Šiandien, 2013 m. spalio 30 d., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pranešė, kad nuo pirmadienio, 2013 m. lapkričio 4 d., keičiami 3, 9, 14, 19 maršrutų troleibusų ir 4G, 63 maršrutų autobusų tvarkaraščiai. Norėjosi tikėtis, kad galbūt žaidimai su miesto viešuoju transportu baigėsi – bet deja, Vilniuje nėra nieko labiau nekintamo nei laikinumas, todėl pokyčiai (kad ir nežymūs) daromi ir vėl.
4G autobusų maršruto, kuris iš dalies sukurtas tam, kad atimtų keleivius iš populiaraus 19 troleibusų maršruto, dalis autobusų jau bus aptarnaujama iš (turbūt jau galima taip vadinti) buvusio 2-tojo troleibusų parko. Yra pokyčių grafike, kada pasirodys įprastinis ar žemagrindis autobusai, taip pat anksti ryte ir vėlai vakare bus daroma daugiau reisų. Turbūt išgirdus kritiką, kad „greitieji“ autobusai, nors nestodami bent trečdalyje stotelių, tą patį atstumą nuvažiuoja ne greičiau nei kitos ta pačia trasa važiuojančios (bet visose stotelėse sustojančios) transporto priemonės, 2 minutėmis sumažinamas jų trasos įveikimo laikas. Revoliucinis sprendimas! – sumažinti trasos įveikimo laiką – kuris įmanomas daugelyje maršrutų (tarp jų ir troleibusų), bet tai kažkodėl nedaroma…
Pereikime prie pokyčių troleibusų grafikuose.
3 maršrutas. Nesigilinant į tai, kad šis buvęs populiariu maršrutas yra beveik sunaikintas dėl to, kad nebevažiuoja į Antakalnį, dėl to, kad nuolat keičiama trasa ir kursavimo dažnumas (iki 14 minučių piko metu ar iki 24 minučių ne piko metu) yra per retas, pereikime prie to, kas gi pakeista:
Karoliniškės – Šeimyniškių g.: pokyčiai yra antroje dienos pusėje (grafikų perstumdymas ir kiek dažnesnis kursavimas). Šeimyniškių g. – Karoliniškės kryptimis yra perstumdyti grafikai tik darbo dienomis, antroje dienos pusėje.
9 maršrutas. Reisų pastumdymai viena – kita minute antroje dienos pusėje darbo dienomis.
14 maršrutas. Saulėtekis – Gerosios vilties stotelė: 1 minute perstumtas vienas rytinis reisas darbo dienomis, taip pat po vieną vakarinį reisą perstumta 1 minute ir 5 minutėmis. Gerosios vilties stotelė – Saulėtekis: taip pat viena minute perstumtas vienas rytinis reisas bei du vakariniai (važiuojantys iki troleibusų parko).
Kursavimo dažnumas, kaip ir šiuo metu, lieka apgailėtinas, o tai neprideda jokiam maršrutui populiarumo – joks žmogus atėjęs į stotelę nelauks kitos transporto priemonės pusę valandos.
19 maršrutas. Sudėtinga suvokti daromus pokyčius – vietoj buvusių gan tolygių laiko tarpų tarp reisų (tarkim, 7-8 minutės piko metu) dabar tuo pat dienos metu troleibusas pasirodys nevienodu 5-10 minučių intervalu. Atkarpoje, kurią šio maršruto troleibusai lengvai gali nuvažiuoti bent 3 minutėmis greičiau (T.Narbuto – Europos aikštė), jie ir toliau bus priversti važiuoti lėtai. Galbūt taip mėginama 19 troleibusų maršrutą derinti su 4G maršruto grafikais? Panagrinėkime, koks bus 19 maršruto troleibuso ir 4G autobuso kursavimas T. Narbuto stotelėje (Saulėtekio link) nuo lapkričio 4 d., 16-18 val.:
4G autobusas:
16 val.: 04 08 13 18 23 28 33 38 43 48 53 58
17 val.: 03 09 15 21 27 33 39 45 50 56
19 troleibusas:
16 val.: 03 09 16 24 30 37 44 52
17 val.: 00 08 16 23 31 37 47 52
Štai dar vienas pavyzdėlis apie tai, kaip Vilniuje sudaromi grafikai, kai transporto priemonės važiuoja ta pačia kryptimi – arba vienos minutės intervalu atvažiuoja abi, arba nėra nieko 6 minutes – ir tai piko metu! (tvarkaraščiai kitu metu atrodo dar įdomiau). Kad nepasigirstų kaltinimų, jog taip tėra tik šioje stotelėje – grafikai ta pačia kryptimi iš stotelės „Tuskulėnų rimties parkas“, kur situacija atrodo dar gražiau:
4G autobusas:
16 val.: 04 11 16 21 26 31 36 41 46 51 56
17 val.: 01 06 11 16 22 28 35 41 47 53 59
19 troleibusas:
16 val.: 07 16 21 27 34 42 48 55
17 val.: 02 10 18 26 34 41 49 55
Puikiai matote, kad nors jų kursavimo dažnis yra nuo 5 minučių (4G autobusas) iki 8 minučių (19 troleibusas), grafikai sudėlioti taip, kad abi transporto priemonės į stotelę atvyktų dažniausiai tą pačią minutę. Kodėl specialiai daromas ne tolygus transporto priemonių išdėstymas grafikuose, o jų stumdymasis kolonomis stotelėse – išvadas darykite patys…
Tuo pačiu primename, kad lapkričio 1-3 dienomis yra laikinų pokyčių kai kuriuose maršrutuose. Lapkričio 1 dieną (penktadienį) troleibusai važinės pagal sekmadienio tvarkaraščius. Visgi jei planuojate penktadienį – sekmadienį važiuoti 2, 7, 16, 18, 19 maršrutų troleibusais – pasitikrinkite jų tvarkaraščius, kadangi juos yra laikinų pokyčių. Juos galite pasitikrinti maršrutai.lt arba stops.lt svetainėse.
Masinės informacijos priemonėse nuolat skelbiama apie tai, kad neva viešojo transporto priemonių skaičius, jų kursavimo dažnumas ir t.t. Vilniuje yra nustatomi remiantis keleivių srautų tyrimais.
Pvz., delfi straipsnyje „Viešasis Vilniaus transportas: skundai tęsiasi“ SĮ „Susiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Modesta Gusarovienė teigia: „Keleivių srautų tyrimai rodo, kad Antakalnio rajono aptarnavimas viešuoju transportu yra optimalus“.
Įvykio metu žmonės nenukentėjo, nes troleibusas buvo pilnas keleivių ir troleibusui staigiai stabdant tiesiog nebuvo kur kristi, žmonės tik atsirėmė vieni į kitus.
Taip pat buvo gauta informacija, kad Vilniaus m. savivaldybė, galimai vėl planuojanti naujus viešojo transporto „optimizavimus“, nurodė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ištirti keleivių srautus, kas ir daroma 2013 m. spalio 12-27 dienomis.
Todėl atsirado poreikis tokiam įrašui, kad pasvarstytume, ar tai, kas ir kaip yra daroma Vilniuje, gali būti skambiai vadinama „keleivių srautų tyrimais“.
Net šiame technologijų amžiuje niekaip nesugebama padaryti tokių grafikų, kad ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės į stotelę nesuvažiuotų vienu metu, o vėliau nebūtų ilgas laukimo laikas.
Извините, данная новость пока непереведена на русский язык.
Masinės informacijos priemonėse nuolat skelbiama apie tai, kad neva viešojo transporto priemonių skaičius, jų kursavimo dažnumas ir t.t. Vilniuje yra nustatomi remiantis keleivių srautų tyrimais.
Pvz., delfi straipsnyje „Viešasis Vilniaus transportas: skundai tęsiasi“ SĮ „Susiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Modesta Gusarovienė teigia: „Keleivių srautų tyrimai rodo, kad Antakalnio rajono aptarnavimas viešuoju transportu yra optimalus“.
Įvykio metu žmonės nenukentėjo, nes troleibusas buvo pilnas keleivių ir troleibusui staigiai stabdant tiesiog nebuvo kur kristi, žmonės tik atsirėmė vieni į kitus.
Taip pat buvo gauta informacija, kad Vilniaus m. savivaldybė, galimai vėl planuojanti naujus viešojo transporto „optimizavimus“, nurodė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ištirti keleivių srautus, kas ir daroma 2013 m. spalio 12-27 dienomis.
Todėl atsirado poreikis tokiam įrašui, kad pasvarstytume, ar tai, kas ir kaip yra daroma Vilniuje, gali būti skambiai vadinama „keleivių srautų tyrimais“.
Net šiame technologijų amžiuje niekaip nesugebama padaryti tokių grafikų, kad ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės į stotelę nesuvažiuotų vienu metu, o vėliau nebūtų ilgas laukimo laikas.
Kaip žinoma, apytikslį keleivių srauto vaizdą (t. y. tai, kiek keleivių įlipo, kiek išlipo konkrečioje stotelėje į konkretaus maršruto transporto priemonę) būtų galima susidaryti, jei autobusuose ar troleibusuose kiekvienas įlipantis ir išlipantis keleivis aktyvuotų elektroninį bilietą (nesvarbu, kokio tipo bilietas – ar vienkartinis, ar laikinis). Visgi Vilniuje, kaip žinome, galima „sekti“ tik 30 ir 60 minučių laikinių bilietų keleivius, ir tai tik dalinai, t. y., matant vietą, kurioje bilietas aktyvuotas, bet nematant, kur keleivis išlipo ir ar tęsė kelionę kita transporto priemone. Vadinamųjų „mėnesinių“ (30 dienų trukmės) bilietų keleivių judėjimo, kaip dažnai jie naudojasi bilietais, kokiais maršrutais nustatyti išvis neįmanoma. Nupirktų pas vairuotojus vienkartinių bilietų kiekis taip pat nieko neparodo, kadangi neretai keleiviai perka iškart kelis vienkartinius bilietus.
Ši „akis“ yra automatinės keleivių srautų skaičiavimo sistemos dalis.
Daug tikslesnį keleivių skaičių transporto priemonėse ir jų pokyčius leistų sužinoti viešojo transporto priemonėse įdiegta sistema, kuri automatiškai skaičiuoja, kiek kiekvienoje stotelėje į troleibusą ar autobusą įlipo ir iš jų išlipo keleivių. Pačios įrangos kaina vienai transporto priemonei yra apie 25 tūkst. Lt., vienos transporto priemonės stebėjimo ir ataskaitų kaina 1 mėnesiui – nuo 80 eurų (~276 Lt).
Tokią sistemą tuomet dar egzistavusi bendrovė „Vilniaus troleibusai“ išbandė dar 2011 metais. Automatinę keleivių skaičiavimo sistemą platinanti bendrovė „Fima“ į vieną iš Škoda 14Tr troleibusų sistemą įdiegė bei nemokamai teikė kasdienines ataskaitas apie kiekvienoje stotelėje įlipusių/išlipusių keleivių skaičių, kokioje stotelėje srautai didžiausi ir t.t.
Kadangi „Vilniaus troleibusų“ vadovybė po bandymų nusprendė, kad ši sistema gali būti daug naudingesnė nei „tradicinė“ (buvo planuojama ją įdiegti bent į 10% reisuose važinėjančių troleibusų ir tokiu būdu nuolat stebėti visų maršrutų, įvairaus paros laiko ir kitus duomenis), ši įranga buvo įdiegta ir į abu troleibusus Amber-Vilnis 12ac.
Vilniuje ši sistema taip pat yra ir šių metų pavasarį atvykusiuose MAN „Lion‘s City A21 CNG“ autobusuose (visgi nors techninė įranga juose ir yra, ji nebuvo naudota nė vieną dieną). Kad sistema veiktų, žinoma, neužtenka vien techninės įrangos – turi būti ir programinis palaikymas bei analizė, tam tikrų formų ataskaitos lentelių ir diagramų pavidalu. Pusę metų Vilniuje ši sistema nemokamai buvo naudojama troleibusuose Amber-Vilnis, kiekvieną rytą buvo gaunamos vakarykštės dienos ataskaitos, tačiau buvo nuspręsta taupyti pinigus ir, pasibaigus nemokamų ataskaitų siuntimo laikotarpiui, pasinaudoti kitokia skaičiavimo sistema – tokia, kokia jau naudojama dešimtmečius – „skaičiavimo ant pirštų“ sistema, skaičiuotojui ramiai sėdint stotelėje.
Nuotraukose matome žmogų, kuris buvo užfiksuotas „atliekantis Vilniaus m. viešojo transporto srauto tyrimus“ 2013 m. rugpjūčio 19 – 21 dienomis (ačiū už nuotraukas gerb. Romui!). Pirmadienį žmogus pabuvo valandėlę kitą stotelėje vienoje gatvės pusėje, trečiadienį – kitoje gatvės pusėje – štai tyrimas ir atliktas…
Ką konkrečiai šis žmogus fiksuoja?
Čia matote „Keleivių srautų tyrimų“ blanko fragmentą – jis toks pat naudojamas ir dabar, 2013 m. Blanke nematoma dar viena balų sistemos skalė, kai keleiviai stotelėje nebetelpa įlipti į transporto priemonę (net stovėti tarpduryje). Kaip matote, šis tyrimas atliekamas tik konkrečioje stotelėje, tik labai ribotą laiko tarpą, nėra analizuojama, ar transporto priemonės atvyko pagal grafiką, o gal jos suvažiavo vienu metu (nes tai taip pat įtakoja keleivių skaičių), nėra skaičiuojama, kiek keleivių įlipo ir kiek išlipo.
Ir štai remiantis būtent tokiu „srautų tyrimu“, atliekamu (pagal pareikalavimą) geriausiu atveju keturių žmonių, „dirbančių 0,5 etato“, Vilniuje yra remiamasi, organizuojant viešojo transporto sistemą. Ar tokie Vilniaus mieste taikomi metodai Tau, gerbiamas keleivi, kelia pasitikėjimą?
The mass media is constantly announcing as if number of public transport vehicles, frequency of their routes, etc. in Vilnius is determined on the basis of passenger flow investigations.
For example, in the article of delfi.lt „Public transport of Vilnius: complains continues” Head of Public transport department of SĮ „Susiekimo paslaugos“ Modesta Gusaroviene says: „Passenger flow studies show that public transport service in Antakalnis district is optimal”.
The accident caused no casualties because the trolleybus was full of passengers and when trolleybus had made a sudden stop there was nowhere to fall, people just leaned against each other.
Also an information was received that the Municipality of Vilnius which is possibly planning to make new stage of public transport „optimization”, has ordered SĮ „Susisiekimo paslaugos” to examine passenger flows, and this is what they are doing from 12th to 27th of October, 2013.
Therefore, the need for such a post has appeared in order to consider if these techniques which are being used in Vilnius, may be solemnly called „passenger flow studies”.
Even in this age of technology we can easily see the inability to make correct schedules, as vehicles which go the same direction are still appearing in the stop at the same time and then you will have a long waiting time before the next vehicle arrives.
As it is known, an estimation of flow of passengers (ie, the number of passengers boarded, or contrary got got out, in a particular stop, in a particular route) could be done if each passenger in the buses and trolleybuses, when boarding or getting out would be activating an electronic ticket (no matter what type of ticket – a single, or e-ticket which is based on time). However, as we know in Vilnius, you can „track” passengers of only 30 and 60 minutes tickets, and only partially, that is, you can only see the place where the ticket is activated, but it can’t be seen, where the passenger got out or if a passenger has continued the trip with another vehicle. It is not possible to track so-called „monthly” (30-days) ticket passenger traffic and how often they use public transport, and which routes they use. Single tickets which are brought from a driver are not showing anything, too, as passengers often buy several of them at once and use them later on another vehicle.
This „eye” is a part of an automatic passenger flow tracking system.
Much more accurate number and dynamics of passengers in vehicles would give a system which is installed in a public transport vehicle that automatically calculates how many passengers have got inside and how many have got outside in every stop. The equipment cost per vehicle is about 25 thousand Litas, the cost of a single vehicle tracking and reports (for one one month) is from 80 Euros (about 276 Litas).
Such a system was tested in 2011 by „Vilniaus troleibusai” which had still existed those days. Distributor of automatic passenger counting system, company „Fima”, has installed this system in one Skoda 14Tr trolleybus and provided daily reports numbers of passengers which have entered the vehicle of have left it, in each stop, also other data was provided like the biggest numbers of passengers in each route and so on. This service was provided for the tests for free.
After the testing the leaders of „Vilniaus troleibusai” have concluded that this system can be much more useful than the „traditional” one (it was planned to install it to at least 10% of the trolleybuses and thus to monitor all the routes of varying the time of day, and other data), this equipment has been installed into both trolleybuses Amber-Vilnis 12ac.
In Vilnius, such system is also present in the buses „MAN Lion’s City A21 CNG” which have arrived this spring (however, although the hardware is there this system has not been used for a single day). For the system to work, of course, only hardware is not enough – there should be a software maintenance and analysis, as well as reports of certain types in the form of tables and graphs. For a half of year in Vilnius, this system was used for free in both trolleybuses Amber-Vilnis, reports were received every morning for yesterday’s routes, but it was decided to save money and after the term of free reports has ended, it was decided to use a different investigating system which is already used for decades – „calculation on fingers” system, where a person is sitting quietly in a bus stop.
We see a man in these pictures who was noticed while „performing the flow of passengers in Vilnius investigation” on August 19-21, 2013 (thanks for the photos to Mr. Romas!). On Monday, this man was sitting for an hour or two in a bus stop in one side of the street, on Wednesday he was sitting in another side of the street – and investigation is done…
What this man is recording exactly?
And here you can see a fragment of the form which is called „The Passenger Flow Research” – the same is being used till now, year 2013. The form does not have one more system scale, when passengers are not able to board the vehicle at all as it is overcrowded (even standing in the doorway). As you can see, this monitoring is done at a particular stop only, for only a very limited period of time, there is no analysis of whether the vehicle has arrived on schedule, or maybe vehicles have arrived at the same time (because it also affects the number of passengers), there are no numbers how many passengers boarded and how many passengers have left the vehicle.
So in accordance with such „flow study” which is conducted (by request) in the best case by four people, who are working for a few hours in a stop, Vilnius is organizing the public transport system. Dear passengers, are these methods which are being used in Vilnius, you can trust?
Vilniuje jau tapo įprasta, kad naujas mėnuo reiškia ir naujus viešojo transporto grafikus. Svetainėje stops.lt skelbiama apie pokyčius šešių maršrutų troleibusuose, peržvelkime trumpai juos visus (apžvelgiami darbo dienų grafikai).
Vilniuje jau tapo įprasta, kad naujas mėnuo reiškia ir naujus viešojo transporto grafikus. Svetainėje stops.lt skelbiama apie pokyčius šešių maršrutų troleibusuose, peržvelkime trumpai juos visus (apžvelgiami darbo dienų grafikai).
2 maršruto troleibusai. Saulėtekis – Stotis kryptimi: rytiniuose grafikuose jokių pakeitimų, nežymiai pakeisti dieniniai grafikai, daugiausia pakoreguoti grafikai vakare (apie 21 val. ir vėliau). Stotis – Saulėtekis kryptimi: kai kurių reisų grafikai perstumti 1 – 2 minutėmis.
3 maršrutotroleibusų grafikuose, trasos įveikimo trukmėse – jokių pokyčių, nors jis kažkodėl dabar išskirtas į darbo dienas ir poilsio dienas.
4 maršruto troleibusai. Antakalnis – Žemieji Paneriai kryptimi: pridėtas vienas rytinis reisas (5:59 nuo Antakalnio žiedo), kai kurie reisai pastumti viena kita minute, kiek daugiau pokyčių nieko keleiviams nelemenčiuose reisuose į 1-ąjį parką. Taip pat viena kita minute pastumdyti ir reisai Žemieji Paneriai – Antakalnis kryptimi.
6 maršruto troleibusai. Jokių pokyčių grafikuose abiejomis kryptimis.
7 maršruto troleibusai. Pašilaičiai – Stotis kryptimi: daugiau reisų rytinio ir vakarinio piko metu. Tačiau tarkim iki šiol 19 – 20 val. pilnu maršrutu (ne į parką) buvo 9 reisai – dabar lieka tik 7. Stotis – Pašilaičiai kryptimi: daugiau reisų rytinio piko metu ir vakare iki 21 val.
18 maršruto troleibusai. Pašilaičiai – Titnago g. kryptimi – daugiau reisų nuo 6 iki 8 val., Titnago g.–Pašilaičiai kryptimi daugiau reisų nuo 7 val. iki 9 val.
„Greitosios“ Vilniaus svajonės – 2
Apie „greitąsias“ Vilniaus svajones jau buvo rašyta, tad šį kartą peržvelkime tik pokyčius su 2G maršrutu, kurio grafikai irgi yra keičiami. Tuo pačiu galite pamatyti, kad jau oficialiai sulėtėję nuo rugpjūčio mėnesio, jie lėtėja ir vėl (žemiau pateikiami pavyzdžiai iš grafikų abiejomis kryptimis, daugmaž to paties dienos meto, pirmiau nurodant dabartinį, o šalia jo – galiosiantį nuo 2013-10-01 trasos įveikimo laiką):
Nepamirškite pasitikrinti, ar Jūsų naudojamų transporto priemonių grafikai nepakito!
It is already common practice in Vilnius, that new month means new schedules of public transport, too. The website stops.lt is announcing changes in six trolleybus routes, let’s review briefly all of them (an overview will be of the schedules which are for working days, not weekends).
Route #2. Direction „Saulėtekis – Stotis”: morning schedules have no modifications, slight changes of daytime schedules, main corrections are in the evening (around 9 p.m. onwards). Direction „Stotis – Saulėtekis”: some routes are moved in 1 – 2 minutes.
Route #3: no changes in the schedules, route overcoming durations, although for some reason schedules are now split into working days and weekends.
Route #4: Direction „Antakalnis – Žemieji Paneriai”: one morning route is (5:59 from the stop „Antakalnio žiedas”), and some are moved to an earlier or later time by a minute or two, there are some more changes in the routes which are not important to the passengers as these trolleybuses are heading to the trolleybus depot. Also, some routes in the opposite direction are slightly (in a minute of two) moved. There are no changes in the duration of route overcoming.
Route #6: no changes at all in both directions.
Route #7: Direction „Pašilaičiai – Stotis”: more trolleybuses in the morning and evening peak hours. However, for example on 7-8 p.m. full route (not to the depot) there were 9 trolleybuses until now – but now only seven remain. Direction „Station – Pašilaičiai”: more trolleybuses in the morning and evening until 9 p.m.
Route #18: Direction „Pašilaičiai – Titnago g.”: more trolleybuses froom 6 a.m. till 8 a.m., direction „Titnago g.–Pašilaičiai” more trolleybuses from 7 a.m. till 9 a.m.
„Fast” dreams of Vilnius
It was already written about the „fast” dreams of Vilnius, so this time let’s go through the changes with the bus route 2G where schedules are being changed again. You can see these buses that have officially slowed down since August, are slowing down again (the following are examples of route overcoming time: you can see the schedules in both directions, more or less the same time of day, starting with the current schedule, and next to it – which will be valid from the 1st of October, 2013):
Do not forget to check if schedules of your routes did not change!
Šis trumpas įrašas (kuris galbūt ateityje esant poreikiui bus papildytas detalesne informacija) atsirado tam, kad detaliai parodyti, kaip pakito Vilniaus miesto viešasis transportas po „optimizacijos“, kuri pradėta 2013 m. liepos 1 d. ir kuri tęsiama iki šiol.
Visi puikiai žino, kad mieste visiškai nebeliko privačių vežėjų standartiniais dviašiais ir triašiais autobusais bei mikroautobusais (deklaruota, jog juos norima įtraukti į bendrą sistemą, tačiau vežėjai, žinodami, kaip miesto savivaldybė elgiasi su savo įmone, t. y., su ja neatsiskaito, tiesiog nenorėjo lipti ant to grėblio, ant kurio priversta būti AB „Vilniaus viešasis transportas“). Rūtos Grigolytės straipsnyje lrt.lt „S. Matulionis apie „mikriukus“: tai ne kultūros paveldas, bet darbo vietos“ buvo rašyta, kad Vilniaus miesto vežėjų asociacijoje, vienijančioje 7 įmones, galbūt ne visos vienu metu, tačiau dirbo 220 transporto priemonių (dalis turbūt buvo rezervinės, tačiau akivaizdu, kad keleivius vienu metu Vilniuje vežiojo bent 150 vnt. įvairios talpos transporto priemonių, priklaususių privačioms įmonėms). Įsidėmėkite šį skaičių, nagrinėjant žemiau pateikiamus skaičius iš mieste kursuojančių AB „Vilniaus viešojo transportas“ priemonių.
Pereikime prie kitų skaičių – iš AB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau tekste – VVT) autobusų ir troleibusų (įvairios talpos), vežiojančių keleivius miesto gatvėmis nuo 2011 m. vasaros iki 2013 m. rudens. Atkreipiu dėmesį, kad tai yra skaičius transporto priemonių, kuris yra didžiausias piko metu gatvėje, tai yra, ne piko metu jų skaičius yra mažesnis. Taip pat paminėtina, kad šie skaičiai nerodo turimo bendro vienos ar kitos rūšies transporto priemonių skaičiaus.
Nežinantiems niuansų, priminsiu, kad vasarą į maršrutus nuolat išleidžiama daug mažiau transporto priemonių dėl sumažėjusių keleivių srautų (vasaros sezonu Vilniuje laikomi birželio 1 – rugpjūčio 31 d., visas kitas laikotarpis – žiemos sezonas). Atkreiptinas dėmesys, kad retesnis kursavimas blogina paslaugos sąlygas, t. y., keleivis, mokėdamas tą pačią kainą už, tarkime, 30 dienų bilietą, vasaros metu stotelėse yra priverstas stovėti ilgiau. Na, bet šį kartą ne apie tai, o apie VVT transporto priemonių pokyčius, kurie bendrai gali būti pavaizduoti taip:
Gali būti, kad šis grafikėlis daug kam pasirodys per sudėtingas, tad panagrinėkime skaičiukus atskirai.
1. VVT autobusų ir troleibusų skaičius vasaros sezono metu
Iš šio grafiko matyti, kad 2011, 2012, 2013 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais autobusų ir troleibusų skaičiai reisuose kito nežymiai. Tuo tarpu nuo 2013 m. liepos 1 d., pradėjus „optimizavimą“, autobusų skaičius išaugo 55 vnt. darbo dienomis ir 41 vnt. poilsio dienomis, o troleibusų skaičius dar labiau sumažėjo nei birželio mėnesį – 30 vnt. darbo dienomis ir 18 vnt. poilsio dienomis. Bendras autobusų ir troleibusų skaičius tepadidėjo nuo 399 iki 424 vnt. darbo dienomis (t. y., 25 vnt.), o poilsio dienomis nuo 245 iki 268 vnt. (t. y., 23 vnt.)
2. VVT autobusų ir troleibusų skaičius žiemos sezono metu
Ir štai ateina rugsėjis, Vilniuje vėl daugybė moksleivių, studentų ir kitų keleivių, sugrįžusiųjų po atostogų – transporto priemonių vėl reikia daug, ir dažnai kursuojančių. Ta proga ką mes turime?
Troleibusų skaičius darbo dienomis, keliais vienetais mažintas jau pernai (lyginant su 2011 m.), kertamas penktadaliu, o poilsio dienomis jų mieste telieka išvis vos 106 vnt. (ir čia, pasikartosiu, tik piko metu). Autobusų skaičius, žinoma, auga – 59 vnt. (15%) darbo dienomis ir net 62 vnt. (44%) poilsio dienomis. Įdomiai atrodo bendro transporto priemonių skaičiaus pokyčiai: darbo dienomis transporto priemonių net sumažėjo vienu vnt., nuo 510 vnt. iki 509 vnt., o poilsio dienomis – padaugėjo nuo 259 vnt. iki 303 vnt., t. y., 17%.
Papildymas (2014-06-14). Besibaigiant dar vienam „žiemos“ sezonui, reikia pastebėti, kad po truputį paslapčia, autobusų skaičius Vilniuje padidėjo ir vėl, o skaičiai pasitinkant vasaros sezoną atrodo taip:
Vietoj epilogo
Ką mes galime pamatyti iš visų šių skaičių? Pirma – VVT turimas transporto priemonių parkas – net ir perkant 8 metų senumo mikroautobusus iš Jelgavos – nekompensuoja iš gatvių išstumtų privačių vežėjų skaičiaus reikalingiausiu metu, t. y., darbo dienomis, keleiviams važiuojant į darbą ir grįžtant iš jo. Antra – nors dalyje maršrutų keleivius galima sėkmingai pervežti reisuose skiriant daugiau troleibusų, „permetant“ autobusus į kitus reisus (kadangi autobusų fiziškai neužtenka, o troleibusų yra), taip nėra daroma, nes užsibrėžtas tikslas – troleibusų sunaikinimas bet kokia kaina, net ir keleiviams keliaujant kaip silkėms likusiose VVT transporto priemonėse – kažkam yra labai saldi svajonė…
Эта короткаяй запись (которая возможно в будущем может быть дополнена с более подробной информацией) появилась, чтобы показать в деталях, как изменилась система общественного транспорта города Вильнюса после оптимизации, которая началась в 1 июля 2013 года и которая продолжается по сей день.
Всем хорошо известно , что в городе больше нету частных перевозчиков на микроавтобусах или стандартных автобусов (власти Вильнюса заявили, что они хотят добавить их к общей системе, но перевозчики, зная, как муниципалитет относится к своей компанией, т. е. ей неплатит, просто не хотели идти на ту самую граблю). В статье (на литовском) Рута Григолите на lrt.lt „С.Матуленис о микроавтобусах: „это не культурное наследие, это рабочие места” было написано, что в семи компаний города Вильнюса, которые ппринадлежит ассоциаций перевозчиков, возможно, не все сразу, но работали 220 машин (вероятно, часть из них резервные, но ясно, что пассажиры в то же время в Вильнюсе ехали не менее на 150 единиц транспортных средств различной мощности, которые принадлежали частным компаниям). Запомните это число, когда будем смотреть на число автобусов и троллейбусов „Vilniaus viešojo transportas” на маршрутах.
Давайте перейдем к другим цифрам – число автобусов и троллейбусов (разных размеров) в „Vilniaus viešasis transportas” (далее – VVT), которые работают на улицах города с лета 2011 года до осени 2013 года. Хочу отметить, что это количество транспортных средств, которое работает на улице во время пика, то есть на остальное время их число меньше. Следует также отметить, что эти цифры не имеют ничего общего с общим количеством транспортных средств, которые есть в парках.
Тем, которые не знает нюансов города Вильнюс, напомним, что летом на маршрутах работают меньше транспортных средств в связи с сокращением пассажиропотока (летний сезон в Вильнюсе продолжается с 1 июня по 31 августа, а другое время года – зимний сезон). Обратите внимание, что если на остановке пассажирам надо ждать больше времени – это обозначает ухудшение условий обслуживания, то есть, пассажир платит по той же цене, скажем, за 30-дневный билет, но вынужден на остановках ждать дольше. Ну, на этот раз будем говорить не о том, а о изменениях числа транспортных средств, которых в целом можно описать следующим образом:
Вполне возможно, что этот график для многих людей покажется слишком сложными, так что давайте рассмотрим числа отдельно.
1. Количество автобусов и троллейбусов VVT во время летнего сезона
Этот график показывает, что в июнь – август 2011, 2012, 2013 г. число автобусов и троллейбусов менялись незначительно. Но с 1 июля 2013 года, когда начали „оптимизацию”, количество автобусов увеличилось на 55 шт. по рабочим дням и на 41 шт. по выходным, а число троллейбусов сократилось еще больше, чем в июне – на 30 шт. по рабочим дням и на 18 шт. по выходным. Общее количество автобусов и троллейбусов увеличилась лишь с 399 до 424 единиц по рабочим дням (т.е. , на 25 шт.), в то время как по выходным -от 245 до 268 шт. (то есть, на 23 шт.)
2. Количество автобусов и троллейбусов VVT во время зимнего сезона
А вот и сентябрь, в Вильнюсе опять много школьников, студентов и других пассажиров, которые вернулись после летнего отпуска – опять надо много транспортных средств, и часто курсирующих. Но что же мы имеем ?
Количество троллейбусов, которое уменьшалось на несколько единиц еще в прошлом году (по сравнению с 2011 г.), теперь сокращается на одну пятую, в то время как по выходным в городе остается всего 106 единиц (и здесь я повторюсь, опять же, видите число часы пик). Количество автобусов, конечно, растет, – на 59 шт. (15%) по рабочим дням и на 62 шт. (44%) по выходным. Интерестно выглядит общее количество транспортных средств: по рабочим дням количество транспортных средств даже уменьшилось на 1 шт, от 510 единиц до 509 шт, а по выходным – увеличение от 259 единиц до 303 шт., то есть, на 17%.
Дополнение (2014-06-14). К концу еще одного «зимнего» сезона, следует отметить, что по немножку и тихо, количество автобусов в Вильнюсе увеличилось опять, а цифры перед летним сезоном выглядит следующим образом:
Вместо эпилога
Что мы можем видеть из всех этих чисел? Первое – то, что число транспортных средств на VVT, даже при покупках 8-летних микроавтобусов, не компенсирует числа исключеных из улиц частных перевозчиков на самом нужном времени, то есть, по рабочим дням, когда пассажирам надо ехать на работу или обратно из него. Второе – даже зная факт, что в части маршрутов можно успешно транспортировать больше пассажиров на троллейбусах, а тех автобусов перевести на другие маршруты (так как автобусов физически не хватает, а троллейбусы есть), это не делаестся , так как для некоторых заявленная цель – уничтожение троллейбуса любой ценой, даже если пассажиры должны ехать как сельдь – для кого-то является очень сладкой мечтой…
Sorry this article is not available in English yet.
Šis trumpas įrašas (kuris galbūt ateityje esant poreikiui bus papildytas detalesne informacija) atsirado tam, kad detaliai parodyti, kaip pakito Vilniaus miesto viešasis transportas po „optimizacijos“, kuri pradėta 2013 m. liepos 1 d. ir kuri tęsiama iki šiol.
Visi puikiai žino, kad mieste visiškai nebeliko privačių vežėjų standartiniais dviašiais ir triašiais autobusais bei mikroautobusais (deklaruota, jog juos norima įtraukti į bendrą sistemą, tačiau vežėjai, žinodami, kaip miesto savivaldybė elgiasi su savo įmone, t. y., su ja neatsiskaito, tiesiog nenorėjo lipti ant to grėblio, ant kurio priversta būti AB „Vilniaus viešasis transportas“). Rūtos Grigolytės straipsnyje lrt.lt „S. Matulionis apie „mikriukus“: tai ne kultūros paveldas, bet darbo vietos“ buvo rašyta, kad Vilniaus miesto vežėjų asociacijoje, vienijančioje 7 įmones, galbūt ne visos vienu metu, tačiau dirbo 220 transporto priemonių (dalis turbūt buvo rezervinės, tačiau akivaizdu, kad keleivius vienu metu Vilniuje vežiojo bent 150 vnt. įvairios talpos transporto priemonių, priklaususių privačioms įmonėms). Įsidėmėkite šį skaičių, nagrinėjant žemiau pateikiamus skaičius iš mieste kursuojančių AB „Vilniaus viešojo transportas“ priemonių.
Pereikime prie kitų skaičių – iš AB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau tekste – VVT) autobusų ir troleibusų (įvairios talpos), vežiojančių keleivius miesto gatvėmis nuo 2011 m. vasaros iki 2013 m. rudens. Atkreipiu dėmesį, kad tai yra skaičius transporto priemonių, kuris yra didžiausias piko metu gatvėje, tai yra, ne piko metu jų skaičius yra mažesnis. Taip pat paminėtina, kad šie skaičiai nerodo turimo bendro vienos ar kitos rūšies transporto priemonių skaičiaus.
Nežinantiems niuansų, priminsiu, kad vasarą į maršrutus nuolat išleidžiama daug mažiau transporto priemonių dėl sumažėjusių keleivių srautų (vasaros sezonu Vilniuje laikomi birželio 1 – rugpjūčio 31 d., visas kitas laikotarpis – žiemos sezonas). Atkreiptinas dėmesys, kad retesnis kursavimas blogina paslaugos sąlygas, t. y., keleivis, mokėdamas tą pačią kainą už, tarkime, 30 dienų bilietą, vasaros metu stotelėse yra priverstas stovėti ilgiau. Na, bet šį kartą ne apie tai, o apie VVT transporto priemonių pokyčius, kurie bendrai gali būti pavaizduoti taip:
Gali būti, kad šis grafikėlis daug kam pasirodys per sudėtingas, tad panagrinėkime skaičiukus atskirai.
1. VVT autobusų ir troleibusų skaičius vasaros sezono metu
Iš šio grafiko matyti, kad 2011, 2012, 2013 metų birželio – rugpjūčio mėnesiais autobusų ir troleibusų skaičiai reisuose kito nežymiai. Tuo tarpu nuo 2013 m. liepos 1 d., pradėjus „optimizavimą“, autobusų skaičius išaugo 55 vnt. darbo dienomis ir 41 vnt. poilsio dienomis, o troleibusų skaičius dar labiau sumažėjo nei birželio mėnesį – 30 vnt. darbo dienomis ir 18 vnt. poilsio dienomis. Bendras autobusų ir troleibusų skaičius tepadidėjo nuo 399 iki 424 vnt. darbo dienomis (t. y., 25 vnt.), o poilsio dienomis nuo 245 iki 268 vnt. (t. y., 23 vnt.)
2. VVT autobusų ir troleibusų skaičius žiemos sezono metu
Ir štai ateina rugsėjis, Vilniuje vėl daugybė moksleivių, studentų ir kitų keleivių, sugrįžusiųjų po atostogų – transporto priemonių vėl reikia daug, ir dažnai kursuojančių. Ta proga ką mes turime?
Troleibusų skaičius darbo dienomis, keliais vienetais mažintas jau pernai (lyginant su 2011 m.), kertamas penktadaliu, o poilsio dienomis jų mieste telieka išvis vos 106 vnt. (ir čia, pasikartosiu, tik piko metu). Autobusų skaičius, žinoma, auga – 59 vnt. (15%) darbo dienomis ir net 62 vnt. (44%) poilsio dienomis. Įdomiai atrodo bendro transporto priemonių skaičiaus pokyčiai: darbo dienomis transporto priemonių net sumažėjo vienu vnt., nuo 510 vnt. iki 509 vnt., o poilsio dienomis – padaugėjo nuo 259 vnt. iki 303 vnt., t. y., 17%.
Papildymas (2014-06-14). Besibaigiant dar vienam „žiemos“ sezonui, reikia pastebėti, kad po truputį paslapčia, autobusų skaičius Vilniuje padidėjo ir vėl, o skaičiai pasitinkant vasaros sezoną atrodo taip:
Vietoj epilogo
Ką mes galime pamatyti iš visų šių skaičių? Pirma – VVT turimas transporto priemonių parkas – net ir perkant 8 metų senumo mikroautobusus iš Jelgavos – nekompensuoja iš gatvių išstumtų privačių vežėjų skaičiaus reikalingiausiu metu, t. y., darbo dienomis, keleiviams važiuojant į darbą ir grįžtant iš jo. Antra – nors dalyje maršrutų keleivius galima sėkmingai pervežti reisuose skiriant daugiau troleibusų, „permetant“ autobusus į kitus reisus (kadangi autobusų fiziškai neužtenka, o troleibusų yra), taip nėra daroma, nes užsibrėžtas tikslas – troleibusų sunaikinimas bet kokia kaina, net ir keleiviams keliaujant kaip silkėms likusiose VVT transporto priemonėse – kažkam yra labai saldi svajonė…
Šiandien, 2013 m. rugsėjo 21-ąją, Europos judrumo savaitės šeštadienį, švenčiama ketvirtoji Europos Troleibuso diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į šią viešojo transporto rūšį, papasakoti keleiviams (esamiems ir potencialiems) apie tai, kaip ji veikia ir kokie jos privalumai prieš kitas transporto rūšis, vyksta įvairūs renginiai, konkursai, viktorinos (apie tai, kokie renginiai vyko Kaune ir kituose šią dieną šventusiuose miestuose, svetainėje irgi bus parašyta).
Daugumoje miestų kaip viena iš sudedamųjų dalių yra atvirų durų dienos troleibusų parkuose ir galimybė iš arčiau pamatyti tai, kas ir kaip vyksta „užkulisiuose“ – priežiūra, remontas, kokios detalės naudojamos ir kokią funkciją jos atlieka ir t.t.
Vilniuje, deja, ši šventė dėl politinių miesto valdžios sprendimų nevyksta, taigi, smalsuoliai ir į ekskursiją troleibusų parkuose nueiti šiandien negali. Visgi ta proga trumpai prisiminkime ekskursiją į Pirmąjį troleibusų parką, vykusią 2013 m. liepos 10 d., apie kurią reportažo šioje svetainėje iki šios dienos nebuvo.Šiandien, 2013 m. rugsėjo 21-ąją, Europos judrumo savaitės šeštadienį, švenčiama ketvirtoji Europos Troleibuso diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į šią viešojo transporto rūšį, papasakoti keleiviams (esamiems ir potencialiems) apie tai, kaip ji veikia ir kokie jos privalumai prieš kitas transporto rūšis, vyksta įvairūs renginiai, konkursai, viktorinos (apie tai, kokie renginiai vyko Kaune ir kituose šią dieną šventusiuose miestuose, svetainėje irgi bus parašyta).
Daugumoje miestų kaip viena iš sudedamųjų dalių yra atvirų durų dienos troleibusų parkuose ir galimybė iš arčiau pamatyti tai, kas ir kaip vyksta „užkulisiuose“ – priežiūra, remontas, kokios detalės naudojamos ir kokią funkciją jos atlieka ir t.t.
Vilniuje, deja, ši šventė dėl politinių miesto valdžios sprendimų nevyksta, taigi, smalsuoliai ir į ekskursiją troleibusų parkuose nueiti šiandien negali. Visgi ta proga trumpai prisiminkime ekskursiją į Pirmąjį troleibusų parką, vykusią 2013 m. liepos 10 d., apie kurią reportažo šioje svetainėje iki šios dienos nebuvo.Šiandien, 2013 m. rugsėjo 21-ąją, Europos judrumo savaitės šeštadienį, švenčiama ketvirtoji Europos Troleibuso diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į šią viešojo transporto rūšį, papasakoti keleiviams (esamiems ir potencialiems) apie tai, kaip ji veikia ir kokie jos privalumai prieš kitas transporto rūšis, vyksta įvairūs renginiai, konkursai, viktorinos (apie tai, kokie renginiai vyko Kaune ir kituose šią dieną šventusiuose miestuose, svetainėje irgi bus parašyta).
Daugumoje miestų kaip viena iš sudedamųjų dalių yra atvirų durų dienos troleibusų parkuose ir galimybė iš arčiau pamatyti tai, kas ir kaip vyksta „užkulisiuose“ – priežiūra, remontas, kokios detalės naudojamos ir kokią funkciją jos atlieka ir t.t.
Vilniuje, deja, ši šventė dėl politinių miesto valdžios sprendimų nevyksta, taigi, smalsuoliai ir į ekskursiją troleibusų parkuose nueiti šiandien negali. Visgi ta proga trumpai prisiminkime ekskursiją į Pirmąjį troleibusų parką, vykusią 2013 m. liepos 10 d., apie kurią reportažo šioje svetainėje iki šios dienos nebuvo. Skaityti toliau…
Сегодня, 18 ноября 2013 года, наша страница в Facebook достигла 500 фанов!
Поздравления с праздником всем, которые работают с трооллейбусами в Вильнюсе, Каунасе, и в других городах мира.